Darbe "Politikių įvaizdis Lietuvos periodinėje spaudoje" nagrinėjau moterų politikių įvaizdį. Bandžiau atsakyti į aktualius nūdienai klausimus, apie politikų įvaizdį Lietuvoje ir jo svarbą politinių kampanijų metu. / "Female Politicians in the Lithuania Media" - I wanted to discribe our cuntries political situacian and female image in Lithuania Media.

Magistro darbe analizuojami masinės ir elitinės žiniasklaidos vartojimo ypatumai. Darbo tikslas – yra išanalizuoti masinės ir elitinės žiniasklaidos tendencijas. Tikslo siekimui suformuluoti uždaviniai: išanalizuoti visuomenės struktūrą, remiantis masių-elito skirstymu, pirmiausia apibrėžiant pačias sąvokas „masė“ ir „elitas“ bei įsigilinti į pačių grupių ypatybes; nustatyti žiniasklaidos vietą masių ir elitų sąveikoje bei komunikacijos procese; išstudijuoti masinės žiniasklaidos ir masinės auditorijos ryšį bei aptarti masinės žiniasklaidos tendencijas, ištirti elitinę žiniasklaidą ir nustatyti jos skiriamuosius bruožus. Šiame darbe analizuojant masinės ir elitinės žiniasklaidos vartojimą, buvo nagrinėjamas visuomenės pasidalijimas į elitą ir masę, remiantis elito teorijomis, o visuomenės pasidalinimas įvardijamas kaip žiniasklaidos auditorijos pasidalijimas. Todėl žiniasklaida vadinama elitine ir masine priklausomai nuo ją vartojančios auditorijos. / Society of Lithuania from classic sociological perspective is still on the social change. There is no strong middle class, like in the old democracy states, the power holders are constantly in change, and economy is also in transition. As a result, the structure of society is unstable; therefore it is hard to identify members of one group or the other. In this work, according to elite theory, society is divided in two groups: mass and elite. The mass consists of a huge number of people, however not as powerful as another one. The elite is a small group of people, which is more privileged, has a stronger influence in public life, better welfare, more capital, and more freedom. This group is in the top position of society and it takes the main decisions in the state. Hence, one of the objects of this work is the media audiences as society groups – mass and elite. Another one is the mass media and elite media. The purpose of this work is to examine the working of mass and elite media. The task to reach that purpose are these: (1) explore the structure of society which is consistent of two groups – mass and elite; (2) to establish the position of the media in mass-elite relation and communication; (3) to analyze mass media and its relation to mass audience; (4) to analyze elite media and its role in society. In the empirical part of the work the exploratory investigation is made. The aim of the investigation is to settle the tendencies of mass and elite media usage. The object of... [to full text]

Šiame moksliniame darbe plačiai aptariamos pedagogų komunikacijos su žiniasklaida prielaidos: pateikiama komunikacijos su žiniasklaida samprata, bendravimo su žiniasklaida galimybės bei išsamios žiniasklaidos stebėsenos ataskaita. Teorinėje dalyje aprašoma žiniasklaidos darbo specifika ir pateikiamos rekomendacijos, kaip pedagogai galėtų bendrauti su žurnalistais tiek pranešant naujieną, tiek komentuojant krizines socialinių problemų situacijas. Siekiant efektyvios komunikacijos svarbu išmanyti naujienos formavimo principus, informacijos atrankos kriterijus – tai žinant atsiranda daugiau galimybių su pranešama žinia patekti į spaudą ir informuoti tikslines grupes. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokia informacija, susijusi su socialinėmis problemomis, labiausiai domina Lietuvos žiniasklaidą. Išsiaiškinta, kad spaudos pirmuosiuose puslapiuose dažniausiai patenka suaugusiųjų smurto prieš vaikus atvejai, seksualinė prievarta prieš vaikus, kiek rečiau jų pačių delinkventinis elgesys, alkoholizmas, narkomanija ir smurtas. Atsižvelgiant į tai, socialiniams pedagogai turėtų pateikti žiniasklaidai informatyvią šių socialinių problemų interpretaciją, numatyti prevencijos galimybes. / This research is exploring the presumptions of communication between educators and media: the conception of communication with media is presented, opportunities of communication with media are explored and comprehensive report of media observation is analyzed. Theoretical part is exploring specific features of media work, therefore recommendations for educators are presented, and how educators can inform media or comment critical social situations. In order to get effective communication it is important to have knowledge of news formation principles, criteria of news segregation – that way more possibilities to make news get to media in the proper way and to reach groups that need to get this information. The main research goal was to explore what kind of information, that has connections with social problems, is more interesting for Lithuanian media. It has been found that the first pages of newspapers usually are informing about violence of adults against children, sexual abuse against children, less often delinquent behavior of children or alcoholism, drugs and violence. According to this, social educators have to inform media with very informative news and details of social problems and interpretation, and predict prevention.

Baigiamajame magistro darbe „Mokytojo įvaizdžio ir stereotipo formavimas Lietuvos žiniasklaidoje“ buvo analizuojama žiniasklaidos įtaka mokytojo įvaizdžių ir stereotipų formavimosi reiškiniui ir mokytojų požiūrį į jį. Atliekant šį darbą buvo taikomi tyrimo metodai: 1) socialinės pedagogikos literatūros analizė pasirinktu aspektu. 2) empyriniai metodai: a. anketinė apklausa; b. turinio (content) analizė (kiekybinė ir kokybinė). Baigiamojoje darbo dalyje, atlikus empirinius tyrimus ir išanalizavus jų rezultatus, atskleidžiama, kad žiniasklaida, viena iš institucijų, kuria labiausiai pasitiki Lietuvos visuomenė, (šiame darbe laikraščiai) formuoja labiau neigiamus nei teigiamus mokytojo įvaizdžius ir stereotipus. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, paaiškėjo, kad skirtingai nuo visuomeninės, specializuota spauda atkreipia dėmesį į - vertybių ugdymą ir formuojamas mokytojų – kūrėjų, jautrių, optimistų, neabejingų gėriui ir vertybėms stereotipas. Tiek visuomeninė, tiek specializuota spauda formuoja daugiau neigiamą nei teigiamą mokytojo ��vaizdį. Ir visuomeninėje ir specializuotoje spaudoje formuojamas nuolat finansinį nepriteklį jaučiančių mokytojų stereotipas. Daugiau negu pusė mokytojų (53,7%) teigia, kad skelbiami straipsniai įtakos darbui neturi. Tačiau nemaža mokytojų dalis (46,3%) teigia, kad straipsniai turi įtakos jiems patiems ir jų darbui. Tyrimo duomenys rodo, kad švietimą ir jame vykstančias reformas visuomeninė spauda vertina žymiai palankaiu nei... [toliau žr. visą tekstą] / In the final Master‘s degree work „Formation of the image and stereotype of the teacher in Lithuanian press“ were analysed the influence of the press on the formation of the teacher‘s images and stereotypes and the teachers‘ attitude towards this formation. The methods of research applied on this work were: 1) analysis of the literature of social pedagogics on the chosen aspect. 2) Empiric methods: a. questioning; b. analysis (quantitative and qualitative) of contents. After the empyric research were made and the results were analysed, on the final part of the work is discovered, that the press, which is one of the institution, on which the Lithuanian society relies most (in this work – newspapers), is forming more negative than positive images and stereotypes of the teacher. According to the results of the research, turned out, that contrary to the social press, the specialized press turns its attention to the developing of the values and forms the stereotype of the teacher – creator, who is sensitive, optimist, and is not indifferent to goodness and values. Both the social and the specialized press forms more negative than positive image of the teacher. In the social press, as well as in the specialized press is formed the stereotype of the teacher, who feel constant lack of money. Most part of teachers (53,7%) affirm, that the articles published have no influence on their work. However, quite a big part of teachers (46,3%) affirm, that the articles influence themselves... [to full text]

Viešajame diskurse žiniasklaida neretai pristatoma kaip pilietinės visuomenės institucija, informuojanti gyventojus apie svarbias politines, socialines, ekonomines bei kitas problemas. Šiuo požiūriu visuomenės informavimo priemonių domėjimasis kriminalinės justicijos problemomis, kaip savotišku socialinės tvarkos rodikliu, yra suprantamas dalykas. Tačiau žiniasklaida atlieka ne vien informacijos skleidimo funkciją. Norint suprasti visuomenės ir socialinės kontrolės agentų reakciją į deviaciją, didelės svarbos turi informacijos, gaunamos apie tą elgesį, prigimtis, galinti įtakoti visuomenės atsaką į ją. Šiuolaikinės žiniasklaidos tyrinėtojai didelį dėmesį skiria jos politinėms (tarpininkas tarp valdžios ir piliečių) bei komercinėms (masinė informacijos gamyba ir platinimas) funkcijoms. Taigi, viena vertus, reaguodama į visuomenės moraliniu požiūriu jautrias problemas, o, kita vertus, siekdama komercinių tikslų ir orientuodamasi į sensacingą kriminalinių įvykių pateikimą, žiniasklaida dramatizuoja kriminalinės justicijos problemas. Šiame kontekste svarbus masinių informavimo priemonių vaidmuo konstruojant moralinę paniką tam tikros problemos atžvilgiu, kuri suponuoja neadekvatų situacijos vertinimą, griežtesnę socialinę kontrolę bei naujų problemų kūrimą. Šio darbo rėmuose buvo bandoma išanalizuoti žiniasklaidos įtaką moralinės panikos konstravimui narkotikų problematikos atžvilgiu. Didžiausio Lietuvos naujienų portalo "Delfi" narkotikų diskurso, visuomenės, valdžios atstovų... [toliau žr. visą tekstą] / Mass media is usually presented as a civil society institution informing citizens about political, social, economic and other issues. From this standpoint, media’s interest in criminal justice, which maintains social control and is responsible for the safety of citizens, is quite natural. However it is also important to consider media’s political and commercial functions, since they have great impact on the nature of information about deviant acts. At the same time information received about deviant acts could affect certain societal responses towards this behavior. The extreme form of this social reaction is associated with the concept of moral panics (St. Cohen, J. Young). Moral panic is perceived as a disproportional and hostile social reaction to an issue defined as a threat to societal values, involving stereotypical media presentation and leading to demands for greater social control and creating a spiral of reaction. The aim of the presented work was to analyze the impact of mass media constructing moral panics towards drug problem. The analysis of the Lithuanian biggest news portal “Delfi” drug discourse, the attention paid by society, authorities and criminal justice institutions towards drug problem, indicated inadequacy with the indexes of drug use spread and negative outcomes during the examined period. Increased attention towards drug issue in Lithuanian society corresponded with five key characteristics of moral panics: disproportionality of reaction, measurable... [to full text]

Magistro darbo objektas – ryšių su visuomene ir socialinės žiniasklaidos santykis. Darbo tikslas – išanalizuoti ryšių su visuomene ir socialinės žiniasklaidos santykį bei aptarti ryšių su visuomene veiklos perspektyvas. Remiantis keturių metų patirtimi ryšių su visuomene srityje, analizuojant mokslinę literatūrą ir tyrimo rezultatus prieita prie išvados, jog socialinė žiniasklaida atveria naujas galimybes ryšių su visuomene veiklai ir pretenduoja tapti dominuojančia ryšių su visuomene veikla. Magistro darbe socialinės žiniasklaidos kontekste tyrinėjami šiuo metu vykstantys pokyčiai tarpasmeninėje ir organizacijų komunikacijoje, klasikinėse komunikacijos teorijose, tradicinėje žiniasklaidoje ir ryšių su visuomene srityje. Organizacijos socialinės žiniasklaidos sąlygomis netenka turėtos žinutės, laiko ir kanalų kontrolės, tačiau daugybės naujų internetinių komunikacijos priemonių dėka joms atsiveria niekada neturėtos galimybės bendrauti su savo publikomis tiesiogiai. Tradicinė žiniasklaida šiandien ne tik yra priversta prisitaikyti prie technologinių, socialinių ir rinkos pokyčių, bet ir įgauna stiprią konkurentę – socialinę žiniasklaidą. Nors šios žiniasklaidos labai skirtingos, organizacijos ir ryšių su visuomene specialistai jas vertina kaip lygiaverčius komunikacijos kanalus su publikomis. Naujai susiklosčiusi situacija palengvina ryšių su visuomene specialistų darbą – ne tik keičia tradicinės žiniasklaidos požiūrį į juos, bet ir suteikia naujas betarpiško bendravimo su... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study – the relationship between public relations and social media. The goal of the study – to analyse the relationship between public relations and social media and to discuss the perspectives of the public relations practice. In the context of the social media, the study analysis shifts in interpersonal and corporate communications, classical massive communication theories, traditional media and public relations. Nowadays in the presence of social media, organizations are loosing control of the message, timing and channels, but, on the other hand, they are gaining a huge variety of online tools to communicate with their publics directly. Traditional media today is experiencing technological, social and market changes. More over it faces a new competitor – social media. Those two medias are very different, but organizations and public relations professionals concider them as equivalent communication channels with the publics. This new situation makes the work of public relations professionals easier – traditional media is changing its attitude to them and social media offers much simplier and immediate reach of the journalists. Public relations professionals are still responsible for the esablishment of real relationships and for creation of the content, more over, today a lot of new opportunities are open for them. This changes the specifics of their work and the importance of their role in the marketing communication mix. The qualitative research – a... [to full text]

Pagrindinis visuomenės informavimo priemonių tikslas, misija – būti informacijos kanalu, tarnaujančiu visuomenei, suponuoja svarbiausius žiniasklaidos principus, vertybes. Visuomenės informavimo įstatymas, žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, žurnalistikos teoretikai ir kritikai svarbiausiomis žiniasklaidos vertybėmis įvardija: žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, pliuralizmą, nepriklausomybę, objektyvumą, tikslumą, informacijos išsamumą teisingumą, sąžiningumą, pagarbą žmogui ir visuomenei, asmeninę atsakomybę, savireguliaciją, toleranciją, nuomonių įvairovę. Toks idealistinis požiūris į visuomenės informavimo priemones turėtų būti pateisintas ir tapti žiniasklaidos egzistavimo priežastimi. Žiniasklaidos rinka yra verslo sritis, reikalaujanti ypatingo reguliavimo, nes visuomenės informavimo priemonės egzistuoja ne tik ekonominiame lygmenyje – jos vykdo ir tam tikrą misiją visuomenėje. Bendrieji konkurenciją reglamentuojantys teisiniai aktai neaprėpia visų žiniasklaidos rinkos niuansų. Kai kurie teisiniai aktai, būdami tik rekomendacinio pobūdžio, negali užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomybės ir pliuralizmo, sėkmingo pilietinės žiniasklaidos egzistavimo. Demokratinėje šalyje viešąją informaciją skleidžiančios visuomenės informavimo priemonės privalo atskleisti visuomenei tam tikrus duomenis apie viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savininkus, jų komercinius interesus, politinę orientaciją ir pan. Šios viešumo ir skaidrumo reikalaujančios nuostatos yra būtinos... [toliau žr. visą tekstą] / The key purpose and mission of mass media is to be the channel of information serving the society, and it presupposes the most important principles and values of media. The law of mass media, ethic code of journalists and publishers, theorists and critics of journalism claim that the primary values of media are freedom of speech, creativity, and conscience, pluralism, independence, objectivity, accuracy, information comprehensiveness and correctness, honesty, respect for an individual and society, personal responsibility, self-regulation, tolerance, and variety of opinions. Such an idealistic view to mass media should be given credit and become the reason of the very existence of media. Media market is a business field needed of particular regulation because mass media not only exists in the economic level but performs a certain mission within the society as well. General legal acts regulating the competition do not cover all the aspects of media. Some legal acts being only of recommendatory base cannot ensure neither the independence and pluralism of media nor successful existence of public media. In a democratic country mass media providing public information must reveal to the public certain data about the owners of public information providers and spreaders, their commercial interests, political orientation, and etc. These provisions requiring publicity and transparency are necessary in order to ensure pluralism of opinions and prevent monopolism and manipulations in the... [to full text]

Šių dienų žiniasklaidos raidai labiau nei bet kada anksčiau lemiamos įtakos turi technologiniai pasiekimai – naujienų perdavimas auditorijai tampa vis greitesnis ir prieinamesnis, todėl keičiasi ir pats naujienų turinys bei jo kokybė. Interneto plėtra ir skaitmenizacija žiniasklaidai kelia tam tikrų iššūkių – labai svarbu ne tik kuo objektyviau perteikti informaciją, tačiau tą būtina padaryti ir kaip įmanoma įdomiau bei kokybiškiau, panaudojant kuo įvairesnes raiškos formas: straipsnius, nuotraukas, vaizdo medžiagą. Pastebima, kad šiandien prie šiuolaikinės auditorijos (ypatingai jaunesnės kartos) poreikių greičiausiai prisitaikančių medijų galima laikyti interneto naujienų portalus. Šalia to, kaip pastebi įvairių šalių mokslininkai, naujienų gamyba tiek pasauliniu, tiek lokaliu mastu vienodėja, tampa paklūstanti besikeičiančioms sąlygoms bei naujiems auditorijų poreikiams. Komunikacijos technologijos ir prieiga prie tarptautinių naujienų agentūrų rengiamų žinučių sudaro galimybes lengviau ir greičiau jas perimti ir paskleisti lokalioms auditorijoms. Visgi kaip rodo įvairūs tyrimai, auditorija vis dar renkasi naujienas, atsižvelgdama į artumo kriterijų, todėl globalėjančiame pasaulyje negalima pamiršti ir lokalių vietovių išskirtinumų. Vietinių naujienų patrauklumą lemia bendruomenei priimtinos kultūrinės, socialinės, politinės ir kt. normos, todėl didelį vaidmenį miestuose, rajonuose bei gyvenvietėse atlieka regioninė žiniasklaida, kuri skelbia naujienas, susijusias su... [toliau žr. visą tekstą] / Technological diffusion and innovations are among the most important developments of contemporary reality that affect media businesses to a great extent. News production process is becoming faster and information is more accessible to audiences. It challenges media companies to react to changing conditions fast, to adapt to them, to deliver news as fast as possible and in various innovative formats, integrating text, visuals and audiovisuals. Studies done all over the world also show that communication and information technologies provide a better access to global information mostly produced by international news agencies. This way more and more international news appear in national media, the same information is spread all over the world making our news agendas more similar (homogeneous). However, other studies show that the proximity is still the most important news value factor for national and local audiences. Attractiveness and importance of local news is mainly determined by local cultural, social, political and other traditions and conditions. Local media, also in new interactive forms (as online news portals or social media channels) preserves its leading role in the cities and regions because it provides news that are substantial to local communities. The main aim of this study is to assess the impact and role of regional online media in Kaunas on the activism and engagement of local communities in public sphere. The basis of analysis is a qualitative focus... [to full text]

Magistro darbo objektas – interneto žiniasklaida kaip viena iš priemonių, padedančių valstybei kurti įvaizdį bei taip siekti užsibrėžtų tikslų ir interesų tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu. Interneto žiniasklaida darbe apjungia tris priemones: naujienų portalus, dienraščių interneto portalus bei interneto dienoraščius. Darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos interneto žiniasklaidos vaidmenį šalies įvaizdžio formavimo procese. Rengiant darbą buvo iškelti tokie pagrindiniai uždaviniai: apibrėžti įvaizdžio bei šalies įvaizdžio sampratas, apibūdinti šalies prekės ženklo sampratą ir sąsajas su šalies įvaizdžiu, išnagrinėti šalies įvaizdžio valdymo procesą, išanalizuoti interneto žiniasklaidos kaip priemonės šalies įvaizdžiui formuoti savybes, apibūdinti Lietuvos interneto žiniasklaidos struktūrą ir įvertinti Lietuvos interneto žiniasklaidos efektyvumą formuojant šalies įvaizdį specifiniai auditorijai. Taikant mokslinių publikacijų analizės bei anketinės apklausos metodus, paaiškėjo, kad Lietuvos interneto žiniasklaida kaip įvaizdžio sklaidos užsienio auditorijai priemonė nėra aktyvi ir vis dar vykdo siaurą funkciją – informuoti ir formuoti nuomonę šalies viduje. Stokojama šalies interneto žiniasklaidos iniciatyvų ir visų galimybių išnaudojimo siekiant sėkmingai formuoti Lietuvos įvaizdį tarptautiniu mastu. Strateginis šio proceso planavimas ir valdymas bei interneto žiniasklaidos priemonių įtraukimas į šį procesą suteiks galimybes kryptingiau ir nuosekliau komunikuoti norimą... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of country image is quite new field of theoretical and practical knowledge. A lot of aspects of creating an image are taken from science of economics where image of organization is being discussed for decades. Country image is one of the tools that help to gain regard of other countries, to attract international investments, strengthen national identity and to shape positive opinion of the country world wide. Every country is unique. However, according to Simon Anholt, even thought having special national heritage that includes history, culture, human resources, not every country is actively building its image due to different reasons such as poor economic conditions . Building a country image is a dynamic and long-term process. There are many tools that help to create country image and achieve its goals. One of them is online media. It dominates as channel of information, dialog with society, self-expression. Technological features of internet as worldwide network determine essential role of online media in process of building country image. Online media reaches wide audience both inside and outside the country. There is no time and border barrier for this type of media to spread information. Lately Lithuania has been paying a lot of attention to country image issues. In 2006 Lithuanian image strategy was prepared. The contest for creating Lithuanian brand was announced. Though, no particular steps of country image creation are taken. Media impact to this process... [to full text]

The study analyses the influence of the English language over Lithuanian and Russian lexis and explores the main tendencies. The aim of the research is to describe English borrowings in Lithuanian and Russian mass media in the last two decades. The objectives of my analysis are: to describe main factors (linguistic and extra linguistic) which influence the influx of the English borrowings; to reveal usage tendencies of the loanwords in the Russian and Lithuanian languages, and present examples of modern borrowings; to classify English borrowings semantically and structurally. The research methods used in this study are: descriptive method and content analysis. The results of the research have shown that both languages experience the influence of the English language while borrowing lexical units of different significance as a result of industrial and technological changes, new technological developments, changing attitudes, cultural transmission and other social determinants. Due to the fact, words borrowed from English represent nearly all semantic areas. Moreover, in Russian and Lithuanian languages, loanwords are subjected to various exposures to adapt them to the possibilities of a language system and the needs of those who use these languages: they acquire suffixes and/or endings of Lithuanian and Russian; they become a basis for further word-construction. In relation to this it can be stated that at the expense of borrowings, and on their basis, in the result of... [to full text] / Tyrinėjant medžiagą ir analizuojant pavyzdžius buvo įrodyta, jog abi kalbos patiria Anglų kalbos įtaką skolinant leksinius unitus. Be to, Anglų kalbos skoliniai plačiai naudojami Lietuvių ir Rusų kalbos žiniasklaidoje. Pastebėtas naujų reikšmių vystymasis dėl Anglų kalbos įtakos ir vartotojų poreikius. Tai pat tas faktas, kad skoliniai ne iš karto įtraukiami į literatūrinę kalbą yra akcentuojamas, nors jie plačiai naudojami šnekamojoje kalboje. Semantišku požiūrių naujausius Rusų ir Lietuvių kalbos skolinius galima padalinti į keletą semantinių grupių, kuriuos visiškai atspindi tas sferas, kuriuose yra didelis žmonių susidomėjimas, ir tas sferas kuriuose vyksta visuomeniniai pakeitimai. Didžiąją dalis skoliniu Rusų ir Lietuvių kalbose priklauso ekonomikai (deliveris, брокер), technikai (failas, роуминг), muzikai (singlas, римейк), kosmetikai (tattoo, типсы), paslaugoms (single room, шоппинг), kompiuteriui (hakeris, кликнуть) ir politikai (impičmentas, спикер). Be to, galima rasti nemažai skolinių susijusiu su drabužiais (bodis, сникерсы), valgiu (miusliai, спреды), teatrais (kastingas, блокбастер), žmonėmis (breikeris, киллер) ir sportu (geimas, шейкдаун). Kai kurie skoliniai Lietuvių kalboje priklauso kultūrai (pubas) ir statybai (deckas), tuo metu kai Rusu kalboje dalis skoliniu susijusi su antgamtiniais dalykais (суперме). Abi kalbos pasirenka tos skolinius nes Anglų kalbos įtaka labai didelė, ir visos svarbiausios kasdieninio gyvenimo srytis pripildyti neologizmais... [toliau žr. visą tekstą]