Darbe atlikta bendrojo lavinimo mokyklų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo analizė. Iškeltos hipotezės:  tikėtina, jog SUP turintys mokiniai gyvena šeimose, turinčiose mažiau galimybių padėti vaikui ugdytis. Tėvai ir patys SUP turintys vaikai menkai dalyvauja sprendžiant ugdymosi procese kylančias problemas;  tikėtina, kad SUP turintys mokiniai mokykloje jaučia psichologinį diskomfortą ir dalinę atskirtį;  tikėtina, kad mokytojams trūksta teorinių žinių apie specialųjį ugdymą, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų individualizuoti SUP turintiems mokiniams ugdymo procesą ir turinį ir tai didele dalimi lemia nepakankamą mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą. Anketinės apklausos bei struktūruoto interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti kaip tenkinami mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, specialieji ugdymosi poreikiai. Atlikta kokybinė ir kiekybinė gautų duomenų analizė. Tyrimo dalyvavo 164 Raseinių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, 50 SUP turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose ir 66 tėvai, auginantys SUP turinčius vaikus, besimokančius bendrojo lavinimo mokyklose. Empirinėje tyrimo dalyje atskleidžiama mokinių, turinčių SUP, psichosocialinė charakteristika. Nagrinėjama ugdymo(si) kokybė ir pagalbos teikimas. Analizuojamas ugdymo(si) turinio ir proceso individualizavimas. Vertinamas pedagogų profesinės kompetencijos tobulinimas darbe su SUP turinčiais mokiniais, pedagogų skatinimas... [toliau žr. visą tekstą] / This study analysed the satisfaction of pupils’ special educational needs at school. Following hypotheses were raised: - Pupils with special educational needs live in families, which have fewer possibilities to help their children to study. Parents and pupils with special educational needs poorly take part in problem solving in educational process; - Pupils with special educational needs experience psychological discomfort and partial isolation at school; - Teachers lack theoretical knowledge about special education, abilities and skills to individualise educational process and content to pupils with special educational needs. The research was conducted using survey and structural interview. The goal of research was to analyse how there are satisfied special educational needs of pupils studying in schools. There was conducted qualitative and quantitative analysis of data. 111 teachers, 53 class teachers, 50 pupils with special educational need and 66 parents were involved in this study. Psychological characteristics of pupils with special educational needs were examined in empirical part of research. There was analysed quality of education and support. There was analysed the individualisation of educational process and content. The improving teachers’ competence in working with pupils with special educational needs and teachers’ stimulating were evaluated in this study. The main conclusions of empirical research: 1. Psychosocial characteristic of pupils with special... [to full text]