Viena iš Lietuvos Respublikoje pripažįstamų žalos rūšių, negautos pajamos, kurių sąvoką šiame darbe siūloma pakeisti „negauto pelno“ sąvoka, garantuoja tinkamą konstitucinės asmens teisės į žalos atlyginimą užtikrinimą. Tačiau teikiant reikalavimą dėl negauto pelno atlyginimo, reikia turėti omenyje, kad tokio reikalavimo pagrįstumą vertinantis teismas atsižvelgs į tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Gautinų pajamų numatymas yra susijęs ne tik su tinkamu pareigų vykdymu, bet ir su sąžiningumu bei bendradarbiavimo pareiga, kadangi vertinant negauto pelno atlyginimo galimybę ypač svarbūs ne tik atsakovo, bet ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Jeigu žalą negauto pelno forma patiriantis asmuo, nesiima jokių priemonių, kad akivaizdžiai gresiančių nuostolių dydis būtų sumažinamas, tuomet jis savo veiksmais prisiima tam tikrą dalį negauto pelno rizikos. Tai aktualu ir sprendžiant priežastinio ryšio klausimą: jeigu atsakovo veiksmai nėra ieškovo negauto pelno priežastis arba negautą ieškovo pelną sąlygojo abiejų šalių veiksmai, remiantis civilinio kodekso 6.253 straipsniu bus sprendžiamas atsakomybės ribojimo ar netaikymo klausimas. Pažymėtina, jog negautam pelnui taikoma ius impossibilitum est non iuris (teisė nustato tik tai, kas įmanoma ir galima tikrovėje) taisyklė: ieškovas savo patirtą žalą turi pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne... [toliau žr. visą tekstą] / Lost profit is a sort of damage recognized in Lithuania which ensures the guarantee of the constitutional individual‘s right for the award of damage. Despite the fact that in the Lithuanian legal acts this sort of damage is called „lost proceeds“ (direct translation from lithuanian), in this graduation dissertation it is suggested to change this concept to „lost profit“ as it is called in international legal acts. The person who prosecutes a claim for the lost profit has to keep in mind that the court which examines the issue will consider these circumstances: whether the profit were predicted in advance, whether this prediction was reasonable during normal operations and whether the profit was lost as a result of unlawful actions. The prediction is based not only on diligent duty performing but also on good faith and co-operation because while considering the opportunity of the damages award both the debtor‘s and the aggrieved part‘s actions are important. It is also relevant for considering the causation: in case if debtor‘s actions were not the reason of the lost profit or the lost profit was conditioned by both parties actions, these events might be a ground for non-application of civil liability or completely or in part release form civil liability as it is regulated in the Article 6.253 of the civil code of the Republic of Lithuania. It should be noted that for the lost profit is applicable ius impossibilitum est non iuris (law provides only possible in reality things)... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama grynai turtinių nuostolių atlyginimo problema. Grynai turtiniai nuostoliai daugumoje valstybių suvokiami kaip trečiųjų asmenų ekonominio pobūdžio nuostoliai, kurie patiriami įvykus deliktui tarp kitų asmenų. Žvelgiant lyginamuoju aspektu, valstybių teisės sistemose yra suformuotos dvi pozicijos šių nuostolių atžvilgiu: liberalioji ir griežtoji. Pirmoji pozicija, leidžianti grynai turtinių nuostolių atlyginimą, vyrauja Prancūzijoje. Tuo tarpu JAV, Anglijoje, Vokietijoje ir Austrijoje yra taikoma grynai ekonominių nuostolių atlyginimo ribojimo taisyklė. Magistro darbo autorė atlikdama lyginamąjį tyrimą, stengėsi išsiaiškinti, kokios priežastys skatina riboti grynai turinių nuostolių atlyginimą, taip pat įvertinti, kurios valstybės pozicija yra racionaliausia ir teisiškai labiausiai pagrįsta. Tiesa, pažymėtina yra tai, kad nors valstybėje vyrauja viena ar kita pozicija, tam tikrais atvejais neapsieinama be pagrindinės taisyklės išimčių. Lietuvoje šiuo klausimu kol kas dar nėra nei teismų praktikos, nei mokslinių diskusijų. Tad autorė, išanalizavusi įstatyminę bazę, pateikia išvadą, kad Lietuvai artimiausia galėtų būti Prancūzijos pozicija. Be lyginamosios valstybių teisės sistemų analizės, magistro darbe pateikiamas ir istorinis ekonominių asmens interesų apsaugos tendencijų tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kada atsirado grynai turtinių nuostolių ribojimo taisyklė ir dėl kokių priežasčių. Taip pat paskutinėje magistro darbo dalyje lyginamuoju... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis ‘Recovery of Pure Economic Loss: Comparative Aspects’ provides a comparative analysis of recovery possibilities of pure economic loss in six different countries, namely the USA, England, Germany, Austria, France and Lithuania, that belong to different legal families and inherit distinct tort law traditions. In most of the countries pure economic loss define economic nature loss of third parties that are experienced in the case of the tort of other persons. The objective of investigation is to evaluate legal rationality of each regulatory system and to estimate which one of them causes least practical problems. In addition, as the position of Lithuania has not yet been settled, the author of the thesis proposes possible directions of the regulation of recovery of pure economic loss by analyzing legal basis of Lithuanian laws. The research consists of three parts each of them dealing with different aspects of the problem. First of all, the concept of pure economic loss is analyzed by trying to define the archetypical features of the mentioned loss and to expose the summarized topics that are discussed in doctrine and courts. The second part of the thesis covers historical investigation of the protection of economic interests and comparative analysis of legal regulation and jurisprudence of recovery of pure economic loss in six mentioned countries. Additionally, at the end of this part the author discusses the possibilities of harmonization of the countries positions... [to full text]