Magistro darbo tyrimo objektas – vaiko statuso ginkluoto konflikto metu institutas tarptautinėje teisėje. Vaikai, esantys teritorijoje kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, skirstomi į dvi dideles grupes. Pirmoji, tai vaikai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja kariniuose veiksmuose, vadinamieji vaikai kareiviai. Antroji - tai vaikai, kurie tiesiogiai nedalyvauja konflikte, tiesiog atsiduria jo teritorijoje ir yra jo vienaip ar kitaip veikiami, t.y. vaikai civiliai. Nagrinėjant vaikų kareivių klausimą, aiškinamasi, kaip tarptautinė teisė riboja vaikų dalyvavimą ginkluotame konflikte, koks yra minimalaus amžiaus reikalavimas, kokia atsakomybė iškyla už vaikų panaudojimą kariniams veiksmams, atskleidžiamos probleminės sritys, tam tikros reguliavimo spragos ir galimi jų vengimo būdai. Taip pat gilinamasi ir į vaikų kareivių atsakomybės už jų padarytus karo nusikaltimus problemą. Galiausiai pateikiama trijų didžiausių šiuolaikinių konfliktų, kuriuose plačiai naudojami vaikai kareiviai trumpos dosje. Civiliai vaikai aptariami atsižvelgiant į tarptautinės teisės jiems garantuojamą bendrąją, kaip ir visiems kitiems civiliams asmenims, ir specialiąją – būtent vaikams, kaip ypatingai pažeidžiamai grupei, apsaugą. Tai pat aptariamas ir vaikų karo belaisvių statusas. Pagrindinis darbo tikslas – visapusiška tarptautinės paprotinės ir sutartinės teisės, taikomos asmenims iki 18 metų amžiaus ginkluoto konflikto metu, analizė, siekiant išsiaiškinti reguliavimo spragas ir trūkumus. / Children who appears to be in the territory of armed conflict, can be divided in two large groups according to the Intenational Law. Firstly, there is children who participate in conflicts directly engaging in combat or act indirectly trough such acts as seeking and sending military information and transporting arms and munitions, they are refered in this master thesis as child soldiers. Next group is known as child civilians, who do not participate in military activities, however, they are still affected by conflict. The international law prohibits recruitment and participation in hostilities of child soldiers. Among others this prohibition brings into focus such issues: the type of participation with which international law is concerned; minimum age of recruitment and the specific situation of children who are 15 to 18 years old; whether there is effective mechanism of implementation; what is the extent of duty upon states, and many more. Also, the possibility of prosecution when the child soldiers seriously violate international criminal law is discussed. Lastly, the short study of three recent armed conflicts where the child soldiers were massively recruited is provided. International law seeks to provide child civilians with protection and care both because children are regarded as a part of the general civilian population and also because children are one of the more vulnerable groups in the population for which internation humanitarian law provides special protection... [to full text]

Vaikai – viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas vaikų padėčiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nuolatiniai pokyčiai įvairiose valstybės, visuomenės ir kiekvieno jos nario gyvenimo srityse, nauji laikmečio iššūkiai, reikalauja pokyčių vaiko teisių apsaugos srityje, skatina peržiūrėti taikomus ir ieškoti naujų būdų ir priemonių gerinti ir stiprinti vaiko teisių apsaugą. Bakalauro baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą Plungės rajono savivaldybėje ir apibrėžti jo tobulinimo galimybes. Pirmiausia darbe, analizuojant mokslinę literatūrą ir dokumentus, atskleidžiama vaiko teisių apsaugos politikos samprata, nagrinėjamas šios politikos įgyvendinimas tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Darbe analizuojamas Lietuvos vaiko teisių apsaugos teisinis reglamentavimas ir sukurta institucijų sistema. Atlikus dokumentų analizę, matyti, kad Lietuvoje svarbiausią vietą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemoje užima savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai. Atliekant tyrimą buvo pasirinkti du tyrimo metodai – dokumentų analizė bei interviu. Šiais metodais siekta nustatyti kokią veiklą Skyrius vykdo ir su kokiomis problemomis susiduria įgyvendindamas vaiko teisių apsaugos politiką. Apibendrinant tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad didžiausios vaiko teisių apsaugos skyriaus problemos, įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką, yra žmogiškųjų išteklių stoka, dideli darbo krūviai... [toliau žr. visą tekstą] / Children are one of the most vulnerable groups of society; therefore, the increasing attention is paid to the situation of children not only in Lithuania, but also in all over the world. Permanent changes in various states, society and each of its member’s life, the challenges of the new era, require changes in the protection of child rights, promote to review applicable and new ways and means to improve and strengthen the protection of child rights. The objective of the Bachelor’s thesis is to analyse the implementation of the protection of child rights policies in Plunge District Municipality and define the opportunities for the improvement. First of all, by analysing the scientific literature and documents, the protection of child rights policy concept is disclosed, the implementation of this policy at the international, national and local levels is analysed. The thesis analyses the protection of child rights legal regulation in Lithuania and the system created by the institutions. After the analysis of documents, it appeared that in Lithuania the most important place, in the protection of child rights institutional system, takes the local child protection departments. During the study, two methods were chosen – analysis of documents and interviews. By using these methods, it is tried to identify the activities implemented by department and the problems faced in implementing the protection of child rights policies. Summary of the research results showed, that the largest... [to full text]

Darbe analizuojami skirtumai tarp Lietuvos vaiko apsaugos teisės aktų ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų bei keliamas klausimas, ar Lietuvos teisinė vaiko apsauga nuo smurto užtikrina Jungtinių Tautų keliamus tikslus dėl fizinių bausmių draudimo. Išnagrinėtos fizinio smurto rūšys bei formos nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Atlikta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Europos žmogaus teisių konvencijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijų nuostatų analizės. Nustatytas fizinės bausmės ir fizinio smurto teisinis santykis. Magistro darbe taip pat atskleista, ar fizinių bausmių reglamentavimas nepažeidžia privataus šeimos gyvenimo teisės. Pateikiama teisinės vaiko apsaugos problematika Lietuvoje. Aptariamas baudžiamasis ir administracinis teisinis vertinimas. Problemos sprendimui pagrįsti išnagrinėta Lietuvos teismų praktika. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos dėl fizinių bausmių draudimo reglamentavimo Lietuvoje. / Having analysed the differences between the child protection legislation in Lithuania and the United Nations Child Rights Convention, in the paper it has been revealed that Lithuania does not implement the objectives set by the United Nations on banning of corporal punishment. The study has revealed that in the national domestic law Lithuania has not banned corporal punishment by law. The concept of corporal punishment is not defined neither by a framework of child’s rights nor by domestic violence laws in Lithuania. Having examined all issues, it is concluded that the corporal punishment is violation of human dignity and the right to bodily integrity and the inviolability, because it contradicts the provisions of European Convention on Human Rights.