Šio magistro darbo tikslas yra išsamiai aptarti konkrečius kariavimo būdus ir metodus, kurių naudojimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra ribojamas arba draudžiamas pagal tarptautinę teisę. Daugeliu atveju šių apribojimų ar draudimų priežastys taip pat analizuojamos. Pabrėžtina, jog apribojimai pasirinkti kariavimo būdus ir metodus aptariami tiek, kiek jie susiję su tarptautiniais ginkluotais konfliktais, taip pat analizuojami tik apribojimai, taikytini sausumos kariuomenėms. Be to, šio magistro darbo tikslas, be aukščiau paminėtų, taip pat yra atskleisti, kurie apribojimai yra tarptautinės paprotinės teisės dalis bei apžvelgti, kurių apribojimų nesilaikymas yra karo nusikaltimas pagal Romos Statutą. Pirmiausia šiame magistro darbe analizuojami problematiniai jo aspektai: (i) sąvokų „kariavimo metodai“, „kariavimo būdai“ ir „kariavimo priemonės“ atskyrimas, (ii) sunkumai, su kuriais susidurta, pasirenkant darbo struktūrą. Toliau pateikiama istorinė kariavimo būdų ir metodų reglamentavimo apžvalga, taip pat jiems taikytini tarptautinės humanitarinės teisės principai. Pagrindinę šio magistro darbo dalį užima konkrečių kariavimo būdų ir metodų pasirinkimo apribojimų analizė bei su tuo susiję probleminiai klausimai. Pagrindiniai šio magistro darbo šaltiniai yra mokslinė literatūra, knygos ir straipsniai, išleisti TRKK, bei susiję tarptautiniai dokumentai. Be to, darbe išsamiai analizuojami su jo objektu susiję teisminių ir kvazi-teisminių institucijų, tokių kaip Amerikos... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis seeks to analyze concrete means and methods of warfare the usage of which under the provisions of the International Law is limited or prohibited for one or another reason. In most of the cases the reasons for these limitations or prohibitions are also taken into consideration. It should be noted that the limitations to choose means and methods of warfare are analyzed as far as the international armed conflicts are concerned, besides the objective of the work is also limited to the limitations which are applicable to land armies. Furthermore, the purpose of this master thesis along the above mentioned is also to disclose which limitations are part of Customary International Law, as well as to analyze the infringements of which limitations constitute a war crime according to the Rome Statute of the International Criminal Court. First of all, in this master thesis the problematic aspects of its object are analyzed: (i) the notions „means“ and „methods“ of warfare, as the Lithuanian I Protocol of the Geneva Conventions does not make clear distinction between these notions, (ii) difficulties of choosing the structure of this master thesis. Then the principles of International Humanitarian Law applicable to the means and methods of warfare as well as the issue how the view to weapons and to their usage changed historically are discussed. And in the main part of this master thesis concrete means and methods of warfare, which were forbidden or which usage was... [to full text]

Antrasis pasaulinis karas – vienas iš baisiausių karų žmonijos istorijoje. Jis nusinešė daugiau nei 60 milijonų žmonių gyvybių. Pagrindinis tarptautinės humanitarinės teisės tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes. Deja, Antrojo pasaulinio karo metu to padaryti nepavyko. Šiame darbe siekiama apžvelgti šio karo metu galiojusias tarptautinės humanitarinės teisės normas, jų spragas, valstybių įsipareigojimų apimtį ir vykdytus pažeidimus bei išsiaiškinti jų priežastis. Taip pat apžvelgiama Antrojo pasaulinio karo įtaka vėlesnei tarptautinės humanitarinės teisės raidai. Pirmoje darbo dalyje apžvelgtos pagrindinės iki Antrojo pasaulinio karo priimtos tarptautinės humanitarinės teisės normos, Tarptautinių diplomatinių konferencijų baigiamieji aktai, siekta išsiaiškinti valstybių ketinimus ir tikslus dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų reglamentavimo. Toliau apžvelgiami tarptautiniai konfliktai, autoriaus nuomone, turėję priversti tarptautinę bendriją susimąstyti dėl humanitarinės teisės normų veiksmingumo. Pirmasis pasaulinis karas ir Italijos – Etiopijos karas parodė, kad galiojusias teisės normas būtina tobulinti, nes jos nesugebėjo užtikrinti pagrindinių humanitarinės teisės tikslų – apsaugoti žmonių gyvybių bei padaryti karą humaniškesnį. Antroji šio darbo dalis skirta karo aukų apsaugai. Iš pradžių kalbama apie sužeistųjų ir ligonių apsaugą ginkluoto konflikto metu. Jų padėtį reglamentavo 1929 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų ir sergančiųjų padėties veikiančiose armijose... [to full text] / The Second World War is one of the most terrible wars in the history of mankind. There were about 60 million direct victims of the war. The main aim of international humanitarian law is to protect lives of human beings. Unfortunately, it failed to do this during the Second World War. In this work it is intended to review the main rules which were in effect during this war, their gaps and imperfections, the obligations of the belligerents and violations committed by them. It is also discussed the impact of the World War Two to the future development of the international humanitarian law.

In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text] / Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą]

Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text]

Kasetinis šaudmuo – tai įprastinis šaudmuo, kurį sudaro dešimtys ar/arba šimtai mažesnių sprogmenų – kasetinio šaudmens vienetų. Kai šaudmuo yra išaunamas nuo žemės ar paleidžiamas iš oro, jo korpusas atsidaro ir jame esantys kasetinio šaudmens vienetai pabyra dideliame plote. Kasetinis šaudmuo – mirtį nešantis ginklas, dėl kurio, skaičiuojant nuo 1965 m., nukentėjo daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Pažymėtina, kad 98 procentai visų nukentėjusių yra civiliai, o net kas trečias nukentėjęs – vaikas. Šiame darbe atskleidžiamos ir analizuojamos kasetinių šaudmenų techninės savybės, keliančios didžiausią grėsmę civiliams. Taip pat darbe plačiau aptariami tarptautinės humanitarinės teisės principai, labiausiai susiję su kasetinių šaudmenų reguliavimu. Didelis dėmesys darbe skiriamas naujo teisinio instrumento – Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, kuri visiškai uždraudžia konvencijos šalims naudoti, tobulinti, gaminti, jokiais kitais būdais įsigyti, kaupti, saugoti ir pervežti kasetinius šaudmenis, – analizei. Darbo pabaigoje atskleidžiama Lietuvos pozicija kasetinių šaudmenų atžvilgiu ir jos indėlis tarptautiniuose procesuose, siekiant uždrausti šį pavojingą ginklą. / Cluster munitions are conventional weapon containing dozens or hundreds of smaller submunitions. After being dropped from the air or fired from the ground, parent cluster munitions open in the air, releasing and dispersing their submunitions over a wide area. Cluster munitions are deadly weapons that have killed or maimed more than 100 000 people worldwide since 1965. It should be noted that 98 percent of all casualties are civilians, and every third victim is a child. The paper analyses the technical background of the cluster munitions and it looks at what causes the biggest humanitarian harm. The paper further discusses the principal rules of international humanitarian law relevant to the use of cluster munitions. The paper gives much attention to the analysis of a new legal instrument, the ‘Convention on Cluster Munitions’. The Convention prohibits the use, developing, production, acquisition, stockpiling, and transfer of cluster munitions. At the end of the paper the position of Lithuania is revealed in respect of cluster munitions and its contribution in the international processes to ban this dangerous weapon.

Magistro darbo objektas – Lietuvos interneto žiniasklaida. Darbo tikslas –– išanalizuoti Šiaurės Kaukazo regiono konfliktų (1996–2008 m.) vaizdavimo ypatumus Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje, taip pat nustatyti, kurios – į taiką, ar į karą orientuotos žurnalistikos principus atitinka šis konfliktų vaizdavimas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Remiantis moksline analizuojamų sričių literatūra, išnagrinėti karinių konfliktų vaizdavimo žiniasklaidoje prielaidas, esamas karo žurnalistikos tendencijas ir kryptis, aptarti interneto žiniasklaidos ypatumus; žvelgiant per tarptautinės teisės prizmę, išanalizuoti Šiaurės Kaukazo regiono karinių konfliktų ypatumus, aprašyti jų sąsajas; remiantis pirmojoje darbo dalyje pateikta medžiaga, empiriškai ištirti konfliktų vaizdavimo Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje tendencijas. Naudojantis teorinių nuostatų visuma, atlikto tyrimo (kokybinės turinio analizės su lyginamosios analizės elementais metodas) duomenimis ir gautų rezultatų analize, prieita prie išvados, kad Lietuvos interneto žiniasklaidoje pateikiamame Šiaurės Kaukazo konfliktų diskurse gausu klaidinančių vaizdavimo priemonių, nėra naujų, kūrybiškų taikaus konfliktų sprendimų idėjų ir pasiūlymų. Šie ypatumai rodo, kad Lietuvos interneto žiniasklaidoje dominuoja į karą orientuotos žurnalistikos tipas. Pirmą kartą Lietuvoje tiriama, kuriai iš minėtų karo žurnalistikos krypčių – taikos, ar karo žurnalistikai galima priskirti Lietuvos interneto žiniasklaidos publikacijas apie... [toliau žr. visą tekstą] / Summary of the work: Representation of Military Conflicts in Lithuanian Internet Media (North Caucasus, 1996-2008). Mindaugas Savickas The subject of this scientific research work is Lithuania’s internet media. The objective is to analyze the features of Lithuanian Internet media coverage of the North Caucasus conflicts (1996–2008). Also to estimate which journalistic principles – peace oriented or violence oriented – this media coverage of conflicts involves. The main goals of the research are: while using the scientific literature of the topics involved, to analyze the background in which the representation of military conflicts is made and to look at the tendencies and trends of war journalism, as well as the features of internet media; to discuss the properties of the conflicts in the North Caucasus region in regard to principles of international law and to characterize the links between them; to explore empirically the tendencies of the military conflict representation in Lithuania’s internet media considering the material given in the first part of this research work. Keeping in mind theoretical attitudes altogether, the data from the research (the method of qualitative content analysis with elements of comparative analysis) and the results that came from the analysis, a conclusion can be drawn, that the North Caucasus conflicts discourse delivered by Lithuania’s Internet media is full of misleading portrayals and lacks novel and creative decisions and suggestions for... [to full text]