Magistro darbo tyrimo objektas – vaiko statuso ginkluoto konflikto metu institutas tarptautinėje teisėje. Vaikai, esantys teritorijoje kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, skirstomi į dvi dideles grupes. Pirmoji, tai vaikai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja kariniuose veiksmuose, vadinamieji vaikai kareiviai. Antroji - tai vaikai, kurie tiesiogiai nedalyvauja konflikte, tiesiog atsiduria jo teritorijoje ir yra jo vienaip ar kitaip veikiami, t.y. vaikai civiliai. Nagrinėjant vaikų kareivių klausimą, aiškinamasi, kaip tarptautinė teisė riboja vaikų dalyvavimą ginkluotame konflikte, koks yra minimalaus amžiaus reikalavimas, kokia atsakomybė iškyla už vaikų panaudojimą kariniams veiksmams, atskleidžiamos probleminės sritys, tam tikros reguliavimo spragos ir galimi jų vengimo būdai. Taip pat gilinamasi ir į vaikų kareivių atsakomybės už jų padarytus karo nusikaltimus problemą. Galiausiai pateikiama trijų didžiausių šiuolaikinių konfliktų, kuriuose plačiai naudojami vaikai kareiviai trumpos dosje. Civiliai vaikai aptariami atsižvelgiant į tarptautinės teisės jiems garantuojamą bendrąją, kaip ir visiems kitiems civiliams asmenims, ir specialiąją – būtent vaikams, kaip ypatingai pažeidžiamai grupei, apsaugą. Tai pat aptariamas ir vaikų karo belaisvių statusas. Pagrindinis darbo tikslas – visapusiška tarptautinės paprotinės ir sutartinės teisės, taikomos asmenims iki 18 metų amžiaus ginkluoto konflikto metu, analizė, siekiant išsiaiškinti reguliavimo spragas ir trūkumus. / Children who appears to be in the territory of armed conflict, can be divided in two large groups according to the Intenational Law. Firstly, there is children who participate in conflicts directly engaging in combat or act indirectly trough such acts as seeking and sending military information and transporting arms and munitions, they are refered in this master thesis as child soldiers. Next group is known as child civilians, who do not participate in military activities, however, they are still affected by conflict. The international law prohibits recruitment and participation in hostilities of child soldiers. Among others this prohibition brings into focus such issues: the type of participation with which international law is concerned; minimum age of recruitment and the specific situation of children who are 15 to 18 years old; whether there is effective mechanism of implementation; what is the extent of duty upon states, and many more. Also, the possibility of prosecution when the child soldiers seriously violate international criminal law is discussed. Lastly, the short study of three recent armed conflicts where the child soldiers were massively recruited is provided. International law seeks to provide child civilians with protection and care both because children are regarded as a part of the general civilian population and also because children are one of the more vulnerable groups in the population for which internation humanitarian law provides special protection... [to full text]

Visus ginkluotus konfliktus tarptautinė humanitarinė teisė skirsto į tarptautinius, t.y. vykstančius tarp dviejų ar daugiau suverenių valstybių, ir netarptautinius, t.y. vykstančius vienos valstybės teritorijoje. Pabrėžtina, kad tarptautinės bendruomenės dėmesys šiems skirtingų rūšių ginkluotiems konfliktams yra skirtingas. Akivaizdu, jog absoliuti dauguma tarptautinės humanitarinės teisės normų buvo skirta tarptautiniams ginkluotiems konfliktams reguliuoti. Toks šių ginkluotų konfliktų teisinis reguliavimas neatitinka šių dienų tendencijų, kadangi būtent netarptautiniai ginkluoti konfliktai tampa pagrindine ginkluotų konfliktų rūšimi. Toks skirtingas tarptautinės bendruomenės dėmesys skirtingų rūšių ginkluotiems konfliktams, paaiškinamas tuo, kad bet koks tarptautinis dėmesys valstybės viduje vykstantiems procesams iš karto susidurdavo su stipriu valstybių pasipriešinimu, motyvuojant tuo, kad tarptautinis dėmesys ir siekiai sureguliuoti vidaus ginkluotus konfliktus pažeis kiekvienos iš jų suverenitetą, ir, kad vidaus reikalai yra pačių valstybių reikalas, kurie turi būti tvarkomi savarankiškai kiekvienos valstybės. Tik XX a. viduryje buvo imtasi pirmųjų teisinių priemonių netarptautiniams ginkluotiems konfliktams sureguliuoti. 1949 m. Ženevos konvencijų bendrasis 3 str. bei 1949 m. Ženevos konvencijų 1977 m. Papildomas protokolas dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos yra laikomi pagrindiniais tarptautinės humanitarinės teisės aktais, skirtais... [toliau žr. visą tekstą] / The international humanitarian law divides all armed conflicts into international, i.e. taking place between two or more sovereign states, and non – international, i.e. taking place on the territory of one country. It should be emphasized that the international community's attention to these armed conflicts of different kind differs. It is obvious that the absoliute majority of standards of international humanitarian law were intended for regulation of international armed conflicts. Such legal regulation of armed conflicts is not compatible with today's tendencies as namely non – international armed conflicts become the main type of armed conflicts. Such varied attention of international community to armed conflicts of different kind can be explained by the fact that any international attention to internal processes of a country immediately collided with strong resistence of the country motivating that international attention and attemps to regulate internal armed conflicts would infringe its sovereignty and that the internal affairs were the matter of the countries themselves and they should be settled by each country independently. The first legal measures of non – international armed conflicts regulation were taken only in the middle of the 20th century. The Common Article 3 of Geneva Conventions 1949 and 1977 Protocol Additional to Geneva Conventions 1949 Relating to the Protection of Victims of Non – International Armed Conflicts are considered to be the... [to full text]

Karo nusikaltimais laikomos tyčinės, pavojingos veikos, pažeidžiančios visuotinai pripažintas kariavimo taisykles arba nustatytą elgesį su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, padarytos tarptautinio ar netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies 15 skyriuje reglamentuojami karo nusikaltimai. Šio skyriaus atsiradimą ir normų turinį sąlygojo Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, prisiimti pagal įvairias tarptautines sutartis, iš kurių, kaip svarbiausias ir turėjusias didžiausios įtakos šio skyriaus atsiradimui, būtų galima paminėti 1949 m. Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir 1977 m. jų papildomus protokolus bei 1998 m. Romos statutą. Šiame darbe yra siekiama išanalizuoti karo nusikaltimus, numatytus LR BK, ir nustatyti ar jų sudėtys atitinka tarptautinės teisės normas. Pirmoje šio darbo dalyje yra pateikiama karo nusikaltimų sąvokos raida tarptautinėje teisėje. Analizė pradedama karo nusikaltimų reglamentavimu iki 1945 metų, trumpai aptariami karo nusikaltimai, numatyti Niurnbergo tribunolo, Tokijo karo tribunolo įstatuose taip pat ad hoc tribunolų – Ruandos bei tribunolo buvusiai Jugoslavijai statutuose. Vėliausias tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis karo nusikaltimus, yra Romos statutas. Antroje darbo dalyje būtent ir yra analizuojami karo nusikaltimai, numatyti Romos statute. Nagrinėjami ir kiti tarptautinės teisės aktai (1949 m. Ženevos... [toliau žr. visą tekstą] / War crimes consist of conduct (acts or omissions) which is prohibited by the rules of international law applicable in armed conflicts, conventions and recognized principles and rules of international law of armed conflicts. Chapter XV of Penal Code of Lithuania lists war crimes. The origin of this Chapter was determined by international commitments made according to the international treaties regulating war crimes, including Four Geneva Conventions of 1949 and its two Additional protocols of 1977 as well as Rome statute. This paper analyses war crimes included in Penal Code of Lithuania and its conformity with international law and especially Rome statute. The development of definition of war crimes in international law is researched in the first part of the work. The analysis begins with regulating war crimes until 1945, war crimes included in Nuremberg charter, Charter of Tokyo, Rwanda’s statute and statute of the international tribunal for the Former Yugoslavia is briefly discussed after that. The latest international instrument regulating war crimes is Rome statute. In the second part of the work war crimes listed in Rome statute is the object of analysis. This part of the work includes also studying other international treaties (Four Geneva Conventions of 1949 and its two Additional Protocols of 1977 and others), which explain war crimes. War crimes listed in Penal Code of Lithuania is the object of analysis in the final part of the work. Analysis begins with the concept... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema „Libijos ginkluoto konflikto (2011 – 2012) tarptautiniai teisiniai aspektai”. Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti Libijos ginkluotą konfliktą pagal tarptautinės teisės normas. Pirmajame baigiamojo darbo skyriuje pateikiama Libijos konflikto faktų apžvalga. Analizuojamos Libijos konflikto priežastys bei nurodoma chronologinė įvykių eiga. Išryškinamas Libijos ginkluotųjų pajėgų siekis nuslopinti sukilimą žiauriomis priemonėmis, ypatingą dėmesį skiriant tarptautinės teisės pažeidimams. Antrajame skyriuje apžvelgiami atskiri Libijos konflikto etapai taikytinos teisės aspektu. Libijos konflikto transformacija analizuojama remiantis tarptautinės humanitarinės teisės normomis bei Tarptautinių teismų praktika. Analizės pagrindu pateikiamas atskirų konflikto etapų tarptautinis teisinis vertinimas. Akcentuojama trečiosios šalies intervencija į konfliktą bei šalių teisinio statuso pokyčiai. Trečiajame skyriuje aptariami humanitarinės intervencijos į Libiją probleminiai aspektai. Pateikiamas intervencijos vertinimas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas. Šiame skyriuje identifikuojamos pagrindinės humanitarinės intervencijos problemos bei nurodomi galimi jų sprendimo būdai. Ketvirtajame skyriuje analizuojami Libijos ginkluoto konflikto šalių padaryti tarptautiniai nusikaltimai. Tarptautiniai nusikaltimai vertinami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto nuostatas. Šiame skyriuje taip pat išryškinamos tarptautinės... [toliau žr. visą tekstą] / Following master thesis analyses international legal aspects of the armed conflict in Libya (2011 – 2012). The goal of the graduation paper is to evaluate Libyan armed conflict in terms of international law. In the first chapter, the timeline of Libyan armed conflict is discussed. The main roots of conflict and the chronological events are also included into this chapter. Libyan armed conflict legal analysis emphasizes the suppression of the rebellion. The most important issue is stressed to be the violations of international law. Second chapter overviews the multifaceted progression of the Libyan armed conflict. The transformation of Libyan armed conflict is estimated according to international humanitarian law and case law. The applicability of international law norms is also the subject of this chapter. The third states intervention into existing armed conflict is prerequisite for the legal status changes of the parties. In the third chapter the main issues of humanitarian intervention are discussed. According to the legal analyses of the United Nations resolutions, the main problems of humanitarian intervention in Libya are identified and suggestions are presented. In the fourth chapter international crimes committed by parties are overviewed. International crimes committed by parties are estimated according to the Rome Statute of International Criminal Court. International criminal responsibility issues are also included into this chapter. The main sources, used in the... [to full text]

In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text] / Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą]

Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text]