Darbe nagrinėjama žiniasklaidos faktiškumo problema. Keliamas klausimas, ar žiniasklaidos turiniui patys jo rengėjai vis dar kelia faktiškumo reikalavimą. Darbe siekiama patikrinti iškeltą hipotezę, kad šiandien faktiškumas nėra prioritetinis dalykas net tokio pobūdžio žiniasklaidos turinyje, kuriame liečiamos rimtos – politinės – temos. Darbo tikslas – įvertinti, ar politinio pobūdžio žiniasklaidos turinys atitinka faktiškumo kriterijų, žymintį realaus objekto ir jo projekcijos žiniasklaidoje santykį. Darbo uždaviniai: nustatyti pagrindinius žiniasklaidos darbo principus, įvykių atrankos kriterijus bei naujienų pranešimo konstravimo ypatumus; išsiaiškinti, ar faktiškumo siekis gali būti laikomas žiniasklaidos prioritetu konstruojant naujienų pranešimus; apžvelgti politinio pobūdžio temų nušvietimo žiniasklaidoje tendencijas ir jų implikacijas pranešimų faktiškumui; įvertinti, ar politinio pobūdžio pranešimuose projektuojamas įvykio atspindys atitinka realią situaciją. Išanalizavus mokslinę literatūrą prieita prie išvados, kad žiniasklaidos turinyje faktiškumas nebėra prioritetinis dalykas. Dėl ryškios naujienų pranešimo žarno transformacijos faktiškumą galima vertinti veikiau kaip siekinį, nei kaip pilnai realizuojamą turinio konstravimo principą. Tokia tendencija stebima ir politinio pobūdžio žiniasklaidos tyrinyje. Atliktas tyrimas, kurio metu analizuotas sveikatos ministro A. Čapliko atsistatydinimo atspindėjimas žiniasklaidoje, parodė, kad įvykio projekcijos skirtingose... [toliau žr. visą tekstą] / The work deals with the problem of factualness in the media. The main issue at question is whether factualness can be perceived as a priority requirement for the content of the news media. The hypothesis lying at the base of this work assumes that today’s media does not prioritize factualness even when writing on important political topics. The objective of the study is to examine, whether news media messages on political topics fulfill the criterion of factualness which itself denotes the relation between the real object and its projection in the media. The subsidiary issues, analyzed in this work include main principles of functioning of the news media, the process of and the criteria for event selection, typical structure of the news message and ways of interaction between the journalist and the source of information. A substantial part of the work is devoted to the role of news media in the area of political communication. It analysis the main trends in covering political topics, deals with the tendency of media as constant opposition to the political elite. It also defines main aspects of reporting on political issues, determines major tendencies of news reporting, including the trend of politainment, the rise of so called “junkyard journalism”, The empiric study, analyzing the media coverage on the resignation of the former minister of Health A. Caplikas, revealed that the projection of this issue in the news media was not homogeneous in its nature. Different newspapers... [to full text]

Disertacijoje analizuojama psichikos sutrikimų kaip socialinių konstruktų samprata ir žiniasklaidos vaidmuo tokių konstruktų kūrimo procese. Pagrindinis darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos dienraščių bei interneto naujienų tinklalapių konstruojamus sutrikusios psichikos asmenų vaizdinius bei šių vaizdinių atspindžius visuomenės nuomonėje. Disertaciją sudaro įvadas, keturios pagrindinės dalys, darbo išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje pristatomos teorinės metodologinės disertacijos prielaidos: P. L. Bergerio ir T. Lukmano socialinio konstrukcionizmo teorijos pagrindinės teorinės įžvalgos ir jų taikymas analizuojant psichikos sutrikimų fenomeną. Antrojoje darbo dalyje analizuojama žiniasklaidos reikšmė ir poveikis konstruojant socialinio pasaulio fenomenų vaizdinius. Trečiojoje dalyje išsamiai pristatoma tyrimo metodika. Ketvirtojoje darbo dalyje pateikiama empirinio tyrimo duomenų analizė ir interpretacijos. Darbo pabaigoje formuluojamos darbo išvados. Siekiant pagrindinio darbo tikslo, trijų etapų empirinio tyrimo metu derinant kokybinius ir kiekybinius metodus buvo atlikta žiniasklaidos publikacijų analizė naudojant diskurso analizės ir turinio analizės metodus, anketavimo būdu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, naudojant fokus grupės metodą atskleista sutrikusios psichikos asmenų nuomonė. Darbe konstatuojama, jog Lietuvos žiniasklaida sutrikusios psichikos asmenis vaizduoja remdamasi stereotipais, vyraujančiu medicininiu šio... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the concepts of mental disorders as a social constructs and the role of the mass media in the process of their construction. The main aim of the dissertation is to analyze the representations of people with mental disorders in the Lithuanian newspapers and news websites and to examine manifestations of these depictions in the public opinion. The dissertation consists of an introduction, four main parts, conclusions and the list of references. In the first part of the dissertation the theoretical methodological presumptions of P. L. Berger’s and T. Luckmann’s theory of social constructionism are presented and the phenomenon of the social construction of mental disorders is analyzed using this theoretical framework. In the second part the influence and importance of the mass media in the process of constructing representations of social phenomena, including mental disorders is presented. The methods of the empirical research are presented in the third part of the work. Analysis and interpretations of the empirical research data are presented in the fourth part of the dissertation. At the end of the work conclusions are stated. The main aim of the dissertation was reached by conducting a three staged empirical research combining qualitative and quantitative research methods. The research methods were: the analysis of the mass media publications using methods of Discourse analysis and Content analysis; the investigation of public opinion by... [to full text]

Baigiamojo magistro darbo objektas – emigracijos tema Lietuvos žiniasklaidoje bei politniuose pranešimuose. Semestrinio darbo tikslas – nustatyti emigracijos temos atskleidimą žiniasklaidoje dienotvarkės nustatymo požiūriu. Darbo uždaviniai: aptarti emigracijos reiškinį Lietuvoje ikisovietiniu laikotarpiu ir po 1990 m. Nepriklausomybės atkūrimo iki 2010 m.; nurodyti pagrindinius dienotvarkės nustatymo teorijos teiginius; apžvelgti tyrimus, taikančius dienotvarkės nustatymo teoriją emigracijos temos kontekste; aptarti emigracijos temą pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje; atlikti emigracijos temos Lietuvos žiniasklaidoje turinio analizę; atlikti emigracijos temos politiniuose tekstuose turinio analizę. Analizuojant, sisteminant bei apibendrinant mokslinę literatūrą, prieita prie išvadų, jog emigracija moksliniuose šaltiniuose dažnai apibūdinama kaip lietuvių tautos bruožas, o patys lietuviai – diasporos tauta. Ikisovietinių laikotarpių emigracijos mastai, priežastys nėra itin plačiai nagrinėtos, o apie pasėkmes apskritai nėra kalbama. Tyrimas atskleidė, jog emigracijos temos dinamika politinėje ir žiniasklaidos dienotvarkėse sutampa. Dienotvarkės nustatymo požiūriu, emigracija Lietuvos žiniasklaidoje nagrinėjama atsižvelgiant i politinę dienotvarkę. Išryškėjo dienotvarkės nustatymo ypatumai spausdintinės žiniasklaidos atveju - kuo mažiau apie emigraciją kalbėjo politikai, tuo daugiau straipsnių šia tema buvo spausdinama, tačiau kai politiniai šaltiniai imti cituoti dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / Final Master's thesis - emigration and Lithuanian media reports and policy reports. The aim of the terminal - the theme of emigration disclosure in the media agenda setting approach. Job tasks: to discuss the phenomenon of emigration during the pre-Soviet Lithuania, and after 1990 Restoration of Independence until 2010; the main agenda setting theory arguments, to review studies using the theory of agenda setting, theme in the context of immigration, emigration to discuss the topic in the media world and Lithuanian, a Lithuanian theme of emigration in the media content analysis of the themes of emigration for political content analysis of texts. Analyzing, systematizing and summarizing the scientific literature and came to the conclusion that the emigration of scientific sources, is often described as a feature of the Lithuanian people, and most Lithuanians - Diaspora people. Pre-Soviet periods, the magnitude of emigration, the reasons are not very well considered, and the consequences of not being spoken. Today Lithuanian emigration is nothing new or unexpected event. Scientific and journalistic sources often associated with globalization is defined as a dynamic process, but solid and consistent research on this topic, however, missing. Following the work of the scientific research analysis showed that the political forces, through agenda-setting mechanisms, is able to reach the public and influence their opinion so that it would be advantageous or disadvantageous to a... [to full text]

Lytis yra vienas esminių skirtumų tarp tos pačios rūšies individų, apibrėžiamas pagal jų anatominį sudėjimą ir reprodukcinę funkciją, pagal genetiškai nulemtus tam tikrus individo požymius. Tačiau lytis nėra vien tik fiziologinis faktorius, tai ir socialinis konstruktas, pastoviai kuriamas ir perkuriamas socialinių sąveikų metu. Prie lyčių vaidmenų bei įvaizdžių kūrimo, jų suvokimo, diegimo ir ugdymo proceso stipriai prisideda socializacijos agentai – šeimos nariai, švietimo institucijos, bendraamžiai, masinės komunikacijos priemonės – veikiantys lyties tapatybės įsisavinimą, išmokimą būti tam tikros lyties atstovu. Masinės komunikacijos priemonės per moterų ir vyrų įvairias reprezentacijas parodo visuomenėje tikėtinus lyčių elgsenos, bendravimo ir veiklos standartus, sukuria lyčių vaidmenis, kuriuos turėtų atlikti moterys ir vyrai atitinkamose aplinkose. Tai atliekama netiesiogiai ir nepastebimai, o visuomenė patiki ir priima siūlomus standartus ir socialinius vaidmenis. Dažnai žiniasklaidoje pateikti įvaizdžiai bei reprezentacijos yra stilizuojamai apibendrinamos ir supaprastinamos, kad būtų lengvai ir aiškiai suvokiamos ir priimamos daugeliui visuomenės grupių, tačiau taip vis labiau iškreipiama realybė ir vis labiau nuo jos tolstama. Todėl darbe yra keliama lyčių įvaizdžių bei vaidmenų, pateikiamų žiniasklaidos priemonėse, sustabarėjimo, supaparstinimo bei stereotipų kūrimo problema, gniuždanti individo asmenybės laisvę, kurianti dirbtiną ir klaidinantį lyčių vaidmenų... [toliau žr. visą tekstą] / Sex is one of the main difference between the same types of individuals defined by their anatomical physique and reproductive function in accordance with certain genetically determined characteristics of the individual. But it is not just a physiological factor, maily it is a social construct, constantly created and recreated during social interactions, it is the gender. To the development of gender roles and images, to their understanding, implementation and training process significantly contributing agents of socialization – family, education institutions, peers, and mass communication. In various men's and women's representations in society mass communication media shows the expected gender behavior, communication and performance standards, creates gender roles, which should make women and men in the respective environments. But often, images and representations in the media are summarized and simplified that is easily and clearly understood and accepted by many groups in society, but they more and more distort reality and increasingly move away from it. Therefore, the work raises problem of primitive and stereotyping gender roles and images presented in the media, that devastate personal liberty of the individual, create an artificial and misleading, gender roles and division of femininity and masculinity images. Master's thesis – gender roles and images. The aim – to analyze gender roles and images of web portals. Tasks: to analyze the concept of gender, to discuss... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – ekologiško vartojimo diskursas žiniasklaidoje. Darbo tikslas - išanalizuoti ekologiško vartojimo diskursą žiniasklaidoje. Darbo uždaviniai: apžvelgti ekologiško vartojimo sampratą ir teorijas pasaulyje ir Lietuvoje; pateikti ir paaiškinti pagrindines žiniasklaidos įtakų teorijas; aptarti diskurso sampratą ir diskurso analizės galimybes; atlikti tyrimą kiekybiniu ir kokybiniu turinio analizės būdu ir nustatyti, kaip ekologiško vartojimo diskursas yra pateikiamas žiniasklaidoje. Atlikus literatūros analizę, susijusią su analizuojama tema, pastebėta, jog ekologiškas vartojimas yra glaudžiai siejamas su ekologiniu sąmoningumu. Remiantis įvairiomis ekologinio sąmoningumo teorijomis nustatyta, jog ekologiškas vartojimas yra viena iš elgesio formų, kylanti iš ekologinio sąmoningumo. Taip pat remiantis įvairia literatūra paaiškėjo, kad žiniasklaida, informuodama visuomenę apie ekologines problemas, vaidina svarbų vaidmenį formuojant ekologinį sąmoningumą. Šiuo atveju pagrindinėmis teorinėmis prielaidomis pasirinktos dienotvarkės sudarymo ir rėmų teorijos, kuriomis ir buvo grindžiamas tyrimas. Svarbu buvo paaiškinti diskurso sampratą ir jo analizės galimybes. Paaiškėjo, kad diskursas yra tam tikra terpė, kur kalba ir kalbos išraiškos nebėra vien tik elementarūs komunikacijos atspindžiai, o tampa laidininku tam tikram pažinimui bei suvokimui atsirasti ir leidžia rinktis pačius pažinimo būdus. Ekologiško vartojimo diskurso straipsniuose analizė buvo atlikta... [toliau žr. visą tekstą] / Green consumption has recently become a relevant topic not only in the foreign countries, but also in Lithuania. The media plays an important role in forming public opinion about green consumption, therefore thesis seeks to find out, how the media constructs and "frames" the green consumption in Lithuania, and how much attention does it pay for this matter. The objective of this master thesis is the discourse of green consumption in the media. The aim - to examine the discourse of green consumption in the media. Main goals of this thesis: to review the concept and theories of green consumption in the world and in Lithuania, and to explain the main theories of media influence, to discuss the concept of discourse and the opportunities of discourse analysis; to investigate the quantitative and qualitative content analysis and to determine, how green consumption discourse is presented in the media, on the basis of the analysis. From an analysis of the literature on the topic noted that green consumption is closely linked to eco-consciousness. According to various models of the environmental awareness, it was ascertained, that green consumption one of forms of behavior resulting from environmental awareness. With reference to various literatures it also turned out that the media plays an important role in environmental awareness by informing the public about environmental issues. In this case, the agenda setting and "frame" theories were selected as basic theoretical assumptions... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos etninių mažumų (lenkų, rusų, baltarusių) žiniasklaidos vartojimo ypatumai. Darbo tikslas – remiantis mokslinės literatūros apibendrinimais ir atlikto tyrimo duomenimis, aptarti etninių mažumų (lenkų, rusų ir baltarusių) žiniasklaidos vartojimo ypatumus. Darbo uždaviniai: nustatyti, kokia kalba etninių mažumų atstovai dažniausiai bendrauja namuose ir viešose vietose; kokias žiniasklaidos priemones ir kokia kalba etninių mažumų atstovai renkasi dažniausiai; išsiaiškinti, kokios problemos etninių mažumų atstovams iškyla bendraujant su lietuvių tautybės žmonėmis; nustatyti kartų sąveikavimo ypatumus ir jų įtaką kalbų mokėjimui. Naudojantis apklausos, lyginamuoju, apibendrinimo metodais, prieita išvadų, kad žiniasklaida nuolatos daro poveikį etninių mažumų atstovams, konkrečiau, jų kalbos pasirinkimui, taip pat santykiams su dominuojančia etnine grupe ir integracijos į šalies visuomenę procesui. Didžiausią poveikį etninių mažumų grupėms daro televizija ir internetinė žiniasklaida. Šios dvi žiniasklaidos rūšys kasdienėje sąveikoje su etninių mažumų atstovais, tampa ne tik informavimo, bet ir natūraliu kalbos (valstybinės arba gimtosios) įgūdžių ugdymo būdu, kuris vėliau, nors ir ne tiesiogiai, bet intensyviai veikia etninių mažumų integracijos į gyvenamosios šalies visuomenę procesą. Taip pat matyti aiški tendencija – jaunosios kartos etninių mažumų atstovai, nepriklausomai nuo to, kokia kalba bendrauja namuose, vis dažniau viešose vietose... [toliau žr. visą tekstą] / The Media as a tool is a powerful force, which performs many important functions. The basic function – public information, awareness, shaping opinions and attitudes, cultural enhancement and entertaining – is complemented by one additional function – educational – in this work. The Media use affects individuals’ language skills more than dictionary, grammar books or teaching lessons. In this way you can learn directly, with no struggle and no study, just listening what you like, watching something you always watch or reading what is interesting and what you like to read. Master’s thesis is features of media use by Lithuanian ethnic minorities (Polish, Russian and Belarusian). The aim is, to discuss the ethnic minorities (Poles, Russians and Belarusians), media consumption characteristics, according to the scientific literature summaries and research. Objectives: to determine the language of ethnic minorities generally communicate at home and in public places; to explore, which media and in which language ethnic minorities use the most; to find out what problems facing ethnic minorities in dealing with people of Lithuanian nationality, to identify the features of generations’ interacting and their impact on language proficiency. Using interviews, reference, inventory methods, it was concluded that the Media constantly affects ethnic minorities, their language and their future life, which is related with the dominant ethnic group and the integration into society. The main... [to full text]

Gyvename visuotinių tarpusavio ryšių amžiuje, kai beveik viso pasaulio žmonėms tapo prieinama įvairiausio pobūdžio informacija. Siekiant, kad visuomenė būtų informuota ir apie mokslo pasiekimus, neišvengiamas ir būtinas tampa dviejų skirtingų profesijų atstovų – mokslininko ir žurnalisto – dialogas. Mokslo komunikacija vystosi vis sparčiau, todėl šiuo metu labai aktuali yra informacija apie internetinėje žiniasklaidoje vykstančią mokslo sklaidą ir komunikaciją. Šiuo metu vis dažniau kalbama apie mokslo populiarinimą ir jo tendencijas, pastebima, kad mokslo populiarinimui, dialogo tarp mokslo ir visuomenės užmezgimui vis dar skiriama nepakankamai dėmesio – tai ir yra šio darbo mokslinė problema. Todėl, siekiant surasti būdus, kaip pagyvinti mokslininkų ir žiniasklaidos komunikaciją, svarbu yra nagrinėti mokslo sklaidą interneto portaluose, aktualu aptarti ir analizuoti esamą situaciją ir ieškoti priežasčių, kodėl dialogas nėra toks sklandus. Šio darbo objektas: mokslo naujienos, pateikiamos delfi.lt, alfa.lt ir balsas.lt interneto portaluose. Analizei pasirinkti keturi 2010 metų mėnesiai, kiekvienų metų laiko (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) vienas vidurinis mėnuo – sausis, balandis, liepa ir spalis, kad būtų galima kuo objektyviau apžvelgti visų metų mokslo naujienų publikacijas ir nustatyti tendencijas. Darbo tyrime buvo išanalizuotos 434 publikacijos. Mokslinio darbo tikslas: išanalizuoti mokslo naujienų pateikimo tendencijas Lietuvos interneto portaluose. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / We are living in the age of global communication when variety of information becomes accessible for majority of people. To inform the public about scientific developments there has to be inevitable and necessary merger of the two different professions - scientist and a journalist cooperation in a form of conversation. Science communication is developing more rapidly, so at this time is very relevant information about online media, the ongoing spread of education and communication. Currently, increasing concerns about the promotion of science and trends, it is noted that the popularization of science, the dialogue between science and social networking is still a lack of focus - and this is the work of the research problem. The aim of the paper: analyze scientific news which was presented in the delfi.lt, alfa.lt and balsas.lt web portals. Analysis focused on publications taken from the four months of the year 2010, each season (winter, spring, and summer, autumn), the middle one month - January, April, July and October in order to achieve a more objective review of the science and news publications to identify current trends. The research analyzed 434 publications. Aim: To analyze the trends of science news on Lithuania's Internet portals. In order to fulfill the objectives set for the main tasks are: 1. Define and analyze the scientific concept of journalism, its main trends, 2. Investigate what is scientific and communication between the media, 3. On the basis of material... [to full text]

Ryšiai su žiniasklaida šiandieniniame pasaulyje yra labai svarbūs: jei žiniasklaida nepraneša apie organizacijos, institucijos veiklą, galima teigti, kad jos apskritai nėra. Su žiniasklaidos priemonėmis įvairiais būdais (pranešimais spaudai, spaudos konferencijomis ir pan.) komunikuoja tiek nevalstybinės, verslo organizacijos, tiek ir valstybinės institucijos. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad ryšių su visuomene mokslo viena šakų – ryšiai su žiniasklaida. Vienas pagrindinių ryšių su žiniasklaida principų – gera komunikacija, o funkcijų – informuoti. Taip pat žiniasklaida gali būti naudojama kaip įvaizdžio (tiek teigiamo, tiek neigiamo) formavimo priemonė. Darbe pateikiamos ryšių su visuomene specialistų ir žurnalistikos sąsajos, kadangi šios specialybės turi gana daug panašumų ir visuomenėje yra painiojamos. Taip pat aptariamos vyriausybės, valdžios, savivaldos, ryšių su visuomene sampratos. Šio magistro darbo tikslas – ištirti, kokie (ar) ryšiai su žiniasklaida yra vykdomi Lietuvos savivaldybėse. Darbo tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: 1) remiantis teorine literatūra, išsiaiškinti, kas yra ryšiai su žiniasklaida, apibrėžti jos sąvoką, palyginti ryšius su žiniasklaida valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, pateikti žiniasklaidos ir ryšių su visuomene skirtumus ir panašumus; 2) atlikus anketinę apklausą internetu ir apklausus savivaldybių ryšių su žiniasklaida specialistus, išsiaiškinti, ar savivaldybės vykdo ryšius su žiniasklaida, jei taip, tai kokiais... [toliau žr. visą tekstą] / Communication with media is very important in nowadays world: if media doesn’t inform about activities of organizations or institutions we can say that there is no media. NGO organizations, business companies, state institutions communicate with media in different forms (press conferences, statements to the press). Literature sources state that communication with media is one of the braches of science. One of the main principals of the communication with media is good communication and one of the functions is to inform. Media can be used as means of forming image (both negative and positive). The paper presents connections between image specialists and journalists, because these two professions have a lot in common and often get mixed up. The paper also describes the understanding of communication on Government, public and local authority level. The objective of this work is to analyze how communication with media is maintained in Lithuanian municipalities. To achieve the objective we have these goals: 1) according to theoretic literature to find out what is media, define its concept, compare communication with media in state and NGO, to describe differences and similarities between media and public communication; 2 )to carry out a survey on the Internet and find out in how communication with media specialists in municipalities communicate with media, what are the functions and activities of these specialists; 3) after a structural interview make a conclusion if local... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – viešasis diskursas apie aukštąjį mokslą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos aukštojo mokslo viešą diskursą, išanalizuojant aukštojo mokslo įvaizdžio kūrimą tradicinėje ir internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti bendras aukštojo mokslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvos aukštojo mokslo būklę; surinkti ir išanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo tema straipsnius tradicinėje ir internetinėjes žiniasklaidoje (2005 rugsėjo mėn. - 2006 kovo mėn.); išanalizuoti įvairią diskursyvinę medžiagą susijusia su nagrinėjama tema: statistinius duomenis, Europos Sąjungos dokumentus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dokumentus, mokslininkų konferencijų stenogramas ir t.t.; išsiaiškinti koks ir kaip Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis yra formuojamas internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje; išsiaiškinti į kurią iš suinteresuotų aukštuoju mokslu šalių yra nukreipta kritika žiniasklaidoje. Aukštojo mokslo tema straipsnių internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje analizė buvo atlikta diskurso ir turinio analizės metodais. Prieita prie išvadų, kad didžioji 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. kovo mėn. tyrinėtų straipsnių dalis yra kritinio pobūdžio. Visuomenės grupių, tiesiogiai susijusių su aukštuoju mokslu, pasisakymais žiniasklaidoje yra sudaromas įspūdis, kad aukštuoju mokslu yra nepatenkinti studentai, jauni mokslininkai, darbdaviai. Temų paminėjimo dažnis parodo, kad žiniasklaidoje... [toliau žr. visą tekstą] / The research paper "Public Discourse on Lithuanian Higher Education" discloses that despite the achievements and international recognition, society is critical of the higher education system and university activities. The discrepancy between the assessment results by the Lithuanian society and international, might be possible due to the biased information provided by the media. The public discourse on higher education concentrates on the higher education image building process and aims to provide the answers to the questions: what, how and why the media builds that type of image and what the consequences are. The purpose of the research was to analyze the data from the articles on higher education in the traditional and internet media during the period September 2005 to March 2006. The findings prove that the majority of the articles on higher education are critical. The number and the content of the articles disclosed a tendency to build a negative image of the higher education institutions in the media. Opinion leaders put forward a message that the following stakeholders are not satisfied with the quality of higher education: students, young scientists and employers. Critique of the higher education management ranked as the most frequent among other topics on higher education. This closely relates to other internal problems of higher education institution which provoke critical reaction from the public. The author states that corruption, protectionism, stagnation in the... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos tautinių mažumų interesų vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje. Magistro darbo tikslas – naudojant kokybinės turinio analizės metodą išanalizuoti tautinių mažumų interesų vaizdavimą nacionaliniuose laikraščiuose per 2006 m. I-ąjį pusmetį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti tautinių mažumų dabartinę padėtį, sudėtį; pateikti tautinių mažumų sampratą bei atskleisti mažumų specifiškumą; apžvelgti tautinių mažumų teises bei laisves ginančią teisinę bazę; atskleisti žiniasklaidos vaidmenį kuriant tautinių mažumų reprezentacijas; atlikti žvalgybinį interviu ir pristatyti eksperto, dirbančio laikraštyje, požiūrį į tautinių mažumų vaizdavimą; išanalizuoti tautinių mažumų interesų vaizdavimą nacionalinėje spaudoje ir palyginti skirtingų dienraščių vaizdavimo rezultatus. Naudojantis literatūros šaltinių analizės, interviu, kokybinės turinio analizės ir lyginamosios analizės metodais, prieita prie išvados, kad tautinės mažumos spaudoje vaizduojamos negatyviąja prasme, jų interesai yra ignoruojami, pateikta informacija dažnai yra vienkryptė ir neobjektyvi. Atlikta analizė leidžia teigti, kad vaizduojant tautines mažumas, viešosios informacijos rengėjai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinamus pagrindinius visuomenės informavimo – nešališkumo bei teisingos, tikslios ir visapusiškos informacijos pateikimo – principus. Svarbiausiu tautinių mažumų vaizdavime yra: jų nepalankios gyvenimo sąlygos, tarpusavio konfliktai... [toliau žr. visą tekstą] / Presenting of national minorities in mass media is a sufficiently urgent problem that is poorly explored in Lithuania. Links between mass media, ethnical minorities and public spirit remain behind limits of social and cultural studies. Mass media, as one of the means of communication, can successfully disseminate, support and consolidate the stereotypes and opinions constructed by the everyday consciousness. The urgency of the Paper is based on the fact that presenting of interests of national minorities in mass media of Lithuania never was investigated. The object of the Paper is presenting of interests of national minorities in mass media of Lithuania. The goal of the Paper – to analyze presenting of interests of national minorities in national newspapers as one of the cases of protest in the 1st half of the year 2006. For implementation of the goal, the following tasks were set: 1. To review the present situation and the composition of the national minorities; 2. To provide a definition of national minorities and to disclose a specific character of the minorities; 3. To review the legal base for the rights and freedoms of national minorities; 4. To disclose the role of mass media in making representations of national minorities; 5. To arrange a surveying interview and to provide the attitude of an expert engaged in a newspaper towards presenting national minorities; 6. To analyse reflecting of interests of national minorities in national press applying the method of... [to full text]