Spelling suggestions: "subject:"priežastinis ryšys"" "subject:"priežastinius ryšys""
1 |
Civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos: CK, Europos deliktų teisės principų ir DCFR palyginimas / Civil liability for delicts: a comparative study of the civil code, the principles of the european delict law and the draft common frame of reference (dcfr)Liegutė, Gintarė 25 June 2014 (has links)
CK, PETL ir DCFR yra numatyta nuostatų, reguliuojančių deliktų teisę. CK yra teisės norminis aktas, todėl jo taisyklės yra privalomos, o PETL ir DCFR yra ne griežtoji teisė. Nepaisant to, Lietuvos teismų praktikoje jau yra atvejų, kuomet, aiškinant CK normas, remiamasi PETL. PETL ir DCFR yra taip pat reikšmingi plečiant žinias deliktų teisės srityje. CK neteisėti veiksmai yra suprantami pagal prancūziškosios deliktų teisės tradiciją, t. y. neteisėti veiksmai yra siejami su teise. PETL neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip vokiečių deliktų teisės sistemos šalyse, nurodant kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikras interesas yra saugomas. DCFR seka anglų deliktų teisės tradicija ir konkrečiai įvardija atskirus deliktus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į DCFR nurodytus kriterijus, taip pat gali nustatyti, kad tam tikra teisė ar interesas yra saugomas. CK kaltę apibrėžia kaip atidumo ir rūpestingumo nesilaikymą. CK preziumuojama kaltė yra objektyvi. Pagal PETL kaltė taip pat suprantama kaip objektyvaus atidumo ir rūpestingumo standarto nesilaikymas, tačiau ji nepreziumuojama. PETL įtvirtina ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma kaltė. PETL numatyta bendro pobūdžio griežtosios atsakomybės norma bei netiesioginė atsakomybė, kuriai priskiriama net ir tie atvejai, kai vertinama paties žalą atlyginančio asmens kaltė. DCFR apibrėžia dvi objektyvios kaltės formas (tyčią ir neatsargumą). DCFR griežtoji ir netiesioginė atsakomybė nėra išskiriama. CK, PETL ir DCFR... [toliau žr. visą tekstą] / The Civil Code of the Republic of Lithuania (hereafter – CC), Principles of European Tort Law (hereafter – PETL) and DCFR includes provisions regulating tort law. CC is statute law, its rules are compulsory. PETL and DCFR are soft law. Despite this, Lithuanian courts refer to PETL. PETL and DCFR are also significant in expanding the knowledge of tort law. Wrongfulness in CC is understood according to the French tort law tradition, i. e. wrongfulness is law-related. Wrongfulness in PETL is defined as it is in countries following the German tort law tradition. PETL also indicates certain criteria that are considered when deciding whether the interest is legally prohibited. DCFR follows the English tort law tradition and provides for particular delicts, but courts are allowed to state that a particular right or an interest is prohibited according to certain criteria that are enacted in DCFR. Fault in CC is defined as a violation of a standard of conduct. Fault is presumed and it is objective according to CC. PETL provides for the same definition of fault and indicates certain criteria of fault, but it is not presumed according to PETL. PETL also includes a general norm of strict liability and regulates vicarious liability which includes cases where the fault of a person who has to compensate the damage is considered. DCFR defines two forms of objective fault (intention and negligence). DCFR does not distinguish between strict liability and vicarious liability. CC, PETL and DCFR... [to full text]
|
2 |
Priežastinio ryšio problemos draudimo teisiniuose santykiuose / Causation problems in insuranceMinovič, Margarita 25 January 2008 (has links)
Priežastinis ryšys atspindi dviejų objektyviosios tikrovės reiškinų – priežasties ir pasekmės – sąsają. Draudimo teisiniuose santykiuose tai draudimo rizikos (gresiančio pavojaus) ir draudžiamojo įvykio (nuostolio, atsiradusio dėl to, kad pavojus materializavosi) ryšys. Pirmiausiai baigiamajame darbe yra atskleidžiama priežastinio ryšio bei jo tinkamo nustatymo svarba abiems sudarytos draudimo sutarties šalims. Verta akcentuoti, jog tik esant priežastiniam ryšiui tarp draudžiamos rizikos bei draudžiamojo įvykio, atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Jeigu priežastinio ryšio nėra, draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda.
Šiame darbe analizuojama priežastinio ryšio draudime sąvoka, apibūdinami pagrindiniai jo požymiai, identifikuojamos bei įvertinamos priežastinio ryšio problemas draudimo teisiniuose santykiuose. Taip pat akcentuojama draudimo sutarties sąlygų aiškinimo įtaka priežastinio ryšio nustatymui ir prieinama prie išvados, kad draudimo sutarties sąlygų, ypač tų, kurios yra susijusios su draudiko suteiktos draudimo apsaugos apimtimi, aiškumas, išsamumas bei dviprasmiškų sąvokų nebuvimas sumažinama ginčų dėl priežastinio ryšio nustatymo draudime kilimo tikimybę. Nemažai dėmesio yra skiriama priežastinio ryšio draudime palyginimui su priežastiniu ryšiu civilinėje atsakomybėje, kurio pagrindu daroma išvada, kad minėti reiškiniai neturėtų būti laikomi tapačiomis teisinėmis kategorijomis. Be to, darbe išskiriamos ir analizuojamos sekančios... [toliau žr. visą tekstą] / Causality reflects the connection of reason and subsequence - two phenomena of the objective reality. In the context of legal relations of insurance this is connection between covered peril (imminent risk) and insurable event (the damage, which is turned up because of materialization of the risk). Primarily the work reveals an importance of causation and its appropriate determination to both parties of the insurance contract. It worth to be emphasized that only when the causation between covered peril and insurable event exists, comes up insurer`s obligation to pay insurance payment. Otherwise when such a connection does not exist insurer has no obligation to pay insurance payment.
The work presents analysis of the concept of insurance causation, defines its main features, besides the problems of insurance causation are identified and evaluated. Moreover, there is also emphasized an impact of the interpretation of insurance contract provisions to determination of causation. Insurance policy provisions which define or limit the scope of insurance are often at the center of insurance disputes. The author comes to a conclusion that clarity, particularity and unambiguity of such insurance contract provisions decrease the chance of emergence of disputes on determination of the insurance causation. Furthermore, the work considers the comparison of causation in insurance and in the institute of civil liability. On the ground of the accomplished analysis it is concluded that... [to full text]
|
3 |
Nužudymo kvalifikavimo problemos teismų praktikos pavyzdžiu / The problems of qualifying murders in judicial practiceLiubianec, Violeta 05 February 2013 (has links)
Magistro baigiamojo darbo tikslas – atliekant baudžiamosios teisės doktrinos bei teismų praktikos analizę, pateikti svarbiausius nužudymo teisinio reguliavimo ypatumus, nustatyti ir atskleisti dažniausiai iškilančias nužudymo kvalifikavimo problemas, bei atsižvelgiant į atliktą analizę pateikti informatyvias išvadas. Įgyvendinant iškeltus magistrinio darbo uždavinius, naudotasi šiuo mokslinio tyrimo metodų kompleksu: sisteminės ir dokumentų analizės, lyginamuoju, apibendrinimo. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, kurie skirstomi į smulkesnius poskyrius bei išvados. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas bendrasis nusikaltimų žmogaus gyvybei apibūdinimas, apimantis nužudymo sampratos analizę, kurios išsamus atskleidimas nebūtų įmanomas neaptarus pagrindinius nužudymo požymius bei jo atskiras rūšis, tiek nacionalinės, tiek atskirų užsienio valstybių bei tarptautinės teisės kontekste. Antroje darbo dalyje išnagrinėjamos opiausios problemos kvalifikuojant nužudymą, kurios yra susijusios su objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių nustatymu, t. y., priežastinio ryšio nustatinėjimo bei grupinio nužudymo problematika. Trečioje dalyje pateikiami nužudymo kvalifikavimo momentai, susiję su nužudymo subjektyviaisiais požymiais. Pagrindinis dėmesys skiriamas kaltės turinio nustatymo problematikai. / This Master's Thesis identifies and discloses major practical problems of qualifying criminal acts taking into account the analysis of the informative findings and following the doctrine of Criminal Law and relevant Case Law. The following complex of the scientific research methods was employed upon realising the raised tasks of the Work: systemic and documentary analysis, comparative and summation. This Master’s Thesis consists of an introduction, three chapters with are divided into smaller subdivisions and conclusions. The first part is a general description of crimes against human life presented, comprising analysis of the concept of crimes against human life in the context of national law, laws of individual foreign states and international law as well. The second part is analysis practical problems related to the identifying of objective features of murders. These are causation, complicity committing murder and problems of their proof in courts practice. The third part is analysis practical problems related to the identifying of subjective features of murders. The Study concentrates on the analysis of the content of guilt.
|
4 |
CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymas Lietuvos teismų praktikoje / Application of article 6.272 (1) of the civil code in the lithuanian case-lawBalionytė, Živilė 23 June 2014 (has links)
Valstybės civilinės deliktinės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 1 dalis. Šios normos pagrindu Lietuvos teismuose pareiškiama nemažai ieškinių, todėl pagrindinė nukentėjusiojo garantija gauti teisingą patirtos žalos atlyginimą, - tinkamas normoje numatytų atsakomybės sąlygų aiškinimas ir taikymas teismų praktikoje. Atlikta pastarųjų metų teismų praktikos analizė atskleidė, kad teismų praktikoje pastebimas neteisėtų veiksmų sampratos plėtimas. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neteisėtų veiksmų sąrašas nelaikomas baigtiniu. Civilinėje byloje sprendimas dėl veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, nagrinėjant, ar yra pagrindas atlyginti žalą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, priimamas nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas procesinis veiksmas buvo skundžiamas baudžiamajame ar administraciniame procese. Išteisinamasis teismo nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo neteisėti. Teismų praktika nacionaliniu lygmeniu sąlygojo, jog esant teisės į teismą per kuo trumpiausią laiką pažeidimui, galimybė reikalauti žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnį 1 dalį yra laikoma teisinės gynybos priemone... [toliau žr. visą tekstą] / Provisions of state's liability in the cases of damage resulting either from unlawful conviction, or unlawful arrest, as a measure of suppression, as well as from unlawful detention, or application of unlawful procedural measures of enforcement, or unlawful infliction of administrative penalty - arrest - are contained in Article 6.272 part I of the Civil Code. This provision is the legal basis for many lawsuits that are submitted to Lithuanian courts. Therefore, the proper interpretation of the provisions provided by the law in court practice is the main guarantee for the aggrieved person to receive just compensation for the damage. The analysis of courts' practice of late years reveals that the concept of unlawful actions has been broadened. The list of actions envisaged in Article 6.272 part I of the Civil Code is not finite. The decision of lawfulness or unlawfulness of actions in a civil case while analyzing existence of right to the compensation of damage in accordance with Article 6.272 part I of the Civil Code is taken irrespective of the fact whether the aggrieved person lodged a complaint of particular procedural decision in criminal or administrative proceedings. The decision, by which the person has been acquitted, is not a presumption to declare in a civil case that the whole criminal proceedings, as well as certain actions of officers in pre-trial investigation, were unlawful. Court's practice stipulated that in case of the breach of "reasonable time" requirement... [to full text]
|
5 |
Akcininko civilinė atsakomybė už bendrovės prievoles / Shareholders civil liability under company‘s obligationDamanskytė, Renata 23 June 2014 (has links)
Derinant investuotojų interesą išlaikyti ribotos atsakomybės taisyklę bei kreditorių interesų apsaugą nuo akcininkų piktnaudžiavimo atsakomybės privilegija, įtvirtintas dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles institutas. Lietuvoje akcininko atsakomybė už bendrovės prievoles gali kilti šiais pagrindais: įstatymo, sutarties, numačius ribotos atsakomybės taisyklės išimtį bendrovės steigimo dokumentuose arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinio kodekso) 2.50 str. 3 d., kai bendrovė negali įvykdyti savo prievolės dėl nesąžiningų akcininko veiksmų. Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. numato, jog akcininkas atsako už bendrovės prievoles savo turtu subsidiariai, jei nustatomos tokios sąlygos: 1) bendrovė negali įvykdyti prievolės; 2) negalėjimą įvykdyti prievolės lėmusių akcininko veiksmų nesąžiningumas; 3) priežastinis ryšys tarp bendrovės negalėjimo įvykdyti prievolės ir akcininko nesąžiningų veiksmų. Darbe analizuojamas anksčiau minėtų trijų akcininko atsakomybės sąlygų aiškinimas teisės doktrinoje bei taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Darbe aiškinama Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. normos apimtis: akcininko atsakomybė pagal Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. plačiąja prasme bei siaurąja prasme kaip akcininko deliktinės atsakomybės taikymas. Darbe taip pat atkreipiamas dėmesys į įvairius aspektus, kurie gali turėti reikšmės tinkamam Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. taikymui. Teigiama, jog tinkamu atsakomybės subjektu pagal šį straipsnį gali... [toliau žr. visą tekstą] / Seeking to combine the interest of investors to maintain the rule of limited liability protection and protection of creditor’s interests from shareholders abuse of limited liability privilege, the participant’s civil liability under legal person’s obligations is established. Shareholder’s liability under company's obligations can arise according the following grounds in Lithuania: the rule of law, contract, providing an exception of limited liability in the establishment documents of the company and according to the Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code of the Republic of Lithuania (hereinafter – the Civil Code), when the company can not fulfill its obligation as the shareholder acted dishonest. The Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code determines that shareholder is personally liable for company‘s obligations if the following conditions are determined: 1) corporation is unable to fulfill its obligations; 2) shareholder of the company acted dishonestly; 3) shareholder’s dishonest acts caused corporation’s inability to fulfill its obligations. In this paper the above-mentioned three conditions for proving the liability of shareholder are analyzed according to the interpretations in the doctrine as well as to the practice of Lithuanian courts. The application scope of rule specified in the Item 3 of Clouse 2.50 of the Civil Code is explained: shareholder’s liability under company’s obligations as the broaden meaning and the narrow meaning as the shareholder’s tortous liability... [to full text]
|
6 |
Materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos / Pecuniary liability: conditions of arisingZerveckaitė, Irma 27 June 2014 (has links)
Materialinės atsakomybės, kaip savarankiškos atsakomybės rūšies, instituto įtvirtinimas darbo teisėje suteikia teisę nukentėjusiajam reikalauti, kad teisės pažeidėjas atlygintų padarytą žalą darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pirmiausiai, rašto darbe yra analizuojama materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąvoka. Ji nėra tiesiogiai įtvirtinta darbo įstatymuose, todėl remiantis darbo teisės doktrina ir teismų praktika yra siekiama pateikti šios atsakomybės sąvoką, apibrėžti jos elementus. Vienas iš pagrindinių darbo tikslų yra materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: žalos, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kaltės, pažeidėjo ir nukentėjusiojo teisės pažeidimo metu sąsajumo darbo santykiais ir žalos atsiradimo sąsajumo su darbo veikla, analizė. Atsižvelgus į materialinės atsakomybės įstatyminį reguliavimą ir pasitelkus darbo teisės doktriną ir teismų praktiką, yra siekiama atskleisti materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų turinį ir taikymo problematiką, pasiūlyti galimus sprendimų variantus. Pagrindinė materialinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė – nukentėjusiajam padarytų nuostolių atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, rašto darbe yra aptariama žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarka. Didelis dėmesys yra skiriamas Darbo kodekse įtvirtintai naujovei – neturtinės žalos tarp darbo teisinių santykių subjektų atlyginimo institutui. / Pecuniary liability, as an autonomous type of liability under labour law, gives the victim a right to require the offender to compensate damage caused by work rules and procedures laid down in size. First of all, in this master’s work is analyzed a concept of pecuniary liability. The concept of pecuniary liability is not directly established in Labour Code of the Republic of Lithuania, so it is used a doctrine of labour law and the formulated practice of the Supreme Court of Lithuania dealing with cases of pecuniary liability to provide the broadest definition of this liability and find the most important concept elements. One of the main purpose of this work is analysis of the necessary conditions of pecuniary liability: damage, unlawful act, causal relation between the unlawful act and damage, fault, the relevance of the offender and the victim during the offence and damage is related with working. In view of the legal regulation, doctrine and case law of pecuniary liability, is intended to disclose the content and application problems of conditions of pecuniary liability and suggest possible solutions of this problems. The compensation is the main function of the pecuniary liability. In this context is important to analyze the amount of damages and procedures of loss compensation. The institute of non-pecuniary damage is new in Labour Code of the Republic of Lithuania, therefore much attention is given to compensation of non-pecuniary damage.
|
7 |
Gamintojo civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės produktais padarytą žalą taikymo sąlygos / Conditions of the Application of Civil Liability of the Producer for the Damage Caused by Defective ProductsValainytė, Vesta 04 March 2009 (has links)
Šiame magistro darbe nagrinėjamos gamintojo civilinės atsakomybės už netinkamos kokybės produktais padarytą žalą taikymo sąlygos. Pagrindinis dėmesys darbe skiriamas Tarybos Direktyvos dėl atsakomybės už gaminius su trūkumais nuostatų analizei bei aiškinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Teisingumo Teismo praktika nagrinėjamais klausimais nėra labai gausi, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų sprendimų šiuo klausimu apskritai nėra, didžiulę reikšmę, siekiant darbe išsikeltų tikslų, turi užsienio valstybių, tokių kaip Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Austrijos ir kitų, teismų priimti sprendimai. Siekiant tinkamai atskleisti aspektus, susijusius su netinkamos kokybės sąvoka, didelis dėmesys taip pat skiriamas Europos valstybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisės doktrinai. Iš vienos pusės, vienodas griežtos gamintojo atsakomybės sąlygų aiškinimas ir taikymas yra vartotojų teisių garantas. Kita vertus, nevienodas sąlygų aiškinimas turi įtakos ne tik ekonominiams gamintojų interesams, bet ir bendrosios rinkos konkurencinei struktūrai ir laisvam prekių judėjimui. Taigi šis magistro darbas atskleidžia trūkumo, žalos ir priežastinio ryšio koncepcijų gamintojo atsakomybėje problematiką, koncentruojantis ties netinkamos kokybės sąvokos ir jos kriterijų aiškinimu. Direktyva įtvirtina griežtos atsakomybės taikymą žalos, padarytos defektiniais produktais atžvilgiu, todėl būtent gaminio netinkama kokybė, o ne gamintojo faktinis elgesys (atsargumo laipsnis) yra atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analyses conditions of the strict civil liability of the producer for the damage caused by defective products. The main attention is paid to the analysis and interpretation of provisions of Council Directive on the approximation of the laws, regulations and administrative provisions of the Member States concerning liability for defective products. Whereas practise of European Court of Justice is not very rich regarding these issues and there is no any judicial practise of Lithuanian Supreme Court, judicial practise of foreign countries, such as United Kingdom, Germany, Austria and others, are of significant importance seeking the aims of this master thesis. To disclose properly the issue of defectiveness, attention is also drawn in the analysis of legal doctrine of theorists of the Europe counties as well as authors of United States of America. On the one hand, equal interpretation and application of conditions of the strict liability of producer is a guarantee of consumers’ rights and helps to ensure the same degree of protection of the consumers in the Member States. On the other hand, unequal application of these conditions concerns not only economic interests of the producers themselves but also affects competitive structure and free movement of goods within the common market. Thus this master thesis discloses the main problems found in the concepts of defect, damage and causation in this liability, concentrating on the meaning of defectiveness and its... [to full text]
|
Page generated in 0.0367 seconds