Magistro darbo santrauka Magistro darbe atlikta teorinė pedagogų pasirengimo ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių, analizė. Iškelta hipotezė, kad bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai nuvertina savo kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir tai didele dalimi lemia nepakankamas pastangas ugdyti šiuos mokinius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti pedagogų poţiūrį į kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių poreikius. Atlikta statistinė (aprašomoji daţnių, procentų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 180 bendrojo lavinimo mokyklų aukštesniųjų klasių pedagogų, ugdančių aukštesniųjų klasių mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Empirinėje dalyje nagrinėjama: pedagogų pasirengimas ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių; pedagogų nuomonės apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą; jų suvokiamus šių mokinių ugdymo tikslus ir patiriamas problemas; pedagogų profesinių kompetencijų įsivertinimas; pedagogų profesinės saviugdos poreikiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokinius, turinčius specialiųjų poreikių, mokytojai laiko lygiaverčiais mokyklos bendruomenės nariais, o mokinių individualių ugdymosi poreikių tenkinimą – svarbiausiu jų mokymo bruoţu. Tačiau mokymo(si) pasiekimai, mokytojų nuomone, labiausiai priklauso nuo šeimos ir paties vaiko. 2. Dauguma pedagogų, ugdydami specialiųjų poreikių mokinius, siekia formuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The paper deals with the theoretical analysis of the teachers’ preparedness to educate the pupils with special educational needs. It was brought up the hypothesis that general education school teachers devalue their competences to satisfy the special educational needs for the senior pupils and that is the basic influence to bear on incomplete efforts to educate these pupils. The research was fulfilled using the results of the inquest. It’s goal – to survey teachers’ attitude towards the competence to meet the requirements for senior pupils with special educational needs. The analysis of the statistic (descriptive rate, percentage) data was done. 180 general education school teachers, working with the senior pupils with special educational needs, participated in this research. In empirical part are analyzed: teachers’ preparedness to work with the pupils with special educational needs; teachers’ opinion about the education of the pupils with special educational needs; their comprehensible educational goals and accident – prone problems teaching these pupils; the self – evaluation of teachers pedagogical professional competences; teachers’ professional self – education needs. The most important empirical conclusions that were drawn are: 1. Teachers consider the pupils with special educational needs as the equal members of school community; the satisfaction of pupils’ individual educational needs is hold as the main feature of their teaching. But the achievements of... [to full text]

Darbe atlikta bendrojo lavinimo mokyklų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo analizė. Iškeltos hipotezės:  tikėtina, jog SUP turintys mokiniai gyvena šeimose, turinčiose mažiau galimybių padėti vaikui ugdytis. Tėvai ir patys SUP turintys vaikai menkai dalyvauja sprendžiant ugdymosi procese kylančias problemas;  tikėtina, kad SUP turintys mokiniai mokykloje jaučia psichologinį diskomfortą ir dalinę atskirtį;  tikėtina, kad mokytojams trūksta teorinių žinių apie specialųjį ugdymą, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų individualizuoti SUP turintiems mokiniams ugdymo procesą ir turinį ir tai didele dalimi lemia nepakankamą mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą. Anketinės apklausos bei struktūruoto interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti kaip tenkinami mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, specialieji ugdymosi poreikiai. Atlikta kokybinė ir kiekybinė gautų duomenų analizė. Tyrimo dalyvavo 164 Raseinių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, 50 SUP turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose ir 66 tėvai, auginantys SUP turinčius vaikus, besimokančius bendrojo lavinimo mokyklose. Empirinėje tyrimo dalyje atskleidžiama mokinių, turinčių SUP, psichosocialinė charakteristika. Nagrinėjama ugdymo(si) kokybė ir pagalbos teikimas. Analizuojamas ugdymo(si) turinio ir proceso individualizavimas. Vertinamas pedagogų profesinės kompetencijos tobulinimas darbe su SUP turinčiais mokiniais, pedagogų skatinimas... [toliau žr. visą tekstą] / This study analysed the satisfaction of pupils’ special educational needs at school. Following hypotheses were raised: - Pupils with special educational needs live in families, which have fewer possibilities to help their children to study. Parents and pupils with special educational needs poorly take part in problem solving in educational process; - Pupils with special educational needs experience psychological discomfort and partial isolation at school; - Teachers lack theoretical knowledge about special education, abilities and skills to individualise educational process and content to pupils with special educational needs. The research was conducted using survey and structural interview. The goal of research was to analyse how there are satisfied special educational needs of pupils studying in schools. There was conducted qualitative and quantitative analysis of data. 111 teachers, 53 class teachers, 50 pupils with special educational need and 66 parents were involved in this study. Psychological characteristics of pupils with special educational needs were examined in empirical part of research. There was analysed quality of education and support. There was analysed the individualisation of educational process and content. The improving teachers’ competence in working with pupils with special educational needs and teachers’ stimulating were evaluated in this study. The main conclusions of empirical research: 1. Psychosocial characteristic of pupils with special... [to full text]