Darbo tema - Force majeure (nenugalima jėga) ir frustracija sutarčių teisėje. Frustracija ir nenugalima jėga yra du atleidimo nuo sutarties vykdymo institutai. Šie institutai leidžia daryti išimtis iš kertinio sutarčių teisės principo – pacta sund servanda. Nenugalimos jėgos institutą įtvirtinančiose valstybėse, šio instituto taikymą papildo sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutas, kitaip - rebus sic stantibus. Darbe naudojant istorinį, lyginamąjį, analizės ir kitus metodus, siekiama aptarti nenugalimos jėgos, frustracijos ir giminingų atleidimo nuo sutarties vykdymo institutų genezę, bei išryškinti būdingiausius nenugalimos jėgos ir frustracijos institutų bruožus. Taip pat atliekama nenugalimos jėgos instituto taikymo sąlygų ir teisinių pasekmių analizė Lietuvoje, ir pateikiamas išsamus šio instituto palyginimas su frustracija. Atsižvelgiant į tai, kad nenugalimos jėgos institutas Lietuvoje yra glaudžiai susijęs su sutarties vykdymo pasikeitus aplinkybėms institutu (lot. rebus sic stantibus), darbe atitinkamai aptartas ir pastarasis sutarčių teisės institutas, jo santykis su nenugalimos jėgos ir frustracijos institutu. Nagrinėjant frustraciją, didžiausias dėmesys skiriamas Anglijai, t.y. valstybei kurioje glūdi frustracijos ištakos, tačiau pateikiami palyginimai ir su kitų valstybių, tarp jų Prancūzijos, Rusijos, Olandijos, teisiniu reguliavimu. Be to, darbe dėmesys skiriamas ir šių institutų unifikavimo problemai, nagrinėjamos unifikavimo dokumentų: Tarptautinio... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the thesis is Force majeure and Frustration in Contract Law. Force majeure and frustration are two legal institutes that enable a party to escape from performing a contract. These institutes allow to make exceptions from the corner-stone principle of contract law - pacta sunt servanda. The force majeure institute is supplemented by the doctrine of rebus sic stantibus (i.e. the contract must be performed at the circumstances at which it was concluded) in the countries which accept the force majeure institute. By using historical, comparative and analysis, etc., methods, the thesis aims to discuss the genesis of various institutes releasing from performing the contract, including force majeure and frustration, and reveal the most significant features of the said institutes, provide detailed comparison of their legal conditions and consequences of application. In view that the force majeure institute is closely related with the rebus sic stantibus doctrine in the Republic of Lithuania, the thesis also deals with the said doctrine and highlights its most significant features in comparison with the force majeure and frustration. When analyzing frustration of the contract, attention is paid to legal regulation applied in England, the country from where the doctrine stems out; however, comparisons are also made with the legal regulation of other countries, including France, Russia, Holland. Besides, the thesis evaluates the unification problem of the above-mentioned... [to full text]

Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir atskleisti nenugalimos jėgos (force majeure) koncepciją, jos esmę, turinį, įvertinti nenugalimos jėgos reglamentavimą bei taikymą sutartinėje ir deliktinėje atsakomybėje, lyginant šio instituto reglamentavimą Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje bei interpretavimą teismų praktikoje. Šiam tikslui pasiekti darbe visų pirma aptariami bendrieji teoriniai nenugalimos jėgos klausimai, pateikiama Lietuvos, užsienio valstybių teisės aktuose bei tarptautinės komercinės teisės dokumentuose įtvirtinta nenugalimos jėgos samprata, analizuojami jos reglamentavimo šiuose dokumentuose ypatumai. Antrajame šio darbo skyriuje aptariami įvykiai, galintys sudaryti nenugalimos jėgos institutą, atskleidžiami teisės doktrinoje susiformavę du požiūriai į nenugalima jėga pripažįstamas faktines aplinkybes. Remiantis Lietuvos bei užsienio valstybių teisės doktrina ir teismų praktika, skyriuje taip pat analizuojamos nenugalimos jėgos taikymo sąlygos sutartinėje ir deliktinėje atsakomybėje, jų pagrindu nenugalimos jėgos institutas atribojamas nuo jam giminingų frustracijos bei pasikeitusių aplinkybių institutų. Trečiajame skyriuje pateikiama nenugalimos jėgos teisinių pasekmių analizė, atribojamos nenugalimos jėgos aplinkybių sukeliamos teisinės pasekmės sutartinės ir deliktinės atsakomybės atvejais. Ketvirtasis šio darbo skyrius skirtas sutartinių nenugalimos jėgos sąlygų bei jų įtraukimo į sutartis problematikai atskleisti. Jame aptariama šalių galimybė sutartyje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to analyse and reveal the concept of force majeure, the core of this concept and its matter, to evaluate the regulation and application of force majeure theory with regard to contractual and delictual liability comparing the regulation of this concept in Lithuanian and other foreign countries statutory law and interpretation in those countries case law. For the attainment of this purpose primarily in this paper are considered the general questions of force majeure doctrine, there is proposed the conception of force majeure, which is included in statutory provisions of Lithuania and other foreign countries as well as in documents of international commercial law, there are analysing the peculiarities of regulation of force majeure conception in aforementioned documents. In the second chapter of this paper are considered the events, which may constitute force majeure, by describing two academic approaches to factual circumstances, which may be acknowledged as force majeure events. With reference to jurisprudence and case law of Lithuania and other foreign countries in this chapter are also analysed the conditions of application of force majeure doctrine in contractual and delictual liability by setting limits on force majeure and other related doctrines as frustration and hardship. In the third chapter of this paper is proposed the analysis of legal consequences of application of force majeure doctrine by limiting effects of force majeure events in... [to full text]

Nenugalimos jėgos aplinkybės jau nuo senovės Romos laikų pripažįstamos civilinės atsakomybės netaikymo pagrindu. Nepaisant to, išsamus šio instituto reglamentavimas bei analizavimas įvairiose valstybėse prasidėjo tik XIX – XX a. Lietuvos teisinėje sistemoje, force majeure taip kaip ši doktrina suprantama užsienio šalių bei tarptautiniuose teisės aktuose, įstatymo lygiu pirmą kartą įtvirtinta 2000 m. liepos 18 d. priimtame naujajame LR CK. Kadangi civilinės atsakomybės netaikymas asmens, neįvykdžiusio prisiimtų įsipareigojimų ar padariusio žalą atžvilgiu, yra išimtis iš bendrosios taisyklės, todėl tam tikrų aplinkybių pripažinimas nenugalima jėga reikalauja detalaus teorinio pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, darbe analizuojamos nenugalimos jėgos instituto susiformavimo aplinkybės, Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių teisės aktuose vartojamos force majeure sąvokos reikšmės, būdingi požymiai, atskleidžiami šios doktrinos praktinio taikymo ypatumai. Darbe formuluojama hipotezė, grindžiama įvairių Lietuvos ir užsienio autorių moksliniais darbais, kitų valstybių teisės aktais, teismų praktika. / -. / Die Umstände von Force-majeure sind seit der alten römischen Zeit als Grundlage der Nichtanwendung von Zivilhaftung anerkannt worden. Ungeachtet dieser Tatsache ist die ausführliche Reglementierung und Analyse dieses Instituts in verschiedenen Staaten erst im XIX-XX Jh. im litauischen Rechtssystem angefangen, force majeure so als diese Doktrin wird in den internationalen und ausländischen Rechtsakten auf dem gesetzlichen Niveau das erste Mal am 18. Juli 2000 im neuveröffetlichten Zivilgesetzbuch der Republik Litauen zugrundegelegt . Da die Nichtanwendung der Zivilhaftung gegenüber der Person, welche die angenommenen Verpflichtungen nicht erfüllt oder den Schaden zufügt, ist die Außnahme aus der Allgemeinbestimmung, deshalb die Anerkennung entsprechender Umstände als Force-majeure verlangt die detailierte theoretische Begründun. In Verbindung mit dieser Tatsache werden in der Arbeit die Formierungsumstände von Force-majeure-instituts, die Bedeutungen des Begriffes force-majeure in den Rechtsakten der Republik Litauen und der ausländischen Staaten, charakteristische Merkmale analysiert , die Besonderheiten der praktischen Anwendung von dieser Doktrine dargelegt.

Kaip vieną iš civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nustato nenugalimą jėgą (force majeure). Siekiant nustatyti kokiais atvejais asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu, darbe buvo išsikeltas tikslas - atskleisti nenugalimos jėgos force majeure) aplinkybės sampratą bei taikymo ypatumus atleidžiant asmenį nuo civilinės atsakomybės taikymo. Siekiant užsibrėžto tikslo magistro baigiamajame darbe buvo analizuojama teisės doktrina bei Lietuvos Respublikos teismų praktika. Darbe buvo nagrinėjama nenugalimos jėgos aplinkybės sąvoka bei būtinieji kriterijai siekiant aplinkybę pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybe. Buvo nagrinėjamas kaltės, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, aspektas, kas leido nustatyti, kuriais atvejais nenugalima jėga yra pagrindas asmenį nuo civilinės atsakomybės atleisti, o kuriais atvejais yra pagrindas civilinės atsakomybės netaikymui. / The Civil Code of the Republic of Lithuania defines force majeure (also known as “superior force”, “unavoidable accident”) as one of the bases of exclusion of civil liability and exemption from civil liability. In order to determine the situations, when the person may be exempted from civil liability because of force majeure, the author sets the target to reveal the possible circumstances of force majeure and its application, exempting the person from civil liability. In order to achieve the aim of Master’s Thesis there has been analyzed legal doctrine and Lithuanian judicial practice in this work. The author has overviewed the concept of circumstances of force majeure and mandatory criteria for it. Analyzing fault element as the necessary condition of civil liability helped to determine the cases, when force majeure is the basis to exempt the person from civil liability, and the cases, when it is the basis to exclude civil liability.