Šio magistro darbo tema- Lietuvos ir Latvijos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, lyginamoji analizė. Pasirinktoji lyginimui valstybė yra Latvija, kadangi ši šalis turi panašią istorinę patirtį- atgavusi nepriklausomybę, kaip ir Lietuva, ji turėjo sukurti naują įstatyminę bazę, kuri atitiktų pasikeitusią ekonominę situaciją. Darbuotojų materialinės atsakomybės instituto paskirtis yra apginti pažeistus darbdavio interesus bei atlyginti jam žalą padarytą dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų ar pareigų neatlikimo. Šiame darbe lyginamuoju metodu tiriamas darbuotojų materialinės atsakomybės institutas, jo atsiradimo prielaidos, atsakomybės taikymo sąlygos, tiriamos atskiros darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys, padarytos žalos dydžio nustatymo bei atlyginimo tvarka. Darbe siekiama identifikuoti problemas, atsiradusias reglamentuojant darbuotojų materialinės atsakomybės klausimus bei praktikoje taikant šią atsakomybę, taip pat atsižvelgiant į abiejų valstybių praktiką, pateikti siūlymus įstatymų leidėjui dėl spragų šalinimo ar reglamentavimo tobulinimo. / The topic of the present master’s graduation work is A Comparative Analysis of the Lithuanian and Latvian Legislation Governing Pecuniary Liability of Employees. Latvia was chosen as a state for comparing as it has similar historical experience – after regaining it’ s independence, just as Lithuania did, it had to create a new legal framework to comply with altered economic situation. The purpose of employees’ pecuniary liability institute is to protect violated interests of an employer and to indemnify it’s losses suffered due to unlawful actions or breach of duty by an employee. Employees’ pecuniary liability institute, it’ s preconditions, conditions for applying the liability, as well as separate types of employees’ pecuniary liability, procedures for indemnity calculation and compensation of damages are comparatively studied in this graduation work. It was aspired to identify problems in legislation and practical application of employees’ pecuniary liability issues, as well as to present proposals regarding corrections of legal deficiencies and improvement of legislation to the legislator in the present graduation work.

SANTRAUKA Materialinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių, kuri darbo teisėje suprantama kaip darbo teisinio santykio šalies prievolė atlyginti padarytą žalą, kurios atsiradimą kitam teisinio santykio subjektui sąlygojo neatlikimas ar netinkamas numatytų pareigų atlikimas. Siekiant užtikrinti darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą, darbo teisėje įtvirtintas diferencijuotas materialinės atsakomybės instituto reguliavimas, atsižvelgiant į darbuotoją, kaip į ekonominiu bei socialiniu požiūriu labiau pažeidžiamą darbo teisinio santykio šalį. Toks diferencijuotas materialinės atsakomybės teisinis reguliavimas sudaro prielaidas riboti darbuotojų materialinę atsakomybę. Sutinkamai su tuo, jog dažniausiai darbo užmokestis darbuotojui yra pagrindinis ir vienintelis pajamų šaltinis, įstatymų leidėjas įtvirtino specialų materialinės žalos atlyginimo darbdaviui mechanizmą. Šiame magistro darbe analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-2011 metų praktika sprendžiant bylas dėl darbuotojų materialinės atsakomybės, išryškinamas teisminės praktikos kryptingumas, nagrinėjant materialinės žalos darbdaviui kompensavimo bylas, aptariami svarbiausi darbuotojų materialinės atsakomybės subinstituto darbo teisėje momentai, indentifikuojami su darbuotojų materialine atsakomybe susiję probleminiai aspektai, pristatomi galimi tokių probleminių klausimų sprendimo būdai, išsamiai analizuojami darbo teisės teoriniai darbai, subinstituto teisinis reguliavimas Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / ZUSAMMENFASSUNG Die materiale Verantwontung ist eine von Formen der rechtlichen Verantwortung. Im Arbeitsrecht versteht man sie als Pflicht der Seite der Arbeitsrechtsverhältnisse bei dem Shadenersatz, der wegen des anderen Subjektes der Rechtverhältnisse entstand und das bedingte Unerfüllung oder ungeeignete Erfüllung der Pflichte. Um das Gleichgewicht der Interessen der Bediensteten und der Arbeitsgeber zu versichen, wird im Arbeitsrecht die differenzielle Regulierung der materialen Verantwortung des Instituts verankert. Der Bedienstete wird ökonomisch und sozial als mehr verletzte Seite der Arbeitsrechtsverhältnisse berücksichtigt. Solch eine rechtliche differenzielle Regulierung der materiellen Verantwortung gibt Voraussetzungen sie für die Bediensteten su begrenzen. Betreffend, dass meistens der Arbeitslohn die Haupt – und die einzige Qulle der Einkommen des Bediensteten ist, hat der Gesetzgeber den besonderen Mechanismus der Entshädigung der materiellen Shaden dem Arbeitsgeber verankert. In dieser Magistrerarbeit analysiert man die Praxis des Obersten Gerichtes Litauens 2005-2011 der gerechtlichen Urteile, die mit der materiellen Verantwortung der Bediensteten verbunden sind. Da werden die Tendenz des Rechtspraxis bei den Prozessen der Entshädigung dem Arbeitsgeber der materiellen Verantwortung verdeutlicht, die wichtigsten Momente des Subinstitutes im Arbeitsrecht der materiellen Verantwortung der Arbeiter besprochen. Da werden mit der materiellen Verantwortung... [to full text]

LIETUVOS IR LATVIJOS TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBUOTOJŲ MATERIALINĘ ATSAKOMYBĘ, LYGINAMOJI ANALIZĖ Šiame magistro darbe išsamiai atliekama Lietuvos ir Latvijos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, lyginamoji analizė. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ir Latvija yra artimos savo teisine sistema, aiškinantis kuo skiriasi ir kuo panašios minėtų valstybių įstatymų leidėjų pozicijos darbuotojų ir darbdavių žalos atlyginimo klausimais, šių dviejų valstybių teisės aktų analizė gali padėti atrasti geresnį tam tikro klausimo reglamentavimą. Darbuotojų materialinės atsakomybės instituto paskirtis yra kompensuoti darbdaviui atsiradusią žalą dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų ar pareigų neatlikimo, suderinant skirtingus šios atsakomybės subjektų – darbuotojo ir darbdavio – interesus. Lyginamuoju metodu tiriamas minėto instituto reglamentavimas Lietuvos ir Latvijos Respublikose, jo atsiradimo prielaidos, ypatumai, taikymo sąlygos, analizuojamos darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys bei subjektų požymiai. Šiame darbe siekiama nustatyti darbuotojų materialinės atsakomybės reglamentavimo ir taikymo netikslumus ir problemas, nurodyti įstatymų leidėjo galimas klaidas bei pasiūlyti būdus, kaip pašalinti spragas ir patobulinti teisės aktus. / COMPARATIVE ANALYSIS OF LITHUANIA’S AND LATVIA’S LAW INSTRUMENTS WHICH REGULATE EMPLOYEE’S PECUNIARY LIABILITY The topic of this article is to make circumstantial and comparative analysis of Lithuania’s and Latvia’s law instruments which regulate employee’s pecuniary liability. It’s important that Lithuania’s and Latvia’s juridical system is close to each other. Taking this fact into account, it is easier to find similarities and differences in the legislation, which regulate pecuniary liability between employee and employer. The analysis of law instruments may help to find a better regulation in confusing situations. The purpose of employees’ pecuniary liability institute is to compensate damage to an employer, which was caused due to unlawful actions or breach of duty by an employee. According to this it is important to coordinate interests of employee and employer. The regulation of this institute was researched using a comparative method. It is also researched the origin of this institute, it’s singularity, the circumstances of it’s usage; the types of employee’s pecuniary liability and subject’s features are examined. It was aspired to identify problems in legislation and practical application of employee’s pecuniary liability issues, as well as to present proposals regarding corrections of legal deficiencies and improvement of legislation to the legislator in the present graduation work.

Nors bendroji taisyklė numato, kad darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, turi atsakyti ribotai, įstatymas numato atvejus, kai darbuotojo atžvilgiu taikytina visiška materialinė atsakomybė. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus norminių teisės aktų, teismų praktikos tyrimą nustatyta, kad kintant darbo santykiams, kyla poreikis apsvarstyti galimybes modernizuoti darbo teisę peržiūrint šiuo metu esantį teisinį reguliavimą. Darbe nustatyta, kad Darbo kodekso 255 straipsnis, įvardijantis visiškos materialinės darbuotojų atsakomybės atvejus, atitinka šių dienų darbo santykių dalyvių poreikius. Darbe keliama problema siekiant išanalizuoti galimybes ir nustatyti, ar yra būtinybė į Darbo kodekso 255 straipsnyje pateiktą visiškos darbuotojų materialinės atsakomybės atvejų sąrašą įtraukti dar vieną visiškos materialinės darbuotojo atsakomybės atvejį dėl žalos atlyginimo atskleidus komercinę paslaptį. Nustatyta, kad tai nėra tikslinga. Tokiais atvejais, kai darbuotojas atskleidžia darbdavio komercinę paslaptį konkurentams, darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo tik ribotos atsakomybės, o visos žalos atlyginimą išsiieškoti Konkurencijos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatų pagrindu iš įmonės, sužinojusios darbdavio komercinę paslaptį. / While the general rule provides that the employee as the weaker party to an employment relationship must be limited, the law provides some cases to full pecuniary liability of employee. The analysis of scientific literature, legal regulations, case study found that there is a need to modernize labour law because of labour relationship variations. In this study found that 255 article of the Labour Code, naming a full pecuniary liability cases of employee, is actual to current-day needs. The study raises the problem in order to analyze the possibilities to add one more case of full employee pecuniary liability for the disclosure of trade secrets. Resolving this problem was determined that in such cases the employer may require the employee only limited pecuniary liability and recover the damages by the Act of commercial competition and the Civil Code on the basis of the company becoming aware of the employers trade secrets.

Lietuvoje ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė yra pripažįstama savarankiška teisinės atsakomybės rūšimi, kurios vienas pagrindinių tikslų- apsaugoti darbuotojo turtinius interesus. Tačiau nepaisant tokio teisinio reguliavimo, nėra vieningai sutariama dėl ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės savarankiškumo. Darbe formuojama ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės sąvoka. Taipogi, yra pateikiamas ir aptariamas darbuotojų materialinės atsakomybės skirstymas į rūšis: ribotąją ir visišką, individualią ir grupinę. Ypatingas dėmesys skiriamas ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės ir civilinės atsakomybės sąlygų analizei ir palyginimui, kadangi šios teisinės atsakomybės yra panašios tiek savo turtiniu pobūdžiu, tiek tikslu- atlyginti padarytą žalą. Siekiama išgryninti šių atsakomybių kilimo sąlygų panašumus ir esminius skirtumus. Taipogi, darbe pateikiami Rusijos Federacijos, Vokietijos bei Prancūzijos šių teisinių santykių reguliavimo pavyzdžiai. Be to, aptariami žalos nustatymo ir atlyginimo klausimai išskiriant tiek ikiteisminę, tiek teisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Kaip vienas pagrindinių darbe naudotų šaltinių yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri pateikia atsakymus į nemažą dalį probleminių klausimų. / The limited pecuniary liability of employees is concerned as an independent legal liability in Lithuania which one of the main purpose is to protect pecuniary interests of employees. Despite of this legal regulation there is no unanimous opinion if the limited pecuniary liability of employees is independent. In this master thesis the author deals with the concept of the limited pecuniary liability of employees. Also there is a categorisation of limited and full liability, individual and liability of group presented and discussed. Special attention is paid to the analysis and the comparision of conditions of the limited pecuniary liability of employees and the civil liability because these liabilities are similar of their pecuniary nature and the purpose to compensate the damages. The aim is to purify the similarities and differences of their conditions. As well as the exemples of legal regulation of these relations of The Russian Federation, Germany and France are given. Furthermore, the author gives the determination and compensation of damages and identifies the litigation before the court and in the court. As one of the most important sources used in the thesis is the jurisprudence of the Lithuania Supreme Court which provides most of the answers to the problems.

Darbuotojų materialinės atsakomybės normos darbo teisiniuose santykiuose turi didelę teorinę ir praktinę reikšmę. Šiame darbe pateikti Kauno miesto apylinkės teismo 2000-2006 metais išnagrinėtų bylų dėl darbuotojų materialinės atsakomybės pagal darbo teisę apibendrinimai. Darbe apibūdinama darbuotojų materialinės atsakomybės samprata, darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys, analizuojamos 2000 – 2006 metais Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtos bylos dėl darbuotojų materialinės atsakomybės, pateikiama šių bylų statistika ir išsami analizė pagal sąlygas materialinei atsakomybei atsirasti, analizuojamos darbdavių, darbuotojų ir teismo, nagrinėjančio darbo ginčus dėl darbuotojų materialinės atsakomybės pagal darbo teisę, daromos klaidos. Darbo pabaigoje pateiktose išvadose atskleidžiamos praktinės bylų nagrinėjime pastebėtos problemos, pateikiami galimi jų sprendimo būdai. / The norms of the material liability of the employees in the legal relations of work have a significant theoretical and practical meaning. This work presents the summaries of the cases investigated by Kaunas City District Court in 2000-2006 regarding the employees’ material liability under labour law. The work describes the concept of the material liability of the employees, the sorts of the employees’ material liability, analyses the cases investigated by Kaunas City District Court in 2000-2006 regarding the employees’ material liability, presents the statistics of these cases and a thorough analysis on the basis of the conditions that cause material liability, analyses the mistakes done by the employers, employees and the court that examines the labour disputes regarding the employees’ material liability under labour law. In the end of the work there are presented the conclusions, which reveal the practical problems noticed in the investigation of cases, and there are presented the possible methods, how to solve them.

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti įmonei, įstaigai ar organizacijai arba fiziniam amseniui, kaip darbdaviui, padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. DK 246 straipsnyje įvardytų materialinės atsakomybės sąlygų nustatymas reiškia DK 245 straipsnyje nurodyto materialinės atsakomybės pagrindo – teisės pažeidimo – konstatavimą. Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė žalą padariusiam darbuotojui taikoma ir žala turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Tik specialiais įstatyme numatytais atvejais darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo visiško žalos atlyginimo, neribojant jo iš anksto nustatytais dydžiais, ir įrodęs reikalavimo pagrįstumą, tokį atlyginimą gauti. Neretai darbo ginčų šalys susiduria su sunkumais, tinkamai kvalifikuodami tarp jų susiklosčiusius atsakomybės teisinius santykius. Pavyzdžiui darbdavio sumokėtos turtinės prievolės, kuri pavadinta „bauda“, sumokėjimas pagal civilines sutartis nesukuria DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu susiklostančių teisinių santykių, o civiliniuose santykiuose sumokėtos baudos samprata negali būti tapatinama su šioje normoje nurodyta bauda, kadangi pastaroji norma yra taikoma išimtinai ginčuose, kilusiuose dėl darbo teisinių santykių. Tuo tarpu VMA sutarties, kaip būdingo darbuotojų materialinės atsakomybės instituto, sudarymas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of material liability in labour relations is to ensure employer the reward of loss and damages. Labour Code of Lithuania sets 6 clauses of material liability. If these clauses are identified, employee is liable by material liability even if he is liable by criminal, administrative or disciplinary liability in the same situation. Employee is fully liable only under particular cases set by law, for example, when there is special contract made by employer and his employee that determines full liability. Labour Code of Lithuania sets some particular cases under which employee is legally liable. When it is about the fine, paid by employer for his employee negligence, employee is liable only in the situation when the fine paid was set under the public law. There are many difficulties in identifying the right kind of director‘s legal liability. Director, who made some negligence in relationship with other business representatives, should be liable in tort. While courts are handling labour cases usually some particular clauses, set in Civil Procedure Code of Lithuania, are recognised in the process. In spite of this legal determination those particular clauses of handling the labour cases are not recognised while handling the labour cases about the loss and damages.