Darbo teisės objektas - visuomeniniai santykiai, kurių vieną grupę sudaro visuomeniniai darbo santykiai, kai samdomo darbo procese, darbo jėgos panaudojimas tiesiogiai veikia jos turėtojo asmenybę. Kita grupė visuomeninių santykių yra glaudžiai susiję su darbo santykiais, galintys egzistuoti šalia jų, būti jų prielaida arba kilti iš jų. Dabartinės rinkos sąlygomis darbo teisės reguliavimo sritis neabejotinai turės būti plečiama, siekiant užtikrinti darbo ir socialinę apsaugą. Darbo teisės reguliavimo metodas pasižymi normatyvinio ir sutartinio derinimu. Darbo teisės objektas ir metodas yra darbo teisės sistemos pagrindas. Darbo kodekso pagrindinis reguliavimo dalykas yra darbo teisiniai santykiai, kylantys darbo sutarties pagrindu, kurių vienas subjektas (darbuotojas) atlieka darbo funkcijas, paklusdamas darbo tvarkai, o kitas subjektas (darbdavys) suteikia pagal darbo sutartį sulygtą darbą, garantuoja darbo įstatymais, kolektyvine sutartimi, šalių susitarimu numatytas darbo sąlygas, moka darbo užmokestį. Darbo kodeksas taip pat reglamentuoja skirtingo turinio, paskirties visuomeninius santykius, kur nėra panaudojamas darbo procesas. Darbo teisiniai santykiai yra dvišaliai, jų subjektai darbuotojas ir darbdavys pasižymi teisiniu subjektiškumu, kurį sudaro darbinis teisnumas ir veiksnumas. Darbo teisinių santykių turinys- subjektinėmis teisėmis ir pareigomis apibrėžtas jų subjektų elgesys. Subjektų teisės ir pareigos skirstomos į darbuotojo pareigas dirbti darbą ir laikytis... [toliau žr. visą tekstą] / Labour Law regulates two kinds of public relations. The public labour relations in which the workforce has a direct influence to its owner in the process of employment, belongs to the first group. The other group of the public relations is closely associated with the labour relations: the two may coexist, the former may be the assumption of the latter, or may emerge from the latter. Taking into account the present market conditions, the area regulated by Labour Law will undoubtedly need to be expanded in order to ensure the labour and social security. Labour Code is an applicable subsidiary to the public service relations that are the object of Administrative Law. It is applied in the fields of labour relations and social security up to the point where it is not regulated by the Public Service Law. The main object governed by Labour Code is the legal labour relations that are based on the employment agreement, according to which one party (the employee) carries out the work-related activities obeying to the established work rules, and the other party (the employer) creates the work place as set forth in the employment agreement, guarantees the employment conditions required by labour laws, the collective agreement as well as the individual contract signed by the two parties, and pays the salary. Labour Code also governs the public relations in which labour process; its various ways of expression and purpose are not applied. Labour Law creates bipartite relations between the... [to full text]

Santrauka Trišaliai susitarimai: teisinis statusas, įtaka ir reikšmė kolektyviniams darbo santykiams Šiame darbe nagrinėjamas trišalių susitarimų institutas ir jo ypatumai Lietuvos darbo teisėje, analizuojant bei vertinant Darbo kodekse, kituose įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias trišalių susitarimų statusą, jų sudarymo ypatumus, reikšmę bei įtaką kolektyviniams darbo santykiams. Darbe pateikiama trumpa trišalės partnerystės atsiradimo ir įsitvirtinimo tarptautiniu mastu istorijos analizė. Didelis dėmesys skiriamas trišalės partnerystės reglamentavimui Lietuvos bei tarptautiniuose teisės aktuose. Taip pat ir kolektyvinės derybos apibrėžiamos plačiai – pateikiama kolektyvinių derybų sąvoka, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, analizuojami pagrindiniai kolektyvinių derybų principai, kolektyvinių derybų šalys, apibrėžiant jų teisinį statusą, be to plačiau paaiškinami informavimo ir konsultavimo institutai ir jų svarba kolektyviniams darbo santykiams. Nustatomas trišalių susitarimų teisinis statusas ir su juo susiję ypatumai Lietuvos darbo teisėje. Įtvirtinama trišalė partnerystė įkuriant paritetines trišalės socialinės partnerystės organizacijas, kurių kompetencijai patikėta spręsti valstybiniu lygiu kylančius ekonomikos, socialinius ir su darbo santykiais susijusius klausimus. Viena tokių organizacijų - Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Darbe analizuojamas jos įkūrimas, sudarymas, priimami... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Tripartite Agreements - Legal Position, Impact and Significance for Collective Labour Relations This article investigates the institute of tripartite agreements and its peculiarity to Lithuanian labour law, analyzing and estimating attitudes based on Lithuanian Labour code, other legal acts and international legal acts, which regulate the status of tripartite agreements, its peculiarity of making it, significance and impact on collective labour relations. There is a brief introduction of three - party partnership uprising and entrench historical analyze. A great attention is given to regulation of three – party partnership in Lithuanian and in international legal acts. Either collective bargaining is generally described in this article – there are introduced the conception of collective bargaining, its parties, legal status, besides there is a comprehensive explanation of conveyance and consulting institutes and their importance to collective labour relations. Determine legal status of the tripartite agreements and the labour law peculiarity connected with it. The three – party partnership is based on tripartite social organisations which are trusted to solve problems bounded to economical, social and labour relations in the country. The Tripartite council of Lithuanian Republic is one of these organisations. Its establishment, formation, enacting of legal acts and their legal meaning is analyzed in this article. In the last part of this article is analyzed the... [to full text]

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susietą su darbo pareigų vykdymu, padarytą kitam darbo teisinio santykio subjektui. Neturtinė žala šiuo atveju atlyginama palyginus retai. Kas liečia materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų tai naujasis Darbo kodeksas pateikia pavyzdinį ir, reiktų pažymėti, galutinį jų sąrašą – šešias materialinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas nediferencijuodamas jų. Teisės literatūroje materialinės atsakomybės sąlygos tradiciškai skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma, t.y. kad visos šios sąlygos yra neatsiejamos viena nuo kitos siekiant nustatyti materialinės atsakomybės atsiradimo faktą pagal darbo teisę. Dažniausiai darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo išieškotina žala negalėjo viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ribotoji materialinė atsakomybė darbuotojui taikoma visada išskyrus tam tikrus Darbo kodekse nustatytus atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. Kai darbuotojo darbas yra... [toliau žr. visą tekstą] / Material liability due to infringement of the working relationship between one entity causes damage to another entity without work duties or performing them incorrectly. The main purpose of the material liability is to compensate material damage related to the work duties of another work subject by the law. Non - pecuniary damage in this case rarely rewarded in comparison. With regard to liability in the conditions of the new Labor Code, it provides us a model and should be noted, the final list of them - six necessary conditions for material liability as a whole and neither one of them is discriminated. Material liability in the legal literature is traditionally divided into the general and special conditions. Lithuanian Chamber of Supreme Court judges held that all these conditions are inseparable from one another in order to determine the material liability fact under labor law. In most cases, workers' material liability is limited. The employee must repay all the damage, but no more than the three average monthly salaries. Prior to the entry into force of the Labor Code recovered damages could not exceed a worker's average wage level. Limited material liability is always subject to the employee except for certain Labor Code in the cases, the worker must pay all the¬ damage. When the employee work is directly related to the material values, it may be composed of full material liability in the contract. In any case, the worker must respect the common rules of life and... [to full text]

Dėl augančio nedarbo šalyje didėja emigracijos srautai, įtakojami Lietuvos ekonomikos rodikliai, kadangi nesurenkami mokesčiai, o pridėtinę vertę asmenys kuria ne Lietuvoje, bet kitose valstybėse. Prie nedarbo didėjimo labai stipriai prisideda ir šalyje vykdoma politika. Be to, darbdaviai esant tokioms jiems palankioms sąlygoms darbuotojus gali išnaudoti, įpareigodami juos dirbti viršvalandžius už juos papildomai nemokėdami. Pasirinktos temos nagrinėjimo aktualumą lemia tai, kad esanti sparti technologijų pažanga, stiprėjanti konkurencija, bekeičiantys vartotojų poreikiai lemia būtinybes tradicinį darbo santykių modelį pritaikyti pokyčiams bei itin dinamiškiems ekonominiams virsmams. Šiame magistro darbe analizuojami Lietuvos ir užsienio valstybių – Danijos bei Estijos - darbo įstatymų pakeitimai, kurie buvo atlikti pasaulinės krizės metu, siekiant liberalizuoti darbo santykius. Užsienio šalių analizei pasirinkome Estiją, kadangi ši valstybė priskiriama prie pokomunistinės transformacijos lyderių bei laikoma geriausiai Baltijos regione su pasauline ekonomikos krize susidorojančia valstybe. Daniją pasirinkome, nes šios valstybės sugebėjimas derinti lankstumo ir saugumo komponentus laikomas pavyzdžiu visai Europai. Danijos pavyzdys geriausiai atspindi, kaip suderintomis socialinėmis priemonėmis galima pasiekti ekonomikos augimo, aukšto užimtumo lygio ir patikimų viešųjų finansų. Magistro darbe atskleidžiamas ir įvertinamas ekonominės krizės sąryšis su Lietuvos Respublikos darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Growing unemployment rate increases the emigration flow in the country which affects general economic indicators of Lithuania: the taxes isn‘t collected and the added value made by Lithuanian people are being createded in other countries. Country policy plays very important role in the process of unemployment rate increase too. Besides, employers in these favorable conditions can exploit workers by obliging them to work overtime without paying extra money. The chosen theme is relevant due to the fact that rapid technological advances, increase of competition and changes in consumers demand requires the traditional labor relations model in Lithuania to be adapted for very dynamic economic changes. In this master’s thesis labour law changes which were implemented during economic crisis in Lithuania and other foreign countries - Denmark, Estonia – are being analyzed. Estonia was chosen as the country with which Lithuania had experienced post-communist transformations. Estonia is known as post-communist transformation leader. Denmark was chosen because of being an example in Europe how to implement “flexicurity” model ant how to achieve economic growth, high employment and sound public finances at the same time. In master’s thesis the relationship between economic crisis and the liberalization of labour relations in the Republic of Lithuania is detected and revealed. It is compared Lithuanian and foreign labor laws change provisions in 2009 - 2010, it is submitted their summaries... [to full text]

Nors bendroji taisyklė numato, kad darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, turi atsakyti ribotai, įstatymas numato atvejus, kai darbuotojo atžvilgiu taikytina visiška materialinė atsakomybė. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus norminių teisės aktų, teismų praktikos tyrimą nustatyta, kad kintant darbo santykiams, kyla poreikis apsvarstyti galimybes modernizuoti darbo teisę peržiūrint šiuo metu esantį teisinį reguliavimą. Darbe nustatyta, kad Darbo kodekso 255 straipsnis, įvardijantis visiškos materialinės darbuotojų atsakomybės atvejus, atitinka šių dienų darbo santykių dalyvių poreikius. Darbe keliama problema siekiant išanalizuoti galimybes ir nustatyti, ar yra būtinybė į Darbo kodekso 255 straipsnyje pateiktą visiškos darbuotojų materialinės atsakomybės atvejų sąrašą įtraukti dar vieną visiškos materialinės darbuotojo atsakomybės atvejį dėl žalos atlyginimo atskleidus komercinę paslaptį. Nustatyta, kad tai nėra tikslinga. Tokiais atvejais, kai darbuotojas atskleidžia darbdavio komercinę paslaptį konkurentams, darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo tik ribotos atsakomybės, o visos žalos atlyginimą išsiieškoti Konkurencijos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatų pagrindu iš įmonės, sužinojusios darbdavio komercinę paslaptį. / While the general rule provides that the employee as the weaker party to an employment relationship must be limited, the law provides some cases to full pecuniary liability of employee. The analysis of scientific literature, legal regulations, case study found that there is a need to modernize labour law because of labour relationship variations. In this study found that 255 article of the Labour Code, naming a full pecuniary liability cases of employee, is actual to current-day needs. The study raises the problem in order to analyze the possibilities to add one more case of full employee pecuniary liability for the disclosure of trade secrets. Resolving this problem was determined that in such cases the employer may require the employee only limited pecuniary liability and recover the damages by the Act of commercial competition and the Civil Code on the basis of the company becoming aware of the employers trade secrets.

At the moment we are going through changes of the education reform, which offers us to implement significant novelties. First of all, we are offered to change the authoritarian administration stile into the democratic. The relationship between executives of the institution and its employees are very important in the process, because it directly influences social - psychological climate, success of the executives and motivation of the educationalists of the organization they work in. The research tries to show some changes which have already happened in communicational level between these two working groups. The aim of the work is to make a research and to evaluate features and nature of industrial relationship between executives and educationalists in pre-school educational institutions of Vilnius. In order to reach the aim the following tasks were raised: to determine what exact industrial relationship are between executives and educationalists and to survey mutual attitude of these people on the professional activity; to examine the nature of nowadays communication and its impact on how a person feels in collective; to distinguish the most appreciated features of character for executives and for educationalists, which are the most important working in a pre-school institutions. The research was made in Vilnius pre-school educational institutions using the questionnaire interview method. The respondents were chosen random and the received data was processed mathematically... [to full text]

SANTRAUKA Darbe analizuojami darbo ir valstybės tarnybos teisiniai santykiai, jų panašumai ir skirtumai. Lyginamas įstatyminis reguliavimas, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, analizuojamos praktinės problemos, teisinė literatūra. Valstybės tarnyba yra kompleksinis teisės institutas, kuriam priklauso konstitucinės, administracinės, darbo teisės normos. Tačiau plačiuoju požiūriu šie teisiniai santykiai suprantami kaip darbo santykiai ir kiek nereikalauja valstybės tarnybos specifiškumas, valstybės tarnautojų, kaip ir kitų darbuotojų, darbo teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami analogiškai. Lietuvoje darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas nėra vieningas. Darbo santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis - DK, o valstybės tarnybos santykiai reguliuojami viešosios teisės normoms - VTĮ ir kitais specialiaisiais įstatymais. Tačiau valstybės tarnybos teisiniams santykiams irgi gali būti taikomos darbo teisės normos, - darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai taikomi tiek, kiek nereglamentuoja VTĮ. Skiriamasis darbuotojo ir valstybės tarnautojo kriterijus pagal VTĮ – atliekamo darbo funkcija. Valstybės tarnautojais laikomi asmenys, kurie vykdo viešojo administravimo veiklą. Tiek darbuotojai, tiek valstybės tarnautojai, vykdydami savo darbo funkcijas, atlieka darbinę (profesinę) veiklą. Šiuo požiūriu teisiniai santykiai yra labai panašūs, taigi darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Legal Regulation of Labour Relations and Civil Service: Similarities and Differences SUMMARY Legal regulation of private and public sectors, it‘s similarities and differences are analysed in the article. The Lithuanian Labour Code is compared with the Lithuanian Civil Service Decree. Practical problems and legal literature are also analysed. Civil service is a complex juridical institute, which includes constitutional, administrative and labour rules of law. However, in a broad sense, these legal relations are also implied as labour relations. As it is not required because of public sector‘s specific regulation, civil services labour legal relations should be regulated as same as workers labour legal relations. Lithuanian private and public sectors legal regulation is not united. Private sector is regulated by private rules of law (the Lithuanian Labour Code), whereas public sector is regulated by administrative rules of law (the Lithuanian Civil Service decree and other specific decrees). However, for public sector private rules of law can also be applied – labour relations and social guarantees regulating legal decrees are applied as much, as it is not regulated of the Lithuanian Civil Service Decree. The main difference between workers and civil service is that civil service dispense a function of public administration. On the other hand, all of them perform their work (professional) functions. In this point of view these legal relations are very similar, so workers and... [to full text]

Darbo teisės poveikio Lietuvos valstybės tarnautojų korpusui specifiką apsprendžia tai, kad jų statuso reglamentavimą (plačiąja prasme), įtvirtintą Valstybės tarnybos įstatyme, papildo darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei teismų formuluojama ir nuolat plėtojama teisminė doktrina. Magistro darbo temos aktualumas yra siejamas su darbo teisės taikymu specifiniams savo esme darbo teisiniams santykiams – valstybės tarnybai. Magistro darbo tikslas – remiantis valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo sąvokomis kuo visapusiškiau išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduriama, atskiriant valstybės tarnybos ir darbo sutartimi grindžiamus teisinius santykius bei nustatant darbo įstatymų taikymo ribas valstybės tarnybos srityje, pateikti galimus šių problemų sprendimo būdus. Valstybės tarnybą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo sritis yra siauresnė nei darbo įstatymų, todėl dalis valstybės tarnautojų tarnybos santykių, nereguliuojamų specialiaisiais įstatymais, yra reglamentuojami bendraisiais darbo įstatymais. Tačiau visais atvejais, kai faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, turi būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, o Darbo kodekso nuostatos taikomos tik tuomet, kai faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja. Nežiūrint to, kad Valstybės tarnybos įstatymui šaiais metais skaičiuojamas dešimties metų jubiliejus, o Darbo kodeksui – jau septyneri... [toliau žr. visą tekstą] / The particularity of influence of Labor Law on the block of public servants specifies the fact that, in a broad sense, their legal status regulation embedded in the Law on Public Service, is complemented by labor laws and other legal acts regulating labor relations, and also constantly evolved judiciary doctrine. The relevance of this study is associated with the application of labor law to the in substance specific legal relations– i.e. Public Service. The object of this study is – in accordance with the concepts the public service and the public servant, making a thorough analysis of the problems confronted with in the process of differentiating the legal relations based on public service and an employment contract, specifying the labor law application framework in the field of public service, also proposing the possible ways of problem solving. As the field of laws regulating the public service is narrower than the sphere of labor law, therefore the public service legal relations, which are not regulated by specific acts, are regulated by common labor law. However, evermore, if de facto legal relation is regulated by the Law on Public Service, the latter must be applied. On the other hand, if the Law on Public Service does not regulate de facto legal relation, the provisions of a Labor Code must be applied. Despite the fact, that the Law on Public Service holds this year a jubilee of 10 years, and the Labor Code – already is seven, there is quite a number of situations... [to full text]

Pastaruoju metu intensyviai vykstantis procesas, kai nuo įstatyminio reguliavimo, pereinama prie sutartinio pobūdžio darbo santykių reglamentavimo bei akcentuojama socialinių partnerių susitarimų (taikių kompromisų) svarba, skatina smalsumą atidžiau pažvelgti į kolektyvinius darbo santykius, jų ištakas bei raidą, paanalizuoti socialinių partnerių vykdomą socialinio dialogo įtaką teisėkūrai ir naudą darbo santykių dalyviams. Taigi šiame darbe analizuojamas kolektyvinių darbo santykių reiškinys, koncentruojantis į jo sudėtinių elementų – socialinės partnerytės, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių darbo ginčų – šiuolaikinę sampratą, atsiradimo istoriją bei reglamentavimo raidą, taip pat į tai, kaip kolektyvinių darbo santykių dalyviai (socialiniai partneriai) gali daryti įtaką šiuolaikinei socialinei politikai. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių įtaka socialinei politikai ir konkrečiai darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Kolektyvinių darbo santykių reikšmę socialinei politikai tarptautiniu (pasauliniu) mastu geriausiai atskleidžia trišalio bendradarbiavimo principu veikiančios Tarptautinės darbo organizacijos veikla. Ši tarptautinė organizacija formuoja minimalius bazinius darbo standartus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi, ratifikavus TDO priimtas konvencijas. Europos Sąjungos lygiu kolektyviniai darbo santykiai užima unikalią ir... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an intensive process takes place where the step is being made from legal to the contractual regulation of labour relations and the emphasis is made on social partnership agreements (compositions), thus awakening the curiosity and encouraging to take a closer look at the collective labour relations, their origins and evolution, to analyze the effects of the ongoing dialogue between the social partners to legislation and benefits to participants of employment relations. Thus, this paper analyzes the phenomenon of collective labour relations, focusing on the modern concept, history and regulatory developments of its constituent elements – the social partnership, collective negotiations and collective contracts and collective labour disputes – as well as how the stakeholders (social partners) of industrial relations can influence the modern social policy. After the analysis of the collected sources it was determined that the influence of collective labour relations to social policy in general and to employment laws in particular have effects at all levels – International, regional (European Union) and national. The implications of collective labour relations for social policy in international (global) level is best demonstrated by the activities of the International Labour Organization which are based on the principle of trilateral cooperation. This international organization forms the basic minimum labour standards, which become mandatory to the Member States after the... [to full text]

SANTRAUKA Profesinių sąjungų teisinis statusas svarbus ne tik pačiai profesinei sąjungai kaip savarankiškam subjektui, ne tik kaip darbuotojų atstovui, bet ir kaip organizacijai, darančiai įtaką teisės aktų leidybai ir dalyvaujančiai politiniuose procesuose. Šio darbo įžangoje nurodomas temos aktualumas, originalumas ir naujumas, pagrindinis tikslas, tyrimo objektas bei metodai, naudota literatūra. Darbą sudaro trys skyriai: I Profesinių sąjungų padėtis, II Profesinių sąjungų statusas kolektyviniuose darbo santykiuose, III Profesinių sąjungų statusas individualiuose darbo santykiuose. I skyrių sudaro šešios dalys. Svarbiausia trumpai aptarti profesinės sąjungos teisinio statuso raidą, naudojant istorinį metodą, lyginant šios organizacijos statuso kitimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Asociacijos laisvės principą, kuris yra tarptautiniu mastu pripažintas kaip vienas iš pamatinių svarbiausių principų, įtvirtintas pagrindiniam Lietuvos teisės akte – LR konstitucijoje ir sudarantis įstatyminį pagrindą kurtis profesinėms sąjungoms. Norint atskleisti šio darbo temą, analizuojama profesinės sąjungos samprata ir pagrindiniai bruožai, atskleidžiantys šios organizacijos statusą ir vietą darbo teisės sistemoje. Steigimo ir registravimo procedūros trūkumai, reglamentavimo nesutapimai. Kadangi profesinė sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, disponuojantis savo turtu, tai ne mažiau svarbus klausimas – turto padalijimas tarp profesinių sąjungų, atkūrus... [toliau žr. visą tekstą] / The legal status of the trade unions SUMMARY The legal status of the trade unions is essential not only in its capacity of an independent body or the one of an employees representative but also as to an organization that affects the legislative acts issuance and participates in the political process. The opening part of this paper covers this topic’s actuality, originality and novelty, its main objective, research domain and methods and the literature referred to. The paper is comprised of three parts: 1. The Trade Union Status; 2. The Trade union Status in relation to collective labor; 3. The trade Union Status in relation to individual labor. The first part consists of six sections. It is important to discuss in short the evolution of a trade union legal status using historical methodology and comparing the changes of this organization’s status both in Lithuania and internationally. The freedom of associations recognized internationally as one the major principles is affirmed in the fundamental legislative act of Lithuania – the Constitution of Lithuania - which forms the basis to set up trade unions. In order to outline this topic the analysis of the concept and main characteristics elaborates on the organization’s status and place in the labor law system. Founding and registration procedures drawbacks as well as regulations’ inconsistencies are also covered by this analysis. Since the trade unions being a juridical organization with limited civil responsibilities dispose... [to full text]