Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir atskleisti nenugalimos jėgos (force majeure) koncepciją, jos esmę, turinį, įvertinti nenugalimos jėgos reglamentavimą bei taikymą sutartinėje ir deliktinėje atsakomybėje, lyginant šio instituto reglamentavimą Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje bei interpretavimą teismų praktikoje. Šiam tikslui pasiekti darbe visų pirma aptariami bendrieji teoriniai nenugalimos jėgos klausimai, pateikiama Lietuvos, užsienio valstybių teisės aktuose bei tarptautinės komercinės teisės dokumentuose įtvirtinta nenugalimos jėgos samprata, analizuojami jos reglamentavimo šiuose dokumentuose ypatumai. Antrajame šio darbo skyriuje aptariami įvykiai, galintys sudaryti nenugalimos jėgos institutą, atskleidžiami teisės doktrinoje susiformavę du požiūriai į nenugalima jėga pripažįstamas faktines aplinkybes. Remiantis Lietuvos bei užsienio valstybių teisės doktrina ir teismų praktika, skyriuje taip pat analizuojamos nenugalimos jėgos taikymo sąlygos sutartinėje ir deliktinėje atsakomybėje, jų pagrindu nenugalimos jėgos institutas atribojamas nuo jam giminingų frustracijos bei pasikeitusių aplinkybių institutų. Trečiajame skyriuje pateikiama nenugalimos jėgos teisinių pasekmių analizė, atribojamos nenugalimos jėgos aplinkybių sukeliamos teisinės pasekmės sutartinės ir deliktinės atsakomybės atvejais. Ketvirtasis šio darbo skyrius skirtas sutartinių nenugalimos jėgos sąlygų bei jų įtraukimo į sutartis problematikai atskleisti. Jame aptariama šalių galimybė sutartyje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to analyse and reveal the concept of force majeure, the core of this concept and its matter, to evaluate the regulation and application of force majeure theory with regard to contractual and delictual liability comparing the regulation of this concept in Lithuanian and other foreign countries statutory law and interpretation in those countries case law. For the attainment of this purpose primarily in this paper are considered the general questions of force majeure doctrine, there is proposed the conception of force majeure, which is included in statutory provisions of Lithuania and other foreign countries as well as in documents of international commercial law, there are analysing the peculiarities of regulation of force majeure conception in aforementioned documents. In the second chapter of this paper are considered the events, which may constitute force majeure, by describing two academic approaches to factual circumstances, which may be acknowledged as force majeure events. With reference to jurisprudence and case law of Lithuania and other foreign countries in this chapter are also analysed the conditions of application of force majeure doctrine in contractual and delictual liability by setting limits on force majeure and other related doctrines as frustration and hardship. In the third chapter of this paper is proposed the analysis of legal consequences of application of force majeure doctrine by limiting effects of force majeure events in... [to full text]

As every breach of a contract not only conditions destabilization of business relations, but also causes a social conflict, and an aggrieved party must be compensated for damage incurred in connection with non-performance or defective performance of obligations under the contract. A breach of a private interest as a result of non-performance or defective performance of a contract gives grounds for contractual civil liability to arise. As the compensatory function is the main function of civil liability, only proper implementation of it can guarantee protection of the breached interests of the parties and restore the stability of business relations. Thus, in order to restore the balance of legal relations, it is necessary to have a good knowledge of the legal regulation of damages in contractual relations. This research work gives a comprehensive analysis of legal regulation of damages in contractual relations in the Republic of Lithuania, as well as peculiarities and problems of regulation of this institution. Contractual liability is researched as one of the forms of civil liability, different from tortious liability; it is also discussed which of these two forms of civil liability should be applied in different stages of pre-contractual relations. The essence of damages as one of the forms of contractual liability is disclosed by studying the types of damage that are compensated for in case of breach of a contract, differences between damages and penalties, conditions for... [to full text]