Materialinės atsakomybės, kaip savarankiškos atsakomybės rūšies, instituto įtvirtinimas darbo teisėje suteikia teisę nukentėjusiajam reikalauti, kad teisės pažeidėjas atlygintų padarytą žalą darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pirmiausiai, rašto darbe yra analizuojama materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąvoka. Ji nėra tiesiogiai įtvirtinta darbo įstatymuose, todėl remiantis darbo teisės doktrina ir teismų praktika yra siekiama pateikti šios atsakomybės sąvoką, apibrėžti jos elementus. Vienas iš pagrindinių darbo tikslų yra materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: žalos, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kaltės, pažeidėjo ir nukentėjusiojo teisės pažeidimo metu sąsajumo darbo santykiais ir žalos atsiradimo sąsajumo su darbo veikla, analizė. Atsižvelgus į materialinės atsakomybės įstatyminį reguliavimą ir pasitelkus darbo teisės doktriną ir teismų praktiką, yra siekiama atskleisti materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų turinį ir taikymo problematiką, pasiūlyti galimus sprendimų variantus. Pagrindinė materialinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė – nukentėjusiajam padarytų nuostolių atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, rašto darbe yra aptariama žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarka. Didelis dėmesys yra skiriamas Darbo kodekse įtvirtintai naujovei – neturtinės žalos tarp darbo teisinių santykių subjektų atlyginimo institutui. / Pecuniary liability, as an autonomous type of liability under labour law, gives the victim a right to require the offender to compensate damage caused by work rules and procedures laid down in size. First of all, in this master’s work is analyzed a concept of pecuniary liability. The concept of pecuniary liability is not directly established in Labour Code of the Republic of Lithuania, so it is used a doctrine of labour law and the formulated practice of the Supreme Court of Lithuania dealing with cases of pecuniary liability to provide the broadest definition of this liability and find the most important concept elements. One of the main purpose of this work is analysis of the necessary conditions of pecuniary liability: damage, unlawful act, causal relation between the unlawful act and damage, fault, the relevance of the offender and the victim during the offence and damage is related with working. In view of the legal regulation, doctrine and case law of pecuniary liability, is intended to disclose the content and application problems of conditions of pecuniary liability and suggest possible solutions of this problems. The compensation is the main function of the pecuniary liability. In this context is important to analyze the amount of damages and procedures of loss compensation. The institute of non-pecuniary damage is new in Labour Code of the Republic of Lithuania, therefore much attention is given to compensation of non-pecuniary damage.

Šiame darbe yra analizuojami darbo teisiniai santykiai ir teisės normos reguliuojančios diskriminacijos dėl lyties draudimą sudarant ar nutraukiant darbo santykius. Siekiant kuo išsamiau atskleisti šią temą pirmiausiai yra nagrinėjamas lygybės principas, iš kurio yra kildinamas diskriminacijos draudimo (nediskriminacinis) principas, kuris yra įtvirtintas tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Lygybės ir diskriminacijos draudimo principais draudžiama taikyti skirtingus įdarbinimo kriterijus, skirtingas darbo sąlygas, atleidimo iš darbo pagrindus, tokius pat santykius vertinti skirtingai dėl aplinkybių, kurios nesusijusios su darbuotojo dalykinėmis savybėmis. Diskriminacija darbo teisinių santykių srityje yra suprantama kaip bet koks lygias darbo ir profesinės veiklos galimybes ir lygiateisius santykius pažeidžiantis arba panaikinantis išskyrimas, apribojimas ar pranašumo teikimas. Kitaip tariant, bet koks skirtingas darbuotojų traktavimas dėl jų lyties, kurio pasekmės – nelygios teisės darbo santykiuose, pvz. : tam tikros darbo sąlygos, paaukštinimas pareigose, kvalifikacijos kėlimas yra laikomas diskriminacija. Toliau aptariami nacionaliniai ir tarptautiniai antidiskriminaciniai įstatymai. Diskriminacijos dėl lyties draudimą Lietuvoje numato 1998 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas kuris buvo priimtas, siekiant įgyvendinti 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analyzes the legal labour relations and the laws, regulating the prohibition of gender discrimination in establishing or terminating the labour relations. In order to reveal this theme in as more details as possible, first the principle of equality is examined, where the prohibition of discrimination (discriminatory) principle is derived from. The latter is established in both Lithuanian and international law. The principles of equality and non-discrimination allows the application of different employment criteria, different working conditions, bases of dismissal from work, to treat the same relations differently due to the circumstances, unrelated with employee’s professional characteristics. Discrimination in the field of legal labour relations is understood as any exclusion, restriction or superiority, violating or voiding the equal employment and career opportunities, and the equal relations. In other words, any different treatment of employees because of their gender, the consequences of which include unequal rights in labour relations, for example, certain working conditions, promotion, training, is considered as discrimination. The paper also discusses a number of persons, who are subject to protection against gender discrimination, in legal labour relations. It should be noted that it includes all the persons, belonging to the following groups of labour relations category: employees, self-employed persons, persons, who wish to occupy a vacancy... [to full text]

Darbe analizuojamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimas asociacijų laisvės principo prasme. Tema yra aktuali, kadangi atstovavimo institutas yra itin svarbus, o kartu naujas Lietuvos darbo teisėje. Pirmoje darbo dalyje analizuojama atstovavimo darbo teisėje esmė ir paskirtis, asociacijų laisvės samprata, turinys ir šių dvejų teisinių reiškinių sąveika. Prieinama išvados, kad asociacijų laisvė suponuoja darbo teisės subjektų atstovavimą esant kolektyviniams darbo teisiniams santykiams, kur pagal Lietuvos teisę darbuotojams bei jų kolektyvams gali atstovauti profesinės sąjungos ir jų organizacijos, darbdaviams - darbdavių organizacijos, jų susivienijimai, federacijos, konfederacijos. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas darbuotojų atstovų teisinis statusas. Profesinės sąjungos – pagrindinė darbuotojams atstovaujanti organizacija, kuriai Lietuvos teisės aktai suteikia plačias teises atstovaujant darbuotojų interesus ir juos ginant. Profesinių sąjungų įstatymo ir CK reikalavimus atitinkanti profesinė sąjunga, nors ir neįregistravusi savo įstatų įstatymų nustatyta tvarka, pripažįstama darbo teisinių santykių subjektu, galinčiu atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti. Darbo tarybų kaip darbuotojų atstovų veikla yra gerokai siauresnė nei profesinių sąjungų – apsiribojanti tik įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesų atstovavimu. Darbo taryboms nėra taikomas asociacijų laisvės principas. Jeigu įstatymai numatytų alternatyvą – stoti į įmonėje, įstaigoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper there is analysed representation of employers and employees in the sense of association freedom principle. This issue is important because of representation institute which is of special importance, in addition, it is a new subject in the labour law of the Republic of Lithuania. In the first part of the paper there are analyzed essence and purpose of representation in labour law as well as conception of freedom of association, its content and interaction of these legal phenomena. It is concluded that freedom of association assumes representation of labour law subjects in case of collective labour relations which can be represented by trade union and its organizations following the labour law of the Republic of Lithuania. Employers are represented by employer organizations, their corporations, federations and confederations. The second part of the paper introduces legal status of employee representatives. Trade union is the main organization which represents the rights of employees. This organization is entitled to represent as well as to protect employees interests following the legislation of the Republic of Lithuania. Activities of labour boards as employee representatives are much more narrower than these of trade unions – it is limited by representation of interests of employees employed in companies, institutions or organisations. To labour boards there isn't applied the principle of freedom of associations. In case the law foresees an alternative to enter a... [to full text]

Lithuania as a marine state is strongly motivated to create a favourable employment relationship system satisfying the interests of seamen. All marine states are interested that their citizens would work in national fleets and would not be forced to look for work on the ships of other states or on the ships of “convenient flags”. Work analyses the peculiarities of work on ships on the basis of legal act differentiation, i.e. it analyses how employment relationships are regulated by general and specific legal acts. The analysis of employment relationships of different institutions is performed by comparing provisions applied to employees in general and to seamen exclusively in order to highlight the peculiarities of work on ships. The work is based on international: ILO and EU and Lithuanian legal acts. The peculiarities of work on ships is revealed examining main aspects of employment relationships. Employment requirements for seamen as well as employment contracts with seamen and the terms and conditions thereof: payment, work and rest time, vacations – are analysed. Work safety, implementing authorities and liability for injuries of the employees are also discussed. The analysis of the project of ILO consolidated maritime labour conventions is provided. This instrument is intended to facilitate the procedure of ILO standard ratification, i.e. to enable the member states to implement more ILO maritime labour conventions into national law by one ratification act and this way... [to full text]

By means of comparative analysis the features of regulation of probationary period in a contract of employment in the law of Lithuania and the members of the EU are revealed. The problem of evaluation of the results of probationary period as well as the right to dispute the dismissal due to the negative outcome of probationary period are considered. The author also discusses some law cases of the Supreme Court of Lithuania to reveal the problems, related to probation clause.