Santrauka Pasaulinė civilinės teisės raida nuo romėnų teisės laikų žinomą netiesioginės žalos sąvokos supratimą ir netiesioginės žalos teisinį reglamentavimą nacionalinėse teisės sistemose gerokai modifikavo: prievolės turinys, įgijęs ekonominę reikšmę, lėmė kreditoriaus reikalavimo susiejimą su skolininko turtu ir taikomas turtines poveikio priemones, viena iš jų – netiesioginės žalos atlyginimas. Susiformavo visiško žalos atlyginimo principas, taip pat dabartinis kreditoriaus intereso supratimas. Netiesioginė žala (jos išieškojimas) yra sankcija, kurios tikslas - atkurti teisę atitinkančią padėtį. Atlyginant netiesioginę žalą ši funkcija turėtų būti išpildyta remiantis principu restitutio in integrum. Netiesioginės žalos samprata ir teisinis reglamentavimas Lietuvoje iš esmės atitinka doktriną ir pasaulinę civilinės teisės raidą. Lietuvos, kaip kontinentinės teisės sistemos šalies, civilinėje teisėje įtvirtintos kontinentinės teisės sistemai įprastos su netiesioginės žalos apskaičiavimu ir atlyginimu susijusios taisyklės, kurios skiriasi nuo įtvirtintų bendrosios teisės sistemos šalyse. Lietuvos civilinėje teisėje netiesioginės žalos turinį sudaro dėl neteisėtų skolininko veiksmų ar neveikimo (neesant tarp jų sutarties, išskyrus išimtis) asmens negautos pajamos, kurias jis, taikant realumo kriterijų, būtų gavęs, jei ne neteisėti veiksmai, ir atsiranda kaip tiesioginės žalos papildomas rezultatas. Netiesioginė žala, kaip ir kitos žalos formos, yra civilinės atsakomybės rūšis... [toliau žr. visą tekstą] / Indirect damage Summary Global development of civil law has greatly modified the understanding of indirect damage and its regulation in national legal systems since Roman law times. The content of the obligation has become economic and, consequently, the creditor’s call has been attached to the debtor’s property. The understanding of the creditor’s interest has changed as well and this led to a principle of full damage refund, which is also applied in the case of indirect damage. Refund of indirect damage is a civil sanction which aims at restoration of the circumstances that would have appeared in the case when indirect damage had not been done. In other words, the main function of indirect damage is restitutio in integrum (full restitution). The understanding and legal regulations of indirect damage in Lithuania conforms with the doctrine and global civil law development. Lithuania follows the legal traditions of continental law countries. In Lithuania indirect damage is understood as not received income which would have been received if a debtor had not performed the illegal actions. Not received income appears as a result of a direct damage and has to satisfy the criteria of sufficient probability. Indirect damage is a form of civil liability as well as one of the conditions for the civil liability to appear and it basically performs the compensatory function. Indirect damage is distinguished from the other forms of damage by its object, violated interest of the creditor... [to full text]

Miškas, kaip privačios nuosavybės objektas yra specifinis. Jis tenkina ne tik miško savininko, bet ir visuomenės interesus, yra vieningos ekologinės sistemos dalis. Toks ypatingas miško statusas nesuteikia miško savininkams teisės visiškai laisvai tvarkytis nuosavame miško plotuose, jų teisė ir pareigos griežtai apibrėžtos įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose. Šiame darbe išanalizuotas administracinės, baudžiamosios, civilinės (materialinės) atsakomybės taikymas už žalą padarytą miškui teoriniu bei praktiniu aspektu. Teisinės atsakomybės taikymas už žalą padarytą miškui yra efektyviausia priemonė, kovojant su neteisėtu miško išteklių naudojimu. Išanalizuota administracinės ir baudžiamosios teisės normų konkurencija, nurodyti atribojimo požymiai. Akivaizdu, kad administracinio ir baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijos yra pernelyg švelnios. Civilinė atsakomybė už žalą, padarytą miškui, yra viena iš plačiai taikomų atsakomybės rūšių. Darbe nurodyta kodėl taip svarbu, kad juridiniai ir fiziniai asmenys atlygintų žalą gamtai, gresiančią ir atsiradusią dėl teisės aktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų. Apžvelgta Europos ir trečiųjų šalių valstybinė pozicija miškų sektoriuje, aptarti miškų politiką įgyvendinantys norminiai aktai. / Forest is the specific subject of private property. Forest is an important constituent of the entire ecological system; its use fulfills not only personal interests of the forest owner, but also much wider interests of the society. Therefore forest use is strictly defined by forestry legislation, and private forest owners are given well-defined rights and obligations. In this work, theoretical and practical aspects of administrative, penal and civil law enforcement in terms of liability and reimbursement of environmental damages are analyzed. Law enforcement is the most efficient tool for preventing the illegal forestry. Competition between the administrative and penal law is analyzed, providing their delimiting attributes. Obviously, administrative and penal code in many cases provides too facile sanctions. Civil liability is the most commonly used instrument for against illegal forestry and environmental damages. The importance of liability and reimbursement of the environmental damages is underlined. Forestry legislation and governmental policy of European and third countries is briefly reviewed.

Neturtinės žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atvejais kaip visateisis pažeistų teisių gynimo būdas buvo įtvirtintas tik priėmus 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Taikant šį institutą teismų praktikoje iškyla problemų, ypač nustatant neturtinės žalos dydį, trečiųjų asmenų teises reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Autorė nagrinėdama šią temą rėmėsi įstatymais, teismų praktika bei teisės doktrina. Pirmajame darbo skyriuje yra nagrinėjami bendrieji neturtinės žalos atlyginimo klausimai. Analizuojama neturtinės žalos sąvoka bei atlyginimo tikslai bei pateikta šio instituto istorinė raida. Antrajame darbo skyriuje yra nagrinėjami neturtinės žalos atlyginimo pagrindai: siekiama apibrėžti subjektus, kurie turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo artimojo asmens sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimu, taip pat nurodomos sąlygos, kurioms esant galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Trečiajame skyriuje yra analizuojama teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktika analizuojama išskiriant atskirų kategorijų bylas. / Compensation for non pecuniary damage arising from a health impairment and a deprivation of life as a way of protecting violated rights was fixed only in 2000, when The Civil code of Lithuania was released. Some problems arise when applying this legal institute. Among these problems – setting the amount of damages and right of compensation for non pecuniary damage for the third persons. The author used different sources for analysing of the subject: the acts of law, jurisprudence and the doctrine of law. The common questions of compensation for non pecuniary damage are analysed in the first chapter of this work. The conception of non pecuniary damage, purposes of the compensation of it and the history of this institute are discussed in this part of work. The grounds of compensation for non pecuniary damage are discussed in the second chapter. The author is trying to describe the parties, which have the right to request for compensation for non pecuniary damage in case of death or loss of health of relatives. The conditions which are needed for requesting of compensation for non pecuniary damage are also pointed in this part of work. The jurisprudence in cases of setting the amount of compensation for non pecuniary damage is analysed in the third chapter. It is done by separating different cathegories of cases.

The subject matter of this work is a non-pecuniary damage which is a specific type of damage. The author scrutinises the features of the non-pecuniary damage, which also have impact on the peculiarities of the compensation for this type of damage. The specific nature of a non-pecuniary damage may also be revealed through the aims of this damage, which, in the author’s point of view, are compensation and prevention. The author both analyses the concept of non-pecuniary damage and fundamental principles and aspects of its compensation. The author doubts about the constitutional background of a so-called exclusive regulation of non-pecuniary damage’s compensation, and states that the compensatory amount of a non-pecuniary damage shall not be restricted by either minimum or maximum limits.

Materialinę atsakomybę už žalą aplinkai būtų galima apibrėžti kaip vieną iš teisinės atsakomybės rūšių, taikomą žalos aplinkai ar atskiriems gamtos komponentams atveju, kai fiziniai ir juridiniai asmenys padarę žalos aplinkai, ar sukėlę tokios žalos grėsmę, turi ją atlyginti. Tuo tarpu materialinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą principai – tai yra suformuluotos teisės doktrinos ar teismų praktikos arba įtvirtintos atitinkamose teisės normose pagrindinės nuostatos, kurios išreiškia materialinės atsakomybės už žalą aplinkai esmę. Principas “teršėjas moka” reiškia, kad visa atsakomybė, taip pat ir materialinė, už taršą arba naudojant gamtos išteklius padarytą žalą aplinkai tenka teršėjams arba naudotojams, t.y. visus ekonominius ir socialinius nuostolius, atsiradusius dėl teršimo bei išteklių naudojimo, privalo padengti patys teršėjai (vartotojai). Žalos prevencijos bei atsargumo principai nustato kiekvieno asmens pareigą elgtis atsargiai ir imtis visų įmanomų priemonių, kad žala neatsirastų. O atsakomybės tik esant kaltei principo esmė yra ta, kad atsakomybė yra taikoma tik už kaltą asmens veiką. Be to, kiekvienu materialinės atsakomybės už žalą aplinkai atveju yra taikomas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia, kad asmuo, padaręs žalą aplinkai turi visiškai atlyginti nuostolius, t.y. grąžinti aplinką į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu žala nebūtų padaryta. Ir paskutinis šiame darbe analizuojamas žalos šaltinio principas reiškia, kad žala aplinkai... [toliau žr. visą tekstą] / Pecuniary liability for damage to the environment could be described as one of the types of legal liability which is applied in case of harm to the environment and separate natural components, when natural and legal persons, having done damage to the environment or caused the danger of such damage, have to compensate it. Meanwhile, the principles of pecuniary liability for damage to the environment are stated legal doctrines or judicial practices or the main provisions fixed in some certain legal norms embodying the essence of pecuniary liability for damage to the environment. The principle “polluter pays” means that all the liability, including pecuniary liability, for pollution or damage inflicted when using natural resources devolves to polluters or consumers, i.e. all the economic and social losses, arising from pollution and use of resources, have to be reimbursed by polluters (consumers) themselves. The principles of prevention against damage and of carefulness establish everybody’s duty to behave carefully and take all necessary measures to prevent damage. The essence of the principle of liability only in case of guilt means that liability is applied only for person’s guilty activities. Moreover, in every case of pecuniary liability for damage to the environment the principle of full reimbursement of damage is applied, which means that a person having caused damage to the environment has to compensate losses fully, i.e. to return the environment into such a state as it... [to full text]

Disertacijoje vertinta su alkoholio vartojimu siejama socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai buvo įvertinti su alkoholio vartojimu susijusį mirtingumą, ligotumą ir netektą darbingumą, nustatyti su alkoholio vartojimu susijusių teisėtvarkos pažeidimų apimtis bei įvertinti su alkoholio vartojimu susijusią ekonominę žalą Lietuvoje 2010 m. Tyrime analizuoti Higienos instituto, SVEIDRA, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Statistikos departamento, Informatikos ir ryšių departamento, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Valstybinės ligonių kasos, Lietuvos kelių policijos tarnybos, Kalėjimų departamento bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys. Analizuojant alkoholio vartojimo žalą sveikatai iš viso buvo vertintos 55 ligos ir būklės (ar jų grupės), visiškai ar iš dalies siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimu. 22 iš šių būklių visiškai siejamos tik su alkoholinių gėrimų vartojimu. Likusi dalis – iš dalies alkoholio sąlygojamos būklės, kurių tam tikros proporcijos priskyrimas alkoholio žalai pagrįstas remiantis Lietuvai apskaičiuotomis alkoholiui priskiriamomis dalimis (angl. Alcohol-attributable fractions). Disertacijos rezultatai parodė, kad alkoholio vartojimo sąlygojama socialinė ir ekonominė žala atsispindi daugelyje socialinės gerovės sričių, o tiesiogiai sveikatos priežiūrai tenkanti alkoholio vartojimo sukeliamos socialinės ir ekonominės žalos dalis tėra tik vienas iš daugelio šios žalos komponentų. / The aim of this dissertation was to evaluate the social and economic harm of alcohol in Lithuania. The main objectives were to estimate alcohol-attributable mortality, morbidity, disabilities, to evaluate alcohol related violations of law, and to estimate alcohol-attributable economic costs in Lithuania in 2010. The study includes the data from Institute of Hygiene, SVEIDRA, Disability and Capacity Assessment Service, Department of Statistics, Information Technology and Communications Department, State Mental Health Center, State Patient Fund, Lithuanian Traffic Police Office, Prison Department and Ministry of Social Security and Labour. In total this study included 55 conditions and groups of conditions that are fully or partially attributable to alcohol. 22 of those conditions are 100 per cent attributable to alcohol. The rest were partially attributable to alcohol, which were estimated by applying the Lithuanian specific Alcohol-attributable fractions. The results of this dissertation have identified that alcohol-attributable social and economic harm to society is widely spread across many social welfare sectors, as well as direct health care costs is only one of many alcohol-attributable harm components.

Darbuotojų materialinė atsakomybė pasižymi tam tikra specifika ir ypatumais, kurie lyginamosios analizės būdų ir atskleidžiami darbe. Tiek pagal Lietuvos darbo, tiek pagal Vokietijos civilinę teisę, darbuotojui atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą, tačiau tarp materialinės atsakomybės darbo teisėje ir turtinės atsakomybės civilinėje teisėje yra pakankamai esminių skirtumų, nulemtų dalyko specifika bei metodais, o taip pat jų paskirties ir vaidmens. Darbuotojų materialinės atsakomybės institutas Lietuvoje nuosekliai ir išsamiai reguliuojamas darbo teisės normomis, tačiau kai kurių jų praktinis taikymas vis dar kelia nemažai problemų. Atskirai darbe analizuojamos materialinės atsakomybės atsiradimo bendrosios ir specialiosios sąlygos, kurios lemia materialinę atsakomybę pagal Lietuvos darbo teisę bei padeda specializuoti būtent darbuotojo atsakomybę pagal Vokietijos civilinės teisės normas. Aptariamos darbuotojų atsakomybės rūšys nagrinėjamų valstybių teisės aktuose ir išskiriami visiškai skirtingi atsakomybės ribojimo būdai ir metodai. Analizuojami visiškos materialinės atsakomybės pagrindai pagal Lietuvos darbo teisę, kurie yra išimtis iš bendrosios ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės taisyklės. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra naujas darbo teisėje, todėl atskirai aptariami ir jos galimi padarymo būdai bei dydžio nustatymo specifika. Be abejo, daugiausia dėmesio skiriama darbuotojų atsakomybės ribojimo problemoms ir pateikiami galimi... [toliau žr. visą tekstą] / The material liability of employees is peculiar, so these peculiarities are object of this comparative analysis. According Lithuanian labour and German civil law the employee is materially liable for the damage, but between material liability under labour and civil law there are a lot of differences, determined by the methods, purposes and objects and intents of this regulation. The material liability of employees in Lithuania is systematical and properly regulated by labour law, but still is problematically to apply some rules of material liability of employees. Severally, in this work are analyzing the generals and selects conditions of material liability of employees. They determine the possibility to invoke the material liability in Lithuania and to specialize on the civil liability of employees in Germany. The work presents an analysis the types of workers liability on these countries legal regulation and points up wholly different methods on the limitation of material liability of employees. In the work are disputed the occasions of full material liability of workers in Lithuanian labour law, which are the exceptions from the basic principle on the limited material liability. The institute of non – pecuniary damage is new in Lithuanian labour law, therefore in this comparative analysis are notated the possible manners to invoke the non – pecuniary damage to employers, and the particularity of estimation for this damage compensation. Surely, the principally regard is... [to full text]

Pagrindiniu nuostolių atlyginimo tikslu pripažįstamas siekis grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta. Valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismai, nustatin��dami neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis ne tik išvardytais kriterijais, bet atsižvelgti ir į specifinius dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius ir neturtinius padarinius, galimus pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse ir kitas aplinkybes, turinčias tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui. / Non-pecuniary damages are compensated in all ways when the harm is done by criminal offense for person’s health or for killing somebody. The legislator does not give the finite list of ways when non-pecuniary damages could be awarded. The right of decision is given to the court and it has to evaluate the circumstances in each particular case. Moreover, the court, while assessing the size of non-pecuniary damages, has to consider the after-effect of the harm done, the fault of the person who did this harm and his interest and other circumstances that are important to the case. On the other hand, if non-pecuniary damages are not rewarded for the person voluntarily, he (she) has a right to give a civil claim in criminal case. Honesty, justice and reasonableness are the most important criterions in evaluation for non-pecuniary damages.

Santrauka Šiame darbe aprašomas ir analizuojamas civilinės atsakomybės taikymas už padarytą asmens sveikatai žalą Lietuvos teismų praktikoje. Problema nagrinėjama įvairiais aspektais. Darbo pirmojoje dalyje aiškinamasi, ar galima sutartinė atsakomybė už žalą, padarytą asmens sveikatai. Autoriaus nuomone, visuomet atsakomybė už sutrikdytą asmens sveikatą turėtų būti deliktinė. Taip pat aiškinamasi, koks yra civilinės atsakomybės vaidmuo žalos kompensavimo sistemų visumoje, svarstoma kuomet civilinė atsakomybė, o kuomet kitos sistemos gali efektyviau pasitarnauti sužalotam asmeniui. Darbo antrojoje dalyje tiriama, kaip LAT ir kiti teismai aiškina įstatymuose įtvirtintas civilinės atsakomybės už sveikatos sužalojimą sąlygas bei lyginama teismų pozicija su doktrina, taip pat analizuojamos svarbesnės nagrinėjamai temai bylos ir pateikiamas asmeninis autoriaus požiūris teismų pozicijų ir mokslininkų nuomonių atžvilgiu. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: asmuo, atsakingas už žalos padarymą, privalo ją atlyginti taip, kad nukentėjusysis atsidurtų padėtyje, kurioje jis buvo iki žalos padarymo (lot. restitutio in integrum). Žinoma, restitutio in integrum sveikatos sužalojimo atveju kai kuriais atvejais nebus įmanoma dėl objektyvių aplinkybių: sužalotą sveikatą ne visuomet įmanoma atstatyti iki prieš sužalojimą buvusio lygio. Didelis dėmesys skiriamas neturtinės žalos problemai, nes tai pakankamai naujas dalykas Lietuvos teisėje ir tikėtina, kad, laikui bėgant... [toliau žr. visą tekstą] / Summary This paper describes and analysis application of civil liability for the personal injuries suffered in case - aw of the Republic of Lithuania. The issue is considered in different aspects. The first section of the paper investigates the possibility of contractual liability for personal injuries. The author believes the liability for damaged personal health should be of tortious character. Investigation is also carried out as to the role of civil liability in the complex of damage compensation systems, and it is contemplated on the most effective manner to use in case of personal injury, whether civil liability or other systems. The second section of the paper investigates the way the Supreme Court of Lithuania and other courts construe the conditions specified by laws regarding civil liability for personal injury, position taken by court is further compared to the doctrine, and most relevant cases to the topic in question are analysed, followed by personal position taken by the author on that taken by courts and the opinio juris. The key function of civil liability is to compensate, meaning, that individual liable for damage, shall be obliged to compensate the same so that the injured party take the position he / she enjoyed prior to the damage incurred (Latin, restitutio in integrum). No doubt, restitutio in integrum will, in certain cases of personal injury, be impossible due to objective circumstances, as it is not always possible to restore the damaged health to... [to full text]

Šiame darbe nagrinėsime teorines ir praktines problemas, kurios atsiranda, kai neturtinė žala padaroma draudiminio įvykio metu ir turėtų būti pilnai ar iš dalies atlyginama draudimo įmonės. Ši tema aktuali tuo, kad plečiantis draudimo įmonių veiklai, atsirandant vis daugiau privalomojo draudimo rūšių, dėl to, iš kitos pusės visuomenei intensyviai vykdant ekonominę veiklą, atsitinka vis daugiau draudiminių įvykių, kuriuose nuostuolius padengti turi draudimo įmonės, savaime suprantama, kad tai kelia nemažai problemų, nes visos draudimo sritys yra pakankamai naujos ir yra nedaug praktikos susijusios su tokių išmokų priteisimu, be to, pats neturtinės žalos įvertinimas ir jos priteisimas Lietuvos teismų sistemoje nėra nusistovėjęs ir sistemiškai aiškiai suformuluotas. Atsiranda daug neturtinės žalos įvertinimo sunkumų, nes tokia žala sunkiai pamatuojama, nes neturtinė žala, tai tokie praradimai, kurie negali būti įvertinti pinigais, galime kalbėti tik apie galimą kompensaciją. Be to, dauguma draudimo įmonių linkę vertinti savo draudimo paslaugas kaip turto draudimą ir neturtinę žalą atlygina labai nenoriai, neatlygina visai arba atlygina nepakankamai, skiriasi civilinio draudimo sąlygos įvairiose veiklos srityse. Taigi, iš vienos pusės plečiant Lietuvoje neturtinės žalos atlyginimo atvejų sąrašą ir didinant priteistinos neturtinės žalos dydžius, savaime suprantama, kad visuomenėje iškyla poreikis apsidrausti nuo galimų nuostuolių, taip pat ir nuo nuostolių atlyginimo padarius žalą... [toliau žr. visą tekstą] / Long ago people recognized non-pecuniary damage, as wel as pecuniary losses, which are stemming from physical injuries, death or emotional trauma. All these kinds of damages are hard to estimate and determine though. Despite the fact that some lawyers argue for abolition of compansation for non-pecuniary damage, this sort of damage still seem to be significant dealing with defence of a plaintiff under this rubric in defferent European countries. By the means of legal practice of non-pecuniary nature the person could claim damages for physical and emotional suffering, nervousness, grief, anxiety and ambarrasment. However, non-pecuniary damage should not be identified with pecuniary losses. At this point, the apprehension of non-pecuniary damage is supposed to be linked to the compensation instead of fine. In order to clarify this statement, the most important is that the compensation of non-pecuniary damage, first of all, serves as damage rewarding or as a kind of civil remedy and protection. Although, some voises said that pain and suffering awardas are hard to estimate due to the fact that the damage valuation of these kinds of losses sometimes we just can not figure out properly. Nowadays, under legal regulation, courts determine and estimate the value on non-pecuniary damage bearing in mind all significant circumstanses. Consequently, courts could change the value on non-pecuniary damage in two ways: lower or higher the compensation for these losses. Moreover, courts... [to full text]