Neturtinės žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atvejais kaip visateisis pažeistų teisių gynimo būdas buvo įtvirtintas tik priėmus 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Taikant šį institutą teismų praktikoje iškyla problemų, ypač nustatant neturtinės žalos dydį, trečiųjų asmenų teises reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Autorė nagrinėdama šią temą rėmėsi įstatymais, teismų praktika bei teisės doktrina. Pirmajame darbo skyriuje yra nagrinėjami bendrieji neturtinės žalos atlyginimo klausimai. Analizuojama neturtinės žalos sąvoka bei atlyginimo tikslai bei pateikta šio instituto istorinė raida. Antrajame darbo skyriuje yra nagrinėjami neturtinės žalos atlyginimo pagrindai: siekiama apibrėžti subjektus, kurie turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo artimojo asmens sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimu, taip pat nurodomos sąlygos, kurioms esant galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Trečiajame skyriuje yra analizuojama teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktika analizuojama išskiriant atskirų kategorijų bylas. / Compensation for non pecuniary damage arising from a health impairment and a deprivation of life as a way of protecting violated rights was fixed only in 2000, when The Civil code of Lithuania was released. Some problems arise when applying this legal institute. Among these problems – setting the amount of damages and right of compensation for non pecuniary damage for the third persons. The author used different sources for analysing of the subject: the acts of law, jurisprudence and the doctrine of law. The common questions of compensation for non pecuniary damage are analysed in the first chapter of this work. The conception of non pecuniary damage, purposes of the compensation of it and the history of this institute are discussed in this part of work. The grounds of compensation for non pecuniary damage are discussed in the second chapter. The author is trying to describe the parties, which have the right to request for compensation for non pecuniary damage in case of death or loss of health of relatives. The conditions which are needed for requesting of compensation for non pecuniary damage are also pointed in this part of work. The jurisprudence in cases of setting the amount of compensation for non pecuniary damage is analysed in the third chapter. It is done by separating different cathegories of cases.

Tokiuose katalikiškuose kraštuose kaip Lietuva, eutanazijos problema ypatingai opi. Liberaliajame pasaulyje dažnai ginčijamasi dėl įvairių mirties formų: abortų, mirties bausmės, eutanazijos. Be abejo, juk tai – ne finansai ar politika, tai – žmogaus gyvybė. Bet jeigu žmogaus gyvybė nuvysta ir lieka tik silpnai funkcionuojanti širdis, smegenys? Todėl svarbu išsiaiškinti ne tik visuomenės požiūrį, argumentus, bet ir eutanazijos legitimumą – ar teisė ir visuomenė galėtų pripažinti eutanaziją. Čia ir kyla temos problematiškumas. Darbo objektas – eutanazijos legitimumo problema. Darbo tikslas – įvertinti visuomenės nuomonę apie eutanaziją ir nustatyti pagrindines eutanazijos legitimumo problemas. Uždaviniai: 1. Apžvelgti ir įvertinti Lietuvos ir kitų pasaulio šalių visuomenės požiūrį į eutanaziją, gyvybę, teisinį reglamentavimą; 2. Išanalizuoti skirtingų visuomenės grupių požiūrį, argumentus eutanazijos legitimumo aspektu; 3. Apibrėžti eutanazijos legitimumo problemas. Pasaulyje ne tik krikščioniškoji kultūra, bet ir kitos kultūros pripažįsta žmogaus gyvybės išskirtinę vertę. Atsižvelgiant į tai žmogaus gyvybė tarptautiniuose dokumentuose, Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laikoma svarbiausiu teisiniu gėriu. Nežiūrint į žmogaus gyvybės pripažinimo išskirtiniu teisiniu gėriu, eutanazijos legitimumo klausimu bent jau Europoje vieningos nuomonės nėra. Tai susiję su tuo, kad kiekvienas žmogus laikomas privačiu asmeniu su savo... [toliau žr. visą tekstą] / Therefore, in such catholic countries as Lithuania, the euthanasia problem is rather relevant. The liberal world often argues about different forms of death: abortion, capital punishment and euthanasia. Definitely, that’s not just finance or policy; it’s a human’s life. However the case when the human’s life collapses and just the heart and brain are functioning is possible. It is very important to find out both what the society’s approach and arguments towards euthanasia are and euthanasia legitimacy. Therefore, it is the key issue of this paper. The object of this paper is the euthanasia legitimacy problem. The aims are evaluation of society’s approach towards euthanasia and identification of the key euthanasia legitimacy problems. The goals are following: 1. to review and evaluate Lithuanian and global approach towards euthanasia and life, legal regulation; 2. to analyze approaches of different society groups, arguments for and against euthanasia legitimacy; 3. to identify euthanasia legitimacy problems. The Christian culture as well as other cultures acknowledges the exclusive right to the human life. Considering that, the human life is the main value in the international documents, legal European Union documents as well as in the Constitution of the Republic of Lithuania. In addition to that fact, there is no united opinion about euthanasia legitimacy question in the whole Europe. Facts relative to idea that each human is private person with own moral and religious... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbo tema „Nusikaltimai žmogaus gyvybei ir kaltininko asmenybė“. Nusikaltimai žmogaus gyvybei – tai viena iš nusikaltimų žmogui rūšių, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies XVII skyriuje. Šiais nusikaltimais yra kėsinamasi į svarbiausią asmens teisinę vertybę – jo gyvybę. Magistro darbo objektas – nusikaltimai žmogaus gyvybei ir paties kaltininko asmenybė. Pagrindinis darbo tikslas – atskleisti žmogaus gyvybės apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis esmę ir parodyti pagrindines kaltininko asmenybės savybes. Magistro darbe trumpai pateikiama įstatymų, reglamentuojančių baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus žmogaus gyvybei, raida; atskleista nusikaltimų žmogaus gyvybei samprata ir jų sudėties požymių analizė. Neįmanoma išsiaiškinti padaryto nusikaltimo esmės, neanalizuojant asmenybės to asmens, kuris padarė tą nusikaltimą. Kaltininko asmenybės bruožų charakteristikoje analizuojami: 1) socialiniai – demografiniai ir 2) kriminaliniai – teisiniai asmenybės bruožai; 3) dorovinės kaltininko asmenybės savybės; 4) psichologiniai kaltininko asmenybės ypatumai. Ši analizė siejama su statistiniais duomenimis, kurie atskleidžia kokie asmenys padarė nusikaltimus žmogaus gyvybei per statistinius metus (lytis, pilietybė, amžius, išsilavinimas, užimtumas, neblaivumas ir pan.) bei aptariami psichologiniai kaltininko asmenybės ypatumai: agresyvumas, valingumas, emocijos ir kt. Greta analizės išnagrinėta ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The theme of this job - ,, The crimes danger to person life and own causer‘s personality. The crimes imminence to person life is one of the crime‘s sort, where criminal responsibility is described in the Criminal Code of Lithuanian Republic in the XVII chapter. These crimes encroach on person‘s the most important right to live. The subject of this job - the crimes danger to person life and own causer‘s personality. The purpose of this job – to show the juridical implements, which protected the person‘s rights and the main causer‘s features of his own personality. There are shortly decribed the law processes, wich are regulating the crime‘s danger to person life and unclosed the conception about people life, their features analysis. It is impossible to see crimes purport, if you don‘t analyse own causer‘s personality, either it is a trutful notion, that causer‘s personality isn‘t dissociative of done crime heaviness. In this job there are analysed the features of causer‘s individuality: 1) social -demographis; 2) criminal-juridical ; 3) moral; 4) psychological features. This analysis is asociate with statistical facts, wich shows the person‘s rating, who has made hard crimes through the year (assess sex, age, nationality, education, employment, insobriety and etc.) and there are given the psychological features of causer‘s individuality: voluntary, individuality, emotions and etc. Herewith near the analysis there are given the social environment‘s influence to causer‘s... [to full text]

73 puslapiai, 7 lentelės, 32 paveikslai. Pagrindinis šio magistro baigiamojo darbo tikslas yra nustatyti gyvybės draudimo rinkos plėtros perspektyvas Lietuvoje, atlikti gyvybės draudimo rinkos analizę ir nustatyti veiksnius, darančius įtaką pokyčiams šioje rinkoje. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys: literatūros analizė ir draudimo reglamentavimas, Lietuvos gyvybės draudimo rinkos analizė ir empirinis tyrimas. Atliekant literatūros analizę, buvo apžvelgiami lietuvių ir užsienio autorių darbai, nuomonės ir diskusijos apie gyvybės draudimo sąvoką, gyvybės draudimo vaidmenį ir svarbą šių dienų gyvenime, nagrinėjami draudimo rinkos veiksniai ir jų teigiamos ir neigiamos dinamikos aspektai bei įtaka rinkai. Po literatūros analizės magistro baigiamojo darbo autorė atlikto gyvybės draudimo rinkos perspektyvų Lietuvoje analizę. Analizės atlikimo priežastis yra šios rinkos ir jos reikšmės augimas fizinių ir juridinių asmenų gyvenime bei tokio tipo informacijos trūkumas. Išvadų ir rekomendacijų dalis reziumuoja literatūros analizės pagrindines koncepcijas ir empirinio tyrimo rezultatus. Magistro baigiamojo darbo autorės nuomone, šio darbo rezultatai gali suteikti naudingos informacijos draudimo bendrovėms, siekiančioms plėsti savo veiklą ir pritraukti naujų vartotojų. / The main purpose of this master thesis is to determine the development perspectives of life insurance market in Lithuania, make the evaluation of life insurance market and to find the factors, which make influence for changes in this market. The work consists of three main parts: the analysis of literature and insurance regulations, the analysis of life insurance market in Lithuania and empirical research. Literature analysis reviews the various Lithuanian and abroad authors opinions and discussions about the life insurance concept, it‘s role and importance in nowdays life, presents the insurance market factors and their negative and positive changes aspects and influence for this market. After the literature analysis the author has carried out the study about the life insurance market perspectives in Lithuania. The main reason to start this analysis is the life insurance market and it‘s importance in people and business subjects life increasing and the deficiency of this type insurance information. The conclusions and recommendations summarize the main concepts of literature analysis as well as the results of the empirical research. The author believes that the results of the study could give useful information to the insurance companies which pursue to develop their activity and attract more new consumers.

Šiame darbe yra gvildenama abortu legitimumo problema iš pradžių apžvelgiant pačią aborto sąvoką ir atsiradimo istoriją. Platesnė šios problemos analizė pateikiama žmogaus gyvybės kaip absoliučios vertybės, taip pat ir žmogaus privatumo kaip vertybės atžvilgiu. Čia bandoma išdėstyti katalikiškąją bei filosofinę pozicijas, pasisakančias už žmogaus gyvybės vertę bei saugojimą nuo pradėjimo momento. Apžvelgiamos ir priešingos koncepcijos, moters teise į abortą priskiriančios prie privačių interesų. Šių vertybių santykio kolizija analizuojama tiek Europos Sąjungos viršnacionalinės, tiek ir kai kurių Europos valstybių nacionalinės teisės lygmenyje. Atskirai nagrinėjama Lietuvos bei Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija sprendžiant abortų legitimumo problema. / In this work the problem of legitimacy of abortions is analyzed by reviewing, first of all, the definition of abortion and history of its’ occurrence. Wider analysis of this problem is given from the point of view of human life as an absolute value as well as human privacy as a value. Herein it is tried to set forth catholic and philosophic positions that speak for the value of human life and its preservation since the moment of its’ beginning. Opposite conceptions that attribute woman’s right to abortion to private interests are also reviewed. Collision of relation between these values is analyzed in the level of supernational law of the European Union as well as in the level of national law of certain European states. Position of Lithuania and the United States of America in solution of the problem of abortion legitimacy is analyzed separately.

Žmogaus teisės yra prigimtinės asmens teisės, priklausančios be išimties ir vienodai kiekvienam žmogui. Teisė į gyvybę yra svarbiausia žmogaus prigimtinė teisė, nes ji apsaugo individo biologinį procesą be kurio nebūtų įmanomas jo egzistavimas. Tačiau nėra sutariama dėl to, ar ši teisė yra neatimama žmogaus teisė, kurios pats žmogus, net būdamas nepagydomas ligonis ir kentėdamas nežmoniškas fizines kančias, negali atsisakyti; ar ši teisė gali būti aiškinama ir kaip leidžianti žmogui pačiam spręsti, ar įgyvendinti jam priklausančią teisę į gyvybę, ar savanoriškai atsisakyti jos. Vieningai sutariama, jog teisė į gyvybę yra svarbiausia ir fundamentaliausia žmogaus teisė, tačiau visos žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję ir negali būti dalomos. „Teisės į mirtį“ šalininkai valstybės draudimą dėl eutanazijos ar asistuotos savižudybės dažniausiai laiko tokių žmogaus teisių, kaip teisės į autonomiją ir elgesio laisvę, teisės į privatumą bei teisės į orumą pažeidimu. Tokiu „teisės į mirtį“ teisiniu pagrindu remiasi ir ją legalizavusios šalys. Tačiau „teisės į mirtį“ legitimumas yra žmogaus svarbiausios ir fundamentaliausios prigimtinės teisės pažeidimas, kuris yra identifikuojamas ir plačiau analizuojamas šiame darbe. Jau antikos laikais buvo svarstoma apie gyvybės, kaip teisinės vertybės, svarbą. Didieji antikos filosofai savižudybės idėją smerkė. Hipokrato priesaikoje yra aiškiai nustatomas asmens gyvybės neliečiamumas. Vėliau, Vakarų kultūroje įsigaliojus krikščionybei, gyvybės... [toliau žr. visą tekstą] / Human rights are inherent rights of individual, the implementation of which forms human worldview, helps him to develop and grow as a person. Person acquires these rights from birth not only as inalienable conditions of the existence, but also as worth of life and aim. The right to life is the most important human natural right, because it protects the individual’s biological process and the human existence would not be possible without it. For this reason the state is obliged to ensure the person protection of life, i.e. laws should determine responsibility for a man’s homicide. However, there is no consensus on, is this right inalienable human right and man by himself, even being terminally ill and suffering serious physical throes, can not refuse it, or can we interpret this right as allowing a person by himself to decide or to implement his right to life, or voluntary surrender of it. There is unanimous agreement that the right to life is the most important and most fundamental human right, because without it implementation of other human rights and freedoms would not be possible. The right to life is consolidated in documents of the universal and regional human rights protection. In order to emphasize its importance, in these documents it is regulated in the beginning of articles. „Right to die” protagonists for the most part suppose that the state’s ban on euthanasia or assisted suicide is the breach of human rights, such as the right to autonomy and freedom of behavior... [to full text]

Teisės mаgistrо bаigiаmоjо dаrbо tikslаs – аtskleisti kаltės nustаtymо prоblemаtiką bylоse žmоgаus gyvybei ir sveikаtаi. Nustаtyti kаltę yrа gаnа sudėtingа, kаdаngi susiduriаmа su žmоgаus sąmоnėje vykstаnčiаis psichiniаis prоcesаis. Gаusi teismų prаktikоs аnаlizė pаdėjо аtskleisti, su kоkiаis sunkumаis teismаi dаžniаusiаi susiduriа, nustаtаnt vieną pаgrindinių subjektyviųjų pоžymių – kаltę. Pirmоje dаlyje аtskleistа kаltės sаmprаtа bаudžiаmоjоje teisėje, аprаšytоs mоkslinės kаltės teоrijоs, jų pаgrindiniаi skirtumаi ir pаnаšumаi. Аntrоje dаlyje išаnаlizuоti kаltės turiniо kriterijаi, kurie lemiа kаltės fоrmоs ir rūšies nustаtymą. Trečiоje dаlyje išnаgrinėtаs neаpibrėžtоs tyčiоs sаntykis su аlternаtyviа tyčiа, tiesiоgine аpibrėžtа tyčiа bei netiesiоgine tyčiа. Ketvirtоje dаlyje аptаriаmi pаgrindiniаi netiesiоginės tyčiоs ir nusikаlstаmо pаsitikėjimо аtribоjimо elementаi. Penktоje dаlyje įvertintа klаidоs įtаkа kаltei. Išnаgrinėjus bаudžiаmąsiаs bylаs, dаrytinа išvаdа, kаd teismаms ne visаdа pаvykdаvо tinkаmаi nustаtyti kаltės fоrmą ir rūšį. Teismаi dаrо klаidų, аtribоjаnt neаpibrėžtą tyčią nuо аpibrėžtоs, ypаtingаi kаi pаnаudоjаmаs žаlоjimui skirtаs įrаnkis, kuris sаvаime pаvоjingаs ne tik žmоgаus sveikаtаi, bet ir gyvybei. Tаipоgi, teismаi kаrtаis kоnstаtuоjа netiesiоginę tyčią kаltininkо veikоje vietоj neаpibrėžtоs tyčiоs, nоrs smūgių lоkаlizаcijа, intensyvumаs, skаičius, pаnаudоti įrаnkiаi аiškiаi rоdо neаpibrėžtоs tyčiоs buvimą, tik nоrimi sužаlоjimаi nebuvо detаlizuоti... [toliau žr. visą tekstą] / The purpоse оf the criminаl lаw mаster thesis is tо scrutinize the culpаbility аnd its determinаtiоn prоblems in cаses оf humаn life аnd heаlth. It is quite difficult tо determine the culpаbility becаuse it is encоuntered with mentаl prоcesses оf humаn brаin. The аnаlysis оf numerоus criminаl cаses helped tо reveаl the difficulties which аre fаced by cоurts when determining the mаin subjective element – the culpаbility. The cоncept оf culpаbility in criminаl lаw is reveаled in the first pаrt. The scientific theоries оf the culpаbility аre аlsо described in this pаrt, indicаting their mаin similаrities аnd differences. The culpаbility cоntent criteriа, which determine culpаbility’s fоrm аnd type, аre аnаlysed in the secоnd pаrt. The link between the undefined willfulness аnd the аlternаtive willfulness, direct willfulness аnd the indirect willfulness is investigаted in the third pаrt. The delimitаtiоn elements оf the indirect willfulness аnd criminаl reliаnce аre discussed in the fоurth pаrt. The mistаke аnd its influence tо the culpаbility аre reveаled in the fifth pаrt. The investigаtiоn оf criminаl cаses shоws thаt cоurts dо nоt аlwаys determine the right fоrm аnd type оf the culpаbility. Cоurts mаke mistаkes when delimitаting the undefined willfulness frоm the defined willfulness, especiаlly in thоse cаses where vаriоus tооls аre used which cаuse hаrm nоt оnly tо the humаn heаlth but аlsо tо the humаn life. Furthermоre, sоmetimes cоurts stаte the indirect willfulness... [to full text]

Vakarų pasaulio šalys, dažnai laikomos pasiekusiomis aukštą kultūrinį lygį ir liberalumo bei laisvės skelbėjomis, įteisino eutanaziją valstybinais įstatymais, leisdamos nužudyti žmogų dėl ligos ar senatvės. Lietuvoje kaip ir daugumoje Senojo Žemyno šalių, mažėjantis gimstamumas, senstanti visuomenė ir besikeičiantis jos požiūris į gyvybę, į senatvę, į ligą, į kančią verčia liberalią visuomenę diskutuoti apie įvairias mirties formas ir ypač eutanaziją. Gyvenimo tempams bėgant beprotišku greičiu ir dėl to žmogui patiriant daugybę įvairių traumų, kurios dažnai padaro žmogų neįgaliu; ligos, kurios vis dar lieka nepagydomomis, verčia atkreipti dėmesį į silpnuosius ir reikalingus pagalbos, jiems siūlant ne mirtį, o gyvenimą. Silpnųjų pusėn tokioje situacijoje ir stoja paliatyvioji pagalba kaip alternatyva eutanazijai. Temos problematiškumas kyla iš bandymų įteisinti eutanaziją, teismuose įrodyti „teisę numirti“ nepateikiant jokios kitos išeities tokiai pozicijai. Plintant tokiai laikysenai, pridengtai gailestingumu, alternatyva randama paliatyvioje pagalboje ir slaugoje. Lietuva yra paskutinė valstybė Europoje, kuri įteisino paliatyvią pagalbą – ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemones, užkertančias kelią kančioms ar jas lengvinanti, padedanti spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas. Ši tema ypatingai aktuali įrodyti, kad liga ir senatvė nesunaikina asmens ir todėl neleista jo... [toliau žr. visą tekstą] / The western countries often considered as those, which had achieved high cultural level and that are the announcers of liberalism and freedom, have legitimized euthanasia with national law by allowing killing a person for a disease or old age. In Lithuania as in the majority of countries of the Old Continent, the decreasing rate of birth, the obsolescent society and its changing attitude towards life, old age and pain force a liberal society to discuss about various forms of death and particularly euthanasia. As the life pace is running in a breathtaking speed causing many human traumas, which often make a person disabled; the diseases that still remain incurable force us to pay attention to the weak people who need help by providing them not with death but life. In this case the palliative help as an alternative to euthanasia stands for the weak. The problem of the topic rises from the intentions to legalize euthanasia, to prove „the right to die“in the court without submitting any other solutions to such a position. When spreading such the posture covered by mercy, the alternative is found in palliative help and care. Lithuania is the last country in Europe, which legalized palliative help – the tools of life quality improvement of the patient suffering from the dangerous, incurable and progressing disease and his relatives. These tools prevent from torment and palliate them, help to solve other physical, psychosocial and spiritual problems. This topic is particularly... [to full text]