SANTRAUKA Magistrinio darbo tikslas buvo išanalizuoti nužudymą kvalifikuojančius požymius, atskleisti jų sampratą ir esminius bruožus, išanalizuoti pakeitimus, padarytus naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, atsakyti į klausimą, kaip naujieji pakeitimai įtakos nužudymo kvalifikavimą pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalį, taip pat lyginamuoju aspektu išanalizuoti nužudymą kvalifikuojančius požymius, įvirtintus Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos baudžiamuosiuose įstatymuose. Siekiant nuoseklaus ir nuodugnaus tyrimo, darbe visų pirma aptariama nužudymo samprata nacionalinės bei tarptautinės teisės kontekste, nagrinėjami šiai nusikalstamai veikai būdingi bruožai, trumpai apžvelgiamos nužudymų rūšys, teisės šaltinių, reglamentavusių nužudymus Lietuvoje, raida bei pagrindinės nužudymo sudėties objektyvieji bei subjektyvieji požymiai. Didžioji darbo dalis skirta aptarti nužudymą kvalifikuojančių požymių sąvoką, rūšis bei pateikiama išsami kiekvieno požymio analizė, tuo pačiu lyginant su pasirinktų valstybių baudžiamaisiais įstatymais, išskiriant reglamentavimo panašumus ir skirtumus. Analizuojant nužudymą kvalifikuojančius požymius pagal nacionalinę ir užsienio valstybių teisę, aptariamos ir kvalifikuoto nužudymo atribojimo nuo paprasto ar privilegijuoto, o taip pat nuo kitų veikų, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, problemos, pateikiami konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai. / QUALIFYING CIRCUMSTANCES OF MURDER ACCORDING TO THE CRIMINAL LAWS OF LITHUANIA AND FOREIGN COUNTRIES SUMMARY The aim of the Master’s Thesis is to provide the comprehensive analysis of qualifying factors of murder which increase the danger of this act provided in Article 129 paragraph 2 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania as well as in the laws of foreign states. The criminal codes of the France, Ukraine and Germany have been chosen for comparison. In order to carry out the consistent and exhaustive investigation, first of all, the conception of a murder is discussed in the paper in the context of national and international law. The features typical for this criminal act are considered, the kinds of murders, development of the sources of laws regulating murders in Lithuania as well as the objective and subjective factors of the basic corpus delict of a murder are briefly reviewed too. The major part of the paper deals with the discussion of the conception and kinds of the qualifying factors of a murder and comprehensive analysis of each qualifying factor and, comparing the consideration of similarities and differences of regulation of the criminal laws in the chosen states. While analyzing the qualifying factors of a murder according to the national law and the law of the foreign states, the problems of delimitation of a qualified murder from simple or privileged murders as well as other life-threatening acts are discussed and the specific cases of jurisprudence... [to full text]

Magistro darbe siekiama pateikti išsamią nužudymą kvalifikuojančių požymių, didinančių šios veikos pavojingumą, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje bei kitų užsienio šalių įstatymuose, analizę. Palyginimui buvo pasirinkti Rusijos Federacijos, Lenkijos ir Vokietijos baudžiamieji įstatymai. Be to, darbe pateikiami kai kurie pavyzdžiai pagal Prancūzijos, Latvijos, Baltarusijos, Italijos bei Portugalijos baudžiamuosius įstatymus. Siekiant nuoseklaus ir nuodugnaus tyrimo, darbe visų pirma aptariama nužudymo samprata nacionalinės bei tarptautinės teisės kontekste, nagrinėjami šiai nusikalstamai veikai būdingi bruožai, trumpai apžvelgiamos nužudymų rūšys, teisės šaltinių, reglamentavusių nužudymus Lietuvoje, raida bei pagrindinės nužudymo sudėties objektyvieji bei subjektyvieji požymiai. Pagrindinėje darbo dalyje aptariamos nužudymą kvalifikuojančių požymių sąvoka, rūšys bei pateikiama išsami kiekvieno požymio analizė, lygiagrečiai aptariant minėtų valstybių baudžiamųjų įstatymų reglamentavimo panašumus ir skirtumus. Analizuojant nužudymą kvalifikuojančius požymius pagal nacionalinę ir užsienio valstybių teisę, aptariamos ir kvalifikuoto nužudymo atribojimo nuo paprasto ar privilegijuoto, o taip pat nuo kitų veikų, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, problemos, pateikiami konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai. / The aim of the Master’s Thesis is to provide the comprehensive analysis of qualifying factors of murder which increase the danger of this act provided in Article 129 paragraph 2 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania as well as in the laws of foreign states. The criminal laws of the Russian Federation, Poland and Germany have been chosen for comparison. In addition, some instances according to the criminal laws of France, Latvia, Belarus, Italy and Portugal are presented in the paper. In order to carry out the consistent and exhaustive investigation, first of all, the conception of a murder is discussed in the paper in the context of national and international law; the features typical for this criminal act are considered, the kinds of murders, development of the sources of laws regulating murders in Lithuania as well as the objective and subjective factors of the basic corpus delicti of a murder are briefly reviewed. The major part of the paper deals with the discussion of the conception and kinds of the qualifying factors of a murder and comprehensive analysis of each qualifying factor and, in parallel, consideration of similarities and differences of regulation of the criminal laws in the said states. While analyzing the qualifying factors of a murder according to the national law and the law of the foreign states, the problems of delimitation of a qualified murder from simple or privileged murders as well as other life-threatening acts are discussed and the... [to full text]

Magistro darbe išanalizuojama privilegijuoto nužudymo samprata, siekiant atsakyti į klausimą, kodėl įstatymų leidėjas naujagimio nužudymą laiko privilegijuota nusikalstamos veikos sudėtimi. Darbe naujagimio nužudymo samprata yra atskleidžiama pateikiant gyvybės pradžios, mirties nustatymo bei juridinės gyvybės apsaugos pradžios problematiką. Apžvelgiant istorinę vaiko ir naujagimio nužudymo raidą, išskiriami pirmieji įvairių valstybių bandymai numatyti naujagimio nužudymą kaip privilegijuotą nusikalstamos veikos sudėtį, tokių reglamentavimo pasikeitimų priežastys ir svarbiausi istoriniai tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių šaltiniai. Naujagimio sudėties požymiai analizuojami remiantis įvairių probleminių teorinių ir praktinių aspektų iškėlimu bei palyginimu su įstatyminiu reglamentavimu kitose valstybėse. Objektyviųjų požymių tyrimas apima naujagimio sąvokos problematiką medicinos mokslo kontekste, taip pat laiko, kaip nebūtinojo naujagimio nužudymo požymio pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, analizę. Nagrinėjant subjektyviuosius analizuojamos veikos požymius, daugiausia dėmesio magistro darbe skiriama naujagimio nužudymą privilegijuojančiam požymiui – gimdymo nulemtai būsenai, kuri sukelia kaltininkės ribotą pakaltinamumą. Be to, darbe aptariamos naujagimio nužudymo atribojimo nuo kitų nusikalstamų veikų problemos ir pateikiami galimi šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemų sprendimo būdai. / The concept of a privileged murder is analyzed in the Master‘s thesis in order to answer the question why the legislator assumes the infanticide to be a privileged component of a criminal offence. In the thesis, the concept of infanticide is disclosed presenting the issues of the beginning of life, determination of death and the beginning of protection of a legal life. While analyzing the historical development of a child and the infanticide the first attempts of different states to determine the infanticide as a privileged component of a criminal offence, reasons for such modifications of regulations and the most important historical sources of both Lithuania and other states are distinguished. The features that are included into the constitution of the infanticide are analyzed with reference to nomination of different problematic theoretic and practical aspects and their comparison with the legislative regulation in other states. The research of objective features includes the issue of a concept newborn in the context of a medical science as well as analysis of time as the optional feature of the infanticide according to the current legal regulation. While analyzing the subjective features of the offence the most attention in the whole Master‘s thesis is paid to the feature privileging the infanticide – the condition determined by a birth which causes diminished accountability of the culprit. Besides, the problems of the separation of the infanticide from other criminal... [to full text]

Nužudymas pagal savo prigimtį ir sukeliamus neatitaisomus padarinius neabejotinai yra pats sunkiausias ir pavojingiausias nusikaltimas, kuris ne tik grubiai pažeidžia subjektines kito žmogaus teises, tačiau apskritai paneigia bet kokią galimybę naudotis bet kokiomis teisėmis ir laisvėmis ateityje. Temos aktualumą lemia ne tik nenykstanti, bet ir nesiaurėjanti baudžiamosios justicijos praktika nužudymo bylose. Šiame magistro darbe siekiama pateikti kuo išsamesnę nužudymą kvalifikuojamųjų požymių, didinančių veikos pavojingumą ir įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1-13 punktuose, analizę, su jais susijusią aktualią problematiką. Siekiant išsamaus rezultato, nagrinėjama, kokie teisės aktai įtvirtina teisę į gyvybę, kokia yra nužudymo samprata pagal Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių teisę, pristatoma nužudymo rūšinė sudėtis; pagrindinėje šio darbo dalyje pateikiama nužudymą kvalifikuojamųjų požymių sąvoka, klasifikacija, trumpai apžvelgiama, kokie požymiai numatyti kai kurių kitų šalių įstatymuose, atskirai analizuojamas kiekvienas iš trylikos nužudymą kvalifikuojamųjų požymių, stengiantis kuo nuodugniau aptarti jo problemiškus aspektus, trumpai diskutuojama dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką. Darbe taip pat pateikiami konkretūs pavyzdžiai iš teismų praktikos. / Murder by its nature and irretrievable consequences caused is undoubtedly one of the most serious and dangerous crimes, which not only roughly violates subjective other human’s rights, but eliminates any possibility to use any rights and freedoms in the future in general. The relevance of the theme is determined not only by existing but also by increasing practise of criminal justice in murder cases. This Master’s thesis seeks to present as thorough analysis of murder qualifying signs, increasing the act’s dangerousness and adopted in Items 1-13 of Part 2 of Article 129 of The Criminal Code of the Republic of Lithuania as possible, also to lay out any relevant issues related to them. In sought of comprehensive result legislation establishing the right to life, conception of murder according to the Lithuanian and other foreign countries’ law is analysed. The corpus delicti is also presented. The main part of thesis delivers the concept of murder qualifying features, classification, there is a short overview of what features are foreseen in other countries’ law, each of thirteen features qualifying murder is separately analysed, seeking to discuss its problematic aspects in as much depth as possible. There is also a short overview of the punishment for this offence. Thesis also gives specific and relevant examples of Court Practise.

Magistro darbe analizuojama pačios sunkiausios ir pavojingiausios Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytos nusikalstamų veikų žmogui grupės – nusikaltimų žmogaus gyvybei – priežastingumo problema. Autorė daugiausia remiasi vienos iš šiuolaikinių kriminologijos teorijų – raidos ir gyvenimo eigos kriminologijos teorinėmis nuostatomis, todėl nusikaltimų žmogaus gyvybei reiškinį nagrinėja ne kaip statišką ir nekintamą faktą, bet kaip dinamišką polideterminuotą procesą. Tyrime išskiriamos kelios nusikaltimų žmogaus genezėje dalyvaujančių veiksnių grupės: 1. apibūdinančios kaltininką, jo asmenybę; 2. apibūdinančios nusikaltimo situaciją. Atsižvelgiant į kriminologijos mokslo tarpdisciplininį pobūdį, pirmajai veiksnių grupei priskiriami nusikaltimų žmogaus gyvybei kaltininką apibūdinantys biologiniai, socialiniai bei psichologiniai požymiai. O nusikaltimai žmogaus gyvybei aiškinami kaip visų šių savybių bei situacinių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Remiantis Lietuvoje bei užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatais, išskiriami dažniausiai su nusikaltimais žmogaus gyvybei koreliuojantys faktoriai ir siūlomos nuoseklios dviejų lygių (bendrosios bei specialiosios) prevencinės priemonės. / Master's work examines the causation problem of the most dangerous offenses described in the Criminal Code – crimes against human life. This work is mainly based on theoretical provisions of one of the most modern criminological theories – Development and life course criminology. While the most typical criminology theories give the static explanation of crime, we explain it as to be the result of dynamic process in which many different factors take place: 1. Those describing the offender and his personality; 2. Those describing the crime situation. Due to the interdisciplinary of criminology, we define first group of factors as to include all biological, social, psychological features of the offender. According to the results of empirical studies made in Lithuania and foreign countries, we find some strong associations between some of those factors and the development of crimes against human life. So we suggest some of consistent three-level (primary, secondary and tertiary) preventive measures.

Subject of the dissertation research – analysis of the body of murder without circumstances aggravating and mitigating its gravity provided for in Part 1 Art. 129 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania as well as analysis of theoretical and practical problems that arise upon qualifying these criminal acts. The goal of this research is to reveal a concept of murder without circumstances aggravating and mitigating its gravity where punishment is imposed in accordance with Part 1 Art. 129 of the CC of the Republic of Lithuania, to analyse attributes of this criminal act, to raise theoretical and practical problems of qualification of the analysed criminal act and to make proposals for solution of these problems. / Disertacijos tyrimo dalykas – nužudymo be jo pavojingumą didinančių ir mažinančių aplinkybių, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 129 str. 1 d., sudėties analizė bei teorinių ir praktinių problemų, kylančių kvalifikuojant šias nusikalstamas veikas, tyrimas. Disertacijos tyrimo tikslas – atskleisti nužudymo be jo pavojingumą didinančių ar mažinančių aplinkybių, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį, sampratą, išanalizuoti šios nusikalstamos veikos požymius, iškelti nagrinėjamos nusikalstamos veikos teorines ir praktines kvalifikavimo problemas bei pateikti pasiūlymus šių problemų sprendimui.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – atliekant baudžiamosios teisės doktrinos bei teismų praktikos analizę, pateikti svarbiausius nužudymo teisinio reguliavimo ypatumus, nustatyti ir atskleisti dažniausiai iškilančias nužudymo kvalifikavimo problemas, bei atsižvelgiant į atliktą analizę pateikti informatyvias išvadas. Įgyvendinant iškeltus magistrinio darbo uždavinius, naudotasi šiuo mokslinio tyrimo metodų kompleksu: sisteminės ir dokumentų analizės, lyginamuoju, apibendrinimo. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, kurie skirstomi į smulkesnius poskyrius bei išvados. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas bendrasis nusikaltimų žmogaus gyvybei apibūdinimas, apimantis nužudymo sampratos analizę, kurios išsamus atskleidimas nebūtų įmanomas neaptarus pagrindinius nužudymo požymius bei jo atskiras rūšis, tiek nacionalinės, tiek atskirų užsienio valstybių bei tarptautinės teisės kontekste. Antroje darbo dalyje išnagrinėjamos opiausios problemos kvalifikuojant nužudymą, kurios yra susijusios su objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių nustatymu, t. y., priežastinio ryšio nustatinėjimo bei grupinio nužudymo problematika. Trečioje dalyje pateikiami nužudymo kvalifikavimo momentai, susiję su nužudymo subjektyviaisiais požymiais. Pagrindinis dėmesys skiriamas kaltės turinio nustatymo problematikai. / This Master's Thesis identifies and discloses major practical problems of qualifying criminal acts taking into account the analysis of the informative findings and following the doctrine of Criminal Law and relevant Case Law. The following complex of the scientific research methods was employed upon realising the raised tasks of the Work: systemic and documentary analysis, comparative and summation. This Master’s Thesis consists of an introduction, three chapters with are divided into smaller subdivisions and conclusions. The first part is a general description of crimes against human life presented, comprising analysis of the concept of crimes against human life in the context of national law, laws of individual foreign states and international law as well. The second part is analysis practical problems related to the identifying of objective features of murders. These are causation, complicity committing murder and problems of their proof in courts practice. The third part is analysis practical problems related to the identifying of subjective features of murders. The Study concentrates on the analysis of the content of guilt.

Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text]

Magistro darbo tema „Nužudymą kvalifikuojantys požymiai pagal Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus“, todėl pagrindinis darbo tikslas yra atskleisti nužudymą kvalifikuojančius požymius, numatytus Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, pasitelkiant lyginamąjį metodą. Siekiant išsamiai atskleisti kvalifikuoto nužudymo požymius, darbe nagrinėjamas nužudymo nusikaltimo teisinis reglamentavimas – pirmoje darbo dalyje aptarta nužudymo samprata, toliau išanalizuojami teisės šaltiniai, kurie turėjo įtakos formuojant dabartinę kvalifikuoto nužudymo sudėties konstrukciją Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos bei Rusijos Federacijos galiojančiuose baudžiamuosiuose įstatymuose. Kadangi nužudymo kvalifikuota sudėtis apima pagrindinę sudėtį, trečioje darbo dalyje nagrinėjama pagrindinės nužudymo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nužudymą kvalifikuojančių požymių analizei skiriama didžioji darbo dalis, kurioje, remiantis galiojančiais baudžiamaisiais įstatymais, moksline literatūra bei teismų praktika, nagrinėjamas kiekvienas nužudymą kvalifikuojantis požymis, lyginant su pasirinktų užsienio valstybių baudžiamaisiais įstatymais. / The title of the master‘s thesis is „The qualifying features of murder according to criminal laws of Lithuania and other countries“, therefore the core aim of this work is to disclose the qualifying features of murder provided in criminal codes of the Republic of Lithuania and other countries, invoking comparative method. In order to thoroughly disclose the features of the qualified murder, the juridical reglamentation of this crime is examined in the paper - the conception of murder is discussed in the first part of the paper, afterwards, legal sources that had influence on the development of the present qualified murder content construction in valid criminal laws of the Republic of Lithuania, France, Federation of Germany and Russia are analyzed. As the qualified content of murder includes the main content of murder, the general content of this crime is described in the third part of the paper analyzing objective and subjective features. The analysis of the qualifying features is presented in the greater part of the work where according to the valid criminal laws of the chosen countries, scholarly literature and the practice of courts, every qualifying feature of murder is examined comparing it with the criminal laws of the chosen countries.