Nužudymas pagal savo prigimtį ir sukeliamus neatitaisomus padarinius neabejotinai yra pats sunkiausias ir pavojingiausias nusikaltimas, kuris ne tik grubiai pažeidžia subjektines kito žmogaus teises, tačiau apskritai paneigia bet kokią galimybę naudotis bet kokiomis teisėmis ir laisvėmis ateityje. Temos aktualumą lemia ne tik nenykstanti, bet ir nesiaurėjanti baudžiamosios justicijos praktika nužudymo bylose. Šiame magistro darbe siekiama pateikti kuo išsamesnę nužudymą kvalifikuojamųjų požymių, didinančių veikos pavojingumą ir įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1-13 punktuose, analizę, su jais susijusią aktualią problematiką. Siekiant išsamaus rezultato, nagrinėjama, kokie teisės aktai įtvirtina teisę į gyvybę, kokia yra nužudymo samprata pagal Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių teisę, pristatoma nužudymo rūšinė sudėtis; pagrindinėje šio darbo dalyje pateikiama nužudymą kvalifikuojamųjų požymių sąvoka, klasifikacija, trumpai apžvelgiama, kokie požymiai numatyti kai kurių kitų šalių įstatymuose, atskirai analizuojamas kiekvienas iš trylikos nužudymą kvalifikuojamųjų požymių, stengiantis kuo nuodugniau aptarti jo problemiškus aspektus, trumpai diskutuojama dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką. Darbe taip pat pateikiami konkretūs pavyzdžiai iš teismų praktikos. / Murder by its nature and irretrievable consequences caused is undoubtedly one of the most serious and dangerous crimes, which not only roughly violates subjective other human’s rights, but eliminates any possibility to use any rights and freedoms in the future in general. The relevance of the theme is determined not only by existing but also by increasing practise of criminal justice in murder cases. This Master’s thesis seeks to present as thorough analysis of murder qualifying signs, increasing the act’s dangerousness and adopted in Items 1-13 of Part 2 of Article 129 of The Criminal Code of the Republic of Lithuania as possible, also to lay out any relevant issues related to them. In sought of comprehensive result legislation establishing the right to life, conception of murder according to the Lithuanian and other foreign countries’ law is analysed. The corpus delicti is also presented. The main part of thesis delivers the concept of murder qualifying features, classification, there is a short overview of what features are foreseen in other countries’ law, each of thirteen features qualifying murder is separately analysed, seeking to discuss its problematic aspects in as much depth as possible. There is also a short overview of the punishment for this offence. Thesis also gives specific and relevant examples of Court Practise.

Šio darbo, kurio tema - „Aborto baudžiamumas“, pradžioje yra pateikiama koncepcijų, nustatančių teisės į gyvybę pradžios momentus, apžvalga ir vertinimas. Toliau yra atskleidžiama tarptautinės teisės pozicija dėl teisinės negimusio vaisiaus gyvybės apsaugos, pasiremiant tarptautinių organizacijų konvencijomis žmogaus teisių srityje ir jų išaiškinimais, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Darbe pateikiama teisės į gyvybę užtikrinimo Lietuvos teisinėje sistemoje analizė ir vertinimas, lyginant su kitose valstybėse įtvirtintais reglamentavimais. Kadangi abortas kaip nusikalstama veika yra žinomas nuo senovės laikų, reikšminga yra Lietuvos įstatymų, numatančių atsakomybę už abortą, raidos apžvalga. Darbo tema „Aborto baudžiamumas“ suponuoja pareigą apžvelgti ne tik teisinį reglamentavimą, kuris nustato atsakomybę už neteisėto aborto atlikimą, bet ir sąlygas, kurioms esant nėštumą leidžiama nutraukti, todėl trečioje šio darbo dalyje yra atskleidžiama nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarka ir sąlygos Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad praktinis aborto suvokimas yra svarbus teisingam nusikaltimo sudėties požymių, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, supratimui, todėl šiame darbe dėmesio skirta ir aborto sąvokai praktiniu medicininiu požiūriu, aptariant ne tik nėštumo nutraukimo būdus, bet ir šios operacijos pasekmes. Baudžiamosios teisės teorijai reikšmingiausia darbo dalis - Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 142 str. numatyto nusikaltimo – neteisėto... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning the work, which is called „Punishability of abortion“, produces the review of the right to life concepts. In this work there is also said about international law‘s position of feotus right to life on the basis of international organizations conventions of human rights and their interpretation and the cases of European Court of Human Rights. The work provides the analysis of the right to life of Lithuanian law enforcement. The rezult of analysis is compared with other countries. Because the abortion is known as a crime since ancient times, Lithuanian laws, which criminalize abortion, evolution‘s review is very important. The subject of the work "Punishability of abortion" implies an obligation not only to review the law, which establishes responsibility for illegal abortion, but also to review the conditions under which the pregnancy is allowed to terminate. In the third part of this work there is said about legal abortion procedure and the operation conditions in Lithuania. This work is also focused on the abortion in medical practice, discussing not only the abortion methods, but also the consequences of this operation. The most significant part for theory of criminal law is the analysis of illegal abortion as a crime, provided in the Criminal Code. The elements of illegal abortion are analyzed in greater detail, when illegal abortion is separated by the elements from other crimes.

Abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas. Tai gyvybės, esančios moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Lietuvoje legalus abortas atliekamas tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tik gydytojo, turinčio teisę atlikti tokias operacijas. Kitur atlikus abortą (taip vadinamas neteisėtas abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Šiame darbe nagrinėjama žmogaus gyvybės teisinės apsaugos pradžios problema, kadangi, neaptarus šio klausimo, iš esmės nebūtų galima suprasti, kodėl Lietuvoje bei užsienio valstybėse nusistovėjusi būtent tokia praktika abortų baudžiamumo klausimu. Taip pat nagrinėjama neteisėto aborto sudėtis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei aborto baudžiamumo ypatumai užsienio valstybėse. Pasaulyje nėra vieningos nuomonės aborto baudžiamumo klausimu, todėl darbe siekta apžvelgti kuo daugiau užsienio valstybių ir atskleisti, koks požiūris yra vyraujantis. Daugelyje valstybių, kur abortai yra leistini, neteisėto aborto sudėtis yra panaši. Įdomu pastebėti, jog kai kuriose jų nusikaltimo subjektu yra pripažįstama ir besilaukianti moteris, kuri sutinka ar pati prašo, kad jai būtų atlikta aborto operacija. Galbūt vertėtų pasiremti užsienio valstybių praktika ir mūsų baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti moterį... [toliau žr. visą tekstą] / An abortion is a deliberate termination of pregnancy due to medical, social or personal indications. It is a removal or expulsion of a fetus from the uterus induced by surgical, chemical, or other means. A legal abortion can be performed only in healthcare institution and only by a doctor who has the right to perform such operations in Lithuania. An abortion that is performed elsewhere (an illegal abortion) can cause a lot of extra complications for a pregnant woman. In most European countries same as in Lithuania a pregnancy can be aborted only until the twelfth week of gestation and an illegal abortion is criminalized. The work deals with the problem of the beginning of the protection of right to life of human fetus while not disputing this question would make impossible to understand the reasons why such a view on abortion punishability is common in Lithuania and foreign countries. An analysis of elements of illegal abortion according to Lithuanian laws is made and the punishability of abortion in foreign countries is described. There is no one opinion on abortion punishability matter, therefore the objective of the work was to overview as many countries as possible and to give the dominant opinion. In many countries where an abortion is legalized the elements of an illegal abortion is similar. However, in some of them a pregnant woman who asks or consents to the termination of pregnancy is considered as a subject of the crime. Maybe using the practice of foreign countries... [to full text]

Žmogaus teisės yra prigimtinės asmens teisės, priklausančios be išimties ir vienodai kiekvienam žmogui. Teisė į gyvybę yra svarbiausia žmogaus prigimtinė teisė, nes ji apsaugo individo biologinį procesą be kurio nebūtų įmanomas jo egzistavimas. Tačiau nėra sutariama dėl to, ar ši teisė yra neatimama žmogaus teisė, kurios pats žmogus, net būdamas nepagydomas ligonis ir kentėdamas nežmoniškas fizines kančias, negali atsisakyti; ar ši teisė gali būti aiškinama ir kaip leidžianti žmogui pačiam spręsti, ar įgyvendinti jam priklausančią teisę į gyvybę, ar savanoriškai atsisakyti jos. Vieningai sutariama, jog teisė į gyvybę yra svarbiausia ir fundamentaliausia žmogaus teisė, tačiau visos žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję ir negali būti dalomos. „Teisės į mirtį“ šalininkai valstybės draudimą dėl eutanazijos ar asistuotos savižudybės dažniausiai laiko tokių žmogaus teisių, kaip teisės į autonomiją ir elgesio laisvę, teisės į privatumą bei teisės į orumą pažeidimu. Tokiu „teisės į mirtį“ teisiniu pagrindu remiasi ir ją legalizavusios šalys. Tačiau „teisės į mirtį“ legitimumas yra žmogaus svarbiausios ir fundamentaliausios prigimtinės teisės pažeidimas, kuris yra identifikuojamas ir plačiau analizuojamas šiame darbe. Jau antikos laikais buvo svarstoma apie gyvybės, kaip teisinės vertybės, svarbą. Didieji antikos filosofai savižudybės idėją smerkė. Hipokrato priesaikoje yra aiškiai nustatomas asmens gyvybės neliečiamumas. Vėliau, Vakarų kultūroje įsigaliojus krikščionybei, gyvybės... [toliau žr. visą tekstą] / Human rights are inherent rights of individual, the implementation of which forms human worldview, helps him to develop and grow as a person. Person acquires these rights from birth not only as inalienable conditions of the existence, but also as worth of life and aim. The right to life is the most important human natural right, because it protects the individual’s biological process and the human existence would not be possible without it. For this reason the state is obliged to ensure the person protection of life, i.e. laws should determine responsibility for a man’s homicide. However, there is no consensus on, is this right inalienable human right and man by himself, even being terminally ill and suffering serious physical throes, can not refuse it, or can we interpret this right as allowing a person by himself to decide or to implement his right to life, or voluntary surrender of it. There is unanimous agreement that the right to life is the most important and most fundamental human right, because without it implementation of other human rights and freedoms would not be possible. The right to life is consolidated in documents of the universal and regional human rights protection. In order to emphasize its importance, in these documents it is regulated in the beginning of articles. „Right to die” protagonists for the most part suppose that the state’s ban on euthanasia or assisted suicide is the breach of human rights, such as the right to autonomy and freedom of behavior... [to full text]

The subject of this Paper is „The right to life regulation under the European Convention on Human Rights“. The right to life is the most basic human right. It is guaranteed under many international conventions and it is protected by constitutions of all states of the world. The right to life is the first right guaranteed in the European Convention of Human Rights. Scope of this right has changed during the years. It was strongly influenced by the decisions of the European Court of Human Rights.

The right to life has properly been characterized as an inherent and as the supreme human right, since without effective guarantee of this right, all other rights of the human being would be devoid of meaning. One of the most controversial issues related to this right is the one of the death penalty. For a very long time death penalty was considered as one of the exceptions to the right to life. Therefore, when most of the universal and regional human rights documents were adopted death penalty was still used as a form of punishment in most of the countries worldwide. While attention to the protection of human rights has recently increased, the status of death penalty in international law became very ambiguous. The aim of this thesis is firstly to analyze and compare the content of the right to life in the documents of the different human rights systems. Secondly, to answer the question whether there is universal understanding of this fundamental right. This thesis consists of the introduction, three chapters and the conclusions. The first chapter deals with the general features of the right to life and its position in the context of the other rights. In addition, it approaches the problem of the death penalty. The second chapter consists of the comparative analysis of the universal and regional (European and Inter – American) human rights systems. In the third chapter, decisions of the supreme courts of different countries, which represent different human right systems, are... [to full text]

Abortų problema yra prieštaringai vertinama daugelyje pasaulio valstybių. Dažniausiai diskusijų sukelia tokios temos kaip vaisiaus ir motinos teisės, tačiau tėvo teisės sulaukia mažiau dėmesio, nors šis klausimas yra ne mažiau aktualus. Jei tėvas prisideda prie gyvybės sukūrimo, tai kodėl neturėtų dalyvauti sprendžiant ir jos nutraukimo klausimą? Vyro teisės priimant aborto sprendimą ne visada buvo vienodos ir keitėsi su laiku. Jeigu senovėje nutraukiant nėštumą lemiamą sprendimą priimdavo vyras, tai dabar ši teisė priklauso moteriai. Tačiau vyrai toliau kovoja už teisę turėti palikuonį, remdamiesi vaisiaus teisės į gyvybę teorija, moterų ir vyrų lygių teisių įstatymais, Konstitucija ir kitais teisės aktais. Atlikus tarptautinių dokumentų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės karalystės ir Lietuvos nacionalinių teisės aktų bei tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikos analizę vyro teisės priimant aborto sprendimą klausimu, prieita prie išvados, kad tarp būsimųjų tėvų iškilus nesutarimui dėl nėštumo nutraukimo sprendimo priėmimo, lemiamas žodis atitenka motinai, o tėvui tenka susitaikyti su moters priimtu sprendimu, kadangi jis neturi jokių įstatymuose garantuotų teisių uždrausti moteriai darytis abortą, nesvarbu ar jis būtų moters sutuoktinis ar ne. Šiomis dienomis, kai visur yra pabrėžiamos vyrų ir moterų lygios teisės, kai moterys ir vyrai atrodo, kad visose srityse pasiekė lygybės, liko bent viena sritis, kurioje vyrai turi mažiau teisių negu moterys – tai priimant... [toliau žr. visą tekstą] / Abortion is a very controversial issue in various countries. The discussion it arises is mainly concerned with mother’s and unborn fetus’s rights but father’s rights are rarely discussed. The aim of this thesis is to analyze father’s rights in abortion decision. The attitude towards father’s rights has been changing with time. The first law against abortion appeared in ancient times protecting the father's right to have an offspring and the woman’s opinion was not important. But nowadays the situation has changed – the abortion decision is left for the mother. In most countries men have no right to stop a woman from having an abortion with a small exception of some mostly Muslim countries. The thesis analyzes international documents and jurisprudence of the European Court of Human Rights (ECtHR); national laws, related to abortion decision and father’s rights and case law in the United States of America, the United Kingdom (UK) and Lithuania. The analysis of international and national laws and jurisprudence shows that when a woman becomes pregnant, the man who impregnated her has few legal rights with respect to that pregnancy. He can neither require the woman to remain pregnant if she chooses to have an abortion nor force her to have an abortion if she wants to give a birth. Furthermore, if the woman chooses to bear a child, the father is legally liable for child support. The question arises – if men have financial responsibilities for their children, should not they have... [to full text]

The legitimating of euthanasia raise the conflict of private and social interests. While raising the autonomy and wealth of individual as an ideal order to every state in the society of the second half of twentieth century people felt, that they have a right to carry out their decisions related to their as well as to the other individual’s way of death. In 1996 in Lithuania the legislation which gave the right to the patient to reject the treatment was adopted which is why now in our country we can also raise the question whether the right to choose the treatment is not enough liberal to call it the right to choose death.