Tarptautinis verslas 20 a. pabaigoje tapo civilizacijos fenomenu, be kurio verslo neįsivaizduoja nei viena didesnė kompanija tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje. Sėkmingas dalyvavimas tarptautinėje rinkoje gali suteikti puikias galimybes pasinaudoti visais jo privalumais - didesne rinka savo produkcijai ir paslaugomis, naujomis idėjomis, geresne gyvenimo kokybe, pigesniais kapitalo ir darbo ištekliais, kvalifikuotais žmoniškaisiais ištekliais. O kita vertus, skatina prisiimti ir didesnę investicijų riziką, aukštą konkurencijos lygį ir kt. Kaip ir nacionalinis, taip ir tarptautinis verslas susiduria su mažesniais ar didesniais sunkumais. Tai ganėtinai paprasta ir aišku: mažesnėje kompanijoje mažesnės problemos, didesnėje kompanijoje - didesnės problemos. Viena iš pagrindinių ir svarbiausių problemų, kuri stipriai įtakoja darbo efektyvumą yra konfliktai. Nepaisant realybės, konfliktai yra neatsiejama kompanijos dalis todėl labai svarbus yra požiūris į konfliktus: kaip kompanijoje reaguojama į juos, kokie pasirenkami konfliktų sprendimo būdai, kaip bandoma išvengti konfliktinių situacijų. Taigi norint turėti sėkmingą verslą, privaloma suprasti, kad konflikto galimybės plėtotis yra tiesiogiai susijusios su jo gebėjimu spręsti ir valdyti konfliktines situacijas. Tačiau tai nėra lengva užduotis, o ypatingai sunku tai suvaldyti tarptautinėse kompanijose, kuomet yra susiduriama su kultūros skirtumais, kalbos barjerais, skirtingai yra suprantamos vienos ar kitos vertybės, skirtingi... [toliau žr. visą tekstą] / International business became a phenomenon of the civilisation at the end of the 20th century, without it none of the bigger companies both abroad and in Lithuania can imagine their business. Successful participation in international market can provide excellent opportunities to take advantage of all the advantages thereof: larger market for the production and services, new ideas, better quality of life, smaller capital and labour output, qualified human resources. On the other hand, it encourages undertaking also bigger risk of investments, high level competitiveness and etc. Both national and international business faces smaller or bigger drawbacks. That is quite simple and obvious: smaller companies have smaller problems, bigger companies have bigger problems. One of the main and most important problems, having significant influence on the capacity of work comes from conflicts. Despite the reality, conflicts constitute an inseparable part of the company; therefore, the attitude towards conflicts is very important: how the company reacts to them, what conflict solving solutions are selected, what attempts are made to avoid conflict situations. Therefore, to have successful business, it must be understood, that the possibilities of the conflict to develop are directly related to the ability of solving it and managing conflict situations. Nevertheless, that is not an easy task, it is especially difficult to control conflicts in international companies, where culture... [to full text]

Antrasis pasaulinis karas – vienas iš baisiausių karų žmonijos istorijoje. Jis nusinešė daugiau nei 60 milijonų žmonių gyvybių. Pagrindinis tarptautinės humanitarinės teisės tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes. Deja, Antrojo pasaulinio karo metu to padaryti nepavyko. Šiame darbe siekiama apžvelgti šio karo metu galiojusias tarptautinės humanitarinės teisės normas, jų spragas, valstybių įsipareigojimų apimtį ir vykdytus pažeidimus bei išsiaiškinti jų priežastis. Taip pat apžvelgiama Antrojo pasaulinio karo įtaka vėlesnei tarptautinės humanitarinės teisės raidai. Pirmoje darbo dalyje apžvelgtos pagrindinės iki Antrojo pasaulinio karo priimtos tarptautinės humanitarinės teisės normos, Tarptautinių diplomatinių konferencijų baigiamieji aktai, siekta išsiaiškinti valstybių ketinimus ir tikslus dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų reglamentavimo. Toliau apžvelgiami tarptautiniai konfliktai, autoriaus nuomone, turėję priversti tarptautinę bendriją susimąstyti dėl humanitarinės teisės normų veiksmingumo. Pirmasis pasaulinis karas ir Italijos – Etiopijos karas parodė, kad galiojusias teisės normas būtina tobulinti, nes jos nesugebėjo užtikrinti pagrindinių humanitarinės teisės tikslų – apsaugoti žmonių gyvybių bei padaryti karą humaniškesnį. Antroji šio darbo dalis skirta karo aukų apsaugai. Iš pradžių kalbama apie sužeistųjų ir ligonių apsaugą ginkluoto konflikto metu. Jų padėtį reglamentavo 1929 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų ir sergančiųjų padėties veikiančiose armijose... [to full text] / The Second World War is one of the most terrible wars in the history of mankind. There were about 60 million direct victims of the war. The main aim of international humanitarian law is to protect lives of human beings. Unfortunately, it failed to do this during the Second World War. In this work it is intended to review the main rules which were in effect during this war, their gaps and imperfections, the obligations of the belligerents and violations committed by them. It is also discussed the impact of the World War Two to the future development of the international humanitarian law.