Būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas. Šią pareigą turi ir valdžios institucijos, nepaisant to, jog žala padaroma viešosios teisės reguliuojamoje srityje. Valdžios institucijų civilinės deliktinės atsakomybės klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. ir 6.272 str. Tinkamas šių normų aiškinimas ir taikymas teismų praktikoje yra nukentėjusiojo garantija gauti patirtos žalos atlyginimą. Darbe analizuojamas Civilinio kodekso 6.271 str. taikymas Lietuvos administracinių teismų praktikoje. Aiškinamasi šios normos apimtis, joje įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos. Daugiausia dėmesio skiriama įstatymų leidėjo, neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo klausimams. Autoriaus nuomone, Civilinio kodekso 6.271 str. įtvirtintas reguliavimas apima ir įstatymų leidžiamosios valdžios atsakomybę. Tokios pozicijos laikytis linksta ir administraciniai teismai, tačiau vienareikšmės ir aiškios pozicijos šiuo klausimu kol kas nėra. Spręsdami valdžios institucijos neteisėtų veiksmų klausimą teismai neretai sutapatina teisės akto galiojimo ir neteisėtumo kaip valstybės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas. Toks sutapatinimas yra nepagrįstas ir gali lemti sudėtingesnį teisės į patirtos žalos atlyginimą įgyvendinimą arba tokios teisės paneigimą. Teismai taip pat nepriteisia asmenims neturtinės žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos metu. Tokia situacija kilo, kai Lietuvos Vyriausiasis Administracinis... [toliau žr. visą tekstą] / Die Haftungspflicht ist das Verfassungsgebot. Auch die staatliche Gewalt hat diese Pflicht, obwohl Schaden im Bereich des öffentlichen Rechts verursacht wird. Die zivilrechtliche Haftung der staatlichen Gewalt ist in dem Zivilgesetzbuch von Litauen verankert. Richtige Deutung und Anwendung diesen Normen in der Gerichtpraxis ist die Gewährleistung eines Opfers einen Schadenersatz zu bekommen. Es wird der Artikel 6.271 des Zivilgesetzbuches von Litauen ausgewertet. Es wird die Sphäre diesen Aufsatz und die Haftungsbedingungen gehandelt. Die Rücksicht wird auf die Probleme der Haftung von der legislativen Gewalt, der rechtswidrigen Handlungen und der Schadenausgleich genommen. Nach der Meinung des Verfassers ist die zivilrechtliche Haftung des Gesetzgebers auch in dem Zivilgesetzbuch verankert. Die Stellungsnahme von dem Verwaltungsgericht ist heutzutage nicht deutlich. In die Gerichtpraxis werden die Geltung der Gesetze und die rechtswidrigen Handlungen als die Haftungsbedingung gleichgemacht. Solche Nivellierung kann die Schadenausgleich erschweren oder ausgeschlossen. Immaterialeren Schadenserstattung ist in der Ordnung des Polizeirechts unmöglich, weil der Verwaltungsgerichthof von Litauen solche Ordnung von dem Verwaltungsrecht ausgeschlossen hat. Die Ausnahme von Gericht der unmittelbaren ursächlichen Verknüpfung festzustellen ist auch kritisiert, weil diese Ausnahme nicht gerecht ist. Diese Probleme in der Gerichtpraxis können Schadenausgleich erschweren.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir atskleisti nenugalimos jėgos (force majeure) koncepciją, jos esmę, turinį, įvertinti nenugalimos jėgos reglamentavimą bei taikymą sutartinėje ir deliktinėje atsakomybėje, lyginant šio instituto reglamentavimą Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje bei interpretavimą teismų praktikoje. Šiam tikslui pasiekti darbe visų pirma aptariami bendrieji teoriniai nenugalimos jėgos klausimai, pateikiama Lietuvos, užsienio valstybių teisės aktuose bei tarptautinės komercinės teisės dokumentuose įtvirtinta nenugalimos jėgos samprata, analizuojami jos reglamentavimo šiuose dokumentuose ypatumai. Antrajame šio darbo skyriuje aptariami įvykiai, galintys sudaryti nenugalimos jėgos institutą, atskleidžiami teisės doktrinoje susiformavę du požiūriai į nenugalima jėga pripažįstamas faktines aplinkybes. Remiantis Lietuvos bei užsienio valstybių teisės doktrina ir teismų praktika, skyriuje taip pat analizuojamos nenugalimos jėgos taikymo sąlygos sutartinėje ir deliktinėje atsakomybėje, jų pagrindu nenugalimos jėgos institutas atribojamas nuo jam giminingų frustracijos bei pasikeitusių aplinkybių institutų. Trečiajame skyriuje pateikiama nenugalimos jėgos teisinių pasekmių analizė, atribojamos nenugalimos jėgos aplinkybių sukeliamos teisinės pasekmės sutartinės ir deliktinės atsakomybės atvejais. Ketvirtasis šio darbo skyrius skirtas sutartinių nenugalimos jėgos sąlygų bei jų įtraukimo į sutartis problematikai atskleisti. Jame aptariama šalių galimybė sutartyje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to analyse and reveal the concept of force majeure, the core of this concept and its matter, to evaluate the regulation and application of force majeure theory with regard to contractual and delictual liability comparing the regulation of this concept in Lithuanian and other foreign countries statutory law and interpretation in those countries case law. For the attainment of this purpose primarily in this paper are considered the general questions of force majeure doctrine, there is proposed the conception of force majeure, which is included in statutory provisions of Lithuania and other foreign countries as well as in documents of international commercial law, there are analysing the peculiarities of regulation of force majeure conception in aforementioned documents. In the second chapter of this paper are considered the events, which may constitute force majeure, by describing two academic approaches to factual circumstances, which may be acknowledged as force majeure events. With reference to jurisprudence and case law of Lithuania and other foreign countries in this chapter are also analysed the conditions of application of force majeure doctrine in contractual and delictual liability by setting limits on force majeure and other related doctrines as frustration and hardship. In the third chapter of this paper is proposed the analysis of legal consequences of application of force majeure doctrine by limiting effects of force majeure events in... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama grynai turtinių nuostolių atlyginimo problema. Grynai turtiniai nuostoliai daugumoje valstybių suvokiami kaip trečiųjų asmenų ekonominio pobūdžio nuostoliai, kurie patiriami įvykus deliktui tarp kitų asmenų. Žvelgiant lyginamuoju aspektu, valstybių teisės sistemose yra suformuotos dvi pozicijos šių nuostolių atžvilgiu: liberalioji ir griežtoji. Pirmoji pozicija, leidžianti grynai turtinių nuostolių atlyginimą, vyrauja Prancūzijoje. Tuo tarpu JAV, Anglijoje, Vokietijoje ir Austrijoje yra taikoma grynai ekonominių nuostolių atlyginimo ribojimo taisyklė. Magistro darbo autorė atlikdama lyginamąjį tyrimą, stengėsi išsiaiškinti, kokios priežastys skatina riboti grynai turinių nuostolių atlyginimą, taip pat įvertinti, kurios valstybės pozicija yra racionaliausia ir teisiškai labiausiai pagrįsta. Tiesa, pažymėtina yra tai, kad nors valstybėje vyrauja viena ar kita pozicija, tam tikrais atvejais neapsieinama be pagrindinės taisyklės išimčių. Lietuvoje šiuo klausimu kol kas dar nėra nei teismų praktikos, nei mokslinių diskusijų. Tad autorė, išanalizavusi įstatyminę bazę, pateikia išvadą, kad Lietuvai artimiausia galėtų būti Prancūzijos pozicija. Be lyginamosios valstybių teisės sistemų analizės, magistro darbe pateikiamas ir istorinis ekonominių asmens interesų apsaugos tendencijų tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kada atsirado grynai turtinių nuostolių ribojimo taisyklė ir dėl kokių priežasčių. Taip pat paskutinėje magistro darbo dalyje lyginamuoju... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis ‘Recovery of Pure Economic Loss: Comparative Aspects’ provides a comparative analysis of recovery possibilities of pure economic loss in six different countries, namely the USA, England, Germany, Austria, France and Lithuania, that belong to different legal families and inherit distinct tort law traditions. In most of the countries pure economic loss define economic nature loss of third parties that are experienced in the case of the tort of other persons. The objective of investigation is to evaluate legal rationality of each regulatory system and to estimate which one of them causes least practical problems. In addition, as the position of Lithuania has not yet been settled, the author of the thesis proposes possible directions of the regulation of recovery of pure economic loss by analyzing legal basis of Lithuanian laws. The research consists of three parts each of them dealing with different aspects of the problem. First of all, the concept of pure economic loss is analyzed by trying to define the archetypical features of the mentioned loss and to expose the summarized topics that are discussed in doctrine and courts. The second part of the thesis covers historical investigation of the protection of economic interests and comparative analysis of legal regulation and jurisprudence of recovery of pure economic loss in six mentioned countries. Additionally, at the end of this part the author discusses the possibilities of harmonization of the countries positions... [to full text]

Derinant investuotojų interesą išlaikyti ribotos atsakomybės taisyklę bei kreditorių interesų apsaugą nuo akcininkų piktnaudžiavimo atsakomybės privilegija, įtvirtintas dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles institutas. Lietuvoje akcininko atsakomybė už bendrovės prievoles gali kilti šiais pagrindais: įstatymo, sutarties, numačius ribotos atsakomybės taisyklės išimtį bendrovės steigimo dokumentuose arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinio kodekso) 2.50 str. 3 d., kai bendrovė negali įvykdyti savo prievolės dėl nesąžiningų akcininko veiksmų. Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. numato, jog akcininkas atsako už bendrovės prievoles savo turtu subsidiariai, jei nustatomos tokios sąlygos: 1) bendrovė negali įvykdyti prievolės; 2) negalėjimą įvykdyti prievolės lėmusių akcininko veiksmų nesąžiningumas; 3) priežastinis ryšys tarp bendrovės negalėjimo įvykdyti prievolės ir akcininko nesąžiningų veiksmų. Darbe analizuojamas anksčiau minėtų trijų akcininko atsakomybės sąlygų aiškinimas teisės doktrinoje bei taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Darbe aiškinama Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. normos apimtis: akcininko atsakomybė pagal Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. plačiąja prasme bei siaurąja prasme kaip akcininko deliktinės atsakomybės taikymas. Darbe taip pat atkreipiamas dėmesys į įvairius aspektus, kurie gali turėti reikšmės tinkamam Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. taikymui. Teigiama, jog tinkamu atsakomybės subjektu pagal šį straipsnį gali... [toliau žr. visą tekstą] / Seeking to combine the interest of investors to maintain the rule of limited liability protection and protection of creditor’s interests from shareholders abuse of limited liability privilege, the participant’s civil liability under legal person’s obligations is established. Shareholder’s liability under company's obligations can arise according the following grounds in Lithuania: the rule of law, contract, providing an exception of limited liability in the establishment documents of the company and according to the Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code of the Republic of Lithuania (hereinafter – the Civil Code), when the company can not fulfill its obligation as the shareholder acted dishonest. The Item 3 of Clouse 2.50 of Civil Code determines that shareholder is personally liable for company‘s obligations if the following conditions are determined: 1) corporation is unable to fulfill its obligations; 2) shareholder of the company acted dishonestly; 3) shareholder’s dishonest acts caused corporation’s inability to fulfill its obligations. In this paper the above-mentioned three conditions for proving the liability of shareholder are analyzed according to the interpretations in the doctrine as well as to the practice of Lithuanian courts. The application scope of rule specified in the Item 3 of Clouse 2.50 of the Civil Code is explained: shareholder’s liability under company’s obligations as the broaden meaning and the narrow meaning as the shareholder’s tortous liability... [to full text]

In this study author examines the regulation of obligation, arising from damages caused by misleading advertising. He also tries to reveal the content of liability for damages caused by misleading advertising and to clear out the possible problems of application and interpretation of the legal standards.This study deals with the backgrounds and development of advertising regulation and advertising regulation in the European Union. The present study also takes up with the constitutional grounding of restriction of advertising as a form of information, it analyses the Lithuanian legal acts, regulating advertising activity, compares administrative and civil liability for violation of prohibition to use misleading advertising.