Magistrinio darbo objektas – viešasis diskursas apie aukštąjį mokslą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos aukštojo mokslo viešą diskursą, išanalizuojant aukštojo mokslo įvaizdžio kūrimą tradicinėje ir internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti bendras aukštojo mokslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvos aukštojo mokslo būklę; surinkti ir išanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo tema straipsnius tradicinėje ir internetinėjes žiniasklaidoje (2005 rugsėjo mėn. - 2006 kovo mėn.); išanalizuoti įvairią diskursyvinę medžiagą susijusia su nagrinėjama tema: statistinius duomenis, Europos Sąjungos dokumentus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dokumentus, mokslininkų konferencijų stenogramas ir t.t.; išsiaiškinti koks ir kaip Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis yra formuojamas internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje; išsiaiškinti į kurią iš suinteresuotų aukštuoju mokslu šalių yra nukreipta kritika žiniasklaidoje. Aukštojo mokslo tema straipsnių internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje analizė buvo atlikta diskurso ir turinio analizės metodais. Prieita prie išvadų, kad didžioji 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. kovo mėn. tyrinėtų straipsnių dalis yra kritinio pobūdžio. Visuomenės grupių, tiesiogiai susijusių su aukštuoju mokslu, pasisakymais žiniasklaidoje yra sudaromas įspūdis, kad aukštuoju mokslu yra nepatenkinti studentai, jauni mokslininkai, darbdaviai. Temų paminėjimo dažnis parodo, kad žiniasklaidoje... [toliau žr. visą tekstą] / The research paper "Public Discourse on Lithuanian Higher Education" discloses that despite the achievements and international recognition, society is critical of the higher education system and university activities. The discrepancy between the assessment results by the Lithuanian society and international, might be possible due to the biased information provided by the media. The public discourse on higher education concentrates on the higher education image building process and aims to provide the answers to the questions: what, how and why the media builds that type of image and what the consequences are. The purpose of the research was to analyze the data from the articles on higher education in the traditional and internet media during the period September 2005 to March 2006. The findings prove that the majority of the articles on higher education are critical. The number and the content of the articles disclosed a tendency to build a negative image of the higher education institutions in the media. Opinion leaders put forward a message that the following stakeholders are not satisfied with the quality of higher education: students, young scientists and employers. Critique of the higher education management ranked as the most frequent among other topics on higher education. This closely relates to other internal problems of higher education institution which provoke critical reaction from the public. The author states that corruption, protectionism, stagnation in the... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir įvertinti jų grąžą Lietuvoje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize. Konceptualiojoje darbo dalyje žmogiškojo kapitalo bei investicijų į jį diskusiniai klausimai aptariami teoriniu aspektu remiantis lietuvių bei užsienio autorių darbais. Analitinėje – tiriamojoje darbo dalyje pateikta investicijų į žmogiškąjį kapitalą kaštų ir naudos, grynosios dabartinės vertės, atsipirkimo periodo ir pajamų normos analizė. Skaičiavimais gauti rezultatai lyginami su kitų šalių rodikliais, siekiant objektyviai įvertinti investicijas į aukštąjį išsilavinimą ir jų grąžą Lietuvoje. Trečioji darbo dalis apima investicijų į žmogiškąjį kapitalą tobulinimo krypčių numatymą. / The aim of this final Master paper is to analyze the investment to human capital and evaluate its return and effectiveness in Lithuania according to the scientific literature. Conceptual part of this paper discloses the debatable questions of human capital and investment to it based on literature of Lithuanian and foreign authors. Analytical part of the paper investigates costs and benefit, net present value, payback period and rate of return of investment to human capital. Results according to main calculations are compared with foreign countries in order to be objective when evaluating the return rate of investment in human capital in Lithuania. Main trends for improvement are included in the third part of the paper.

Aukštasis mokslas yra labai svarbus visuomenei, nes ugdo jos pilietiškumą, didina valstybės ekonominę galią, mažina socialinę atskirtį. Šis išsilavinimas aktualus kiekvienam asmeniui, nes leidžia dirbti kvalifikuotą, mėgstamą darbą, sukuria geresnio uždarbio galimybes, geresnę padėtį visuomenėje. Dabarties Lietuvoje veikia 22 universitetai. 7 jų - nevalstybiniai. Nuo 1995 m. nuolatos auga studentų skaičius - kiekvienais metais vis daugiau žmonių siekia universitetinio išsilavinimo. Darbdaviai beveik besąlygiškai reikalauja aukštojo mokslo diplomo. Kintanti realybė suponavo prieštaravimą: žmogus turėdamas universiteto diplomą ir dirbdamas protinį darbą, beveik visais atvejais gauna mažesnį atlyginimą, nei asmuo dirbdamas fizinį darbą. Problemos esmė - ar aukštasis universitetinis išsilavinimas asmeniui reikalingas, kad jis taptų aukštos kvalifikacijos, plačių kompetencijų, atitinkamais gebėjimais disponuojančiu specialistu ar mokomasis tik dėl diplomo, nesvarbu kokiame universitete ir kokia specialybė. Galbūt Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad aukštojo universitetinio išsilavinimo siekimas Lietuvoje tapo mada. Darbo tikslas - atskleisti jaunimo požiūrį į aukštąjį universitetinį mokslą kaip į vertybę. Iškeltos dvi hipotezės. Pirmoji, aukštasis universitetinis mokslas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prarado savo statusą ir tapo mados reikalu. Antroji, aukštasis universitetinis mokslas reikšmingas jaunimui siekiantiems kokybiškesnio ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is very important for society, because it educates public spirit, increase economic power of nation, dismish social disjuncture. This education is important for everyone, because it lets to have qualification, favourite work, create possibility of better earnings, better position in the society. Nowadays in the Lithuania are 22 universities. 7 of it – independent. Since 1995 year invariably growing numbers of students – every year much more people try to get academic education. Employers almost absolutely require higher education. Changeable reality supponed contradiction - people have certificate of university and work mental job get less money then people, who work physical job. Problem essence - whether higher academic education is necessary for people, that he would become qualified specialist, person with wide ability, specialist with appropriate faculty or study only for diplom no matter in which university and what speciality it is . Maybe there is the situation that higer academic education aim become like fashion. My task purpose is to reveal young people attitude at higher academic education like to worth. There is two hypothesis. First, higher academic education after Lithuania independence reconstruction lost its statute and became fashion matter. Second, higher academic education is important for young people, who seek quality and full- fledged life. There was quantitative analysis. Respondents – schoolchildren of older classes. Number – 19... [to full text]

Aukšto lygio žmogiškas kapitalas gamina didelės pridėtinės vertės turtą – pasaulyje paklausias prekes. Visuomenės gerovę pirmiausia lemia investicijos į žmones ir jų žinias. Žmonių įgujamu sugebėjimai – jų išsimokslinimas, patirtis, įgūdžiai, sveikata – yra svarbiausi siekiant ekonominės pažangos. Bet kurios visuomenės pagrindinis turtas yra žmonės, o ekonominio-socialinio progreso galutinis kriterijus yra žmogus ir jo poreikių platesnis patenkinimas. Žmogiškasis kapitalas yra vertingiausias šiuolaikinės visuomenės resursas, svarbesnis už gamtos turtus ar žmonių sukauptą materialinį turtą. Šiuolaikinėje visuomenėje, padidėjus žinių vaidmeniui, automatiškai sutelkiamas asmenų ir visos šalies konkurencingumas tam, kad būtų stiprinami svarbūs žmogiškojo kapitalo raiškos komponentai, konkrečiai, aukštasis išsimokslinimas. Darbo tikslas: įvertinti aukštojo išsilavinimo, kaip investavimo į žmones reikšmę bei nagrinėti kaip žmogiškojo kapitalo raiška sąveikauja su karjera ir jos realizavimu Lietuvoje. Empirinio tyrimo tikslas: įvertinti studijuojančių žmonių nuostatas į aukštąjį mokslą kaip investiciją į žmones, bei nustatyti tų nuostatų pokyčius profesinės karjeros planavimo aspektu. Tyrimo dalykas: respondentų nuomonės ir nuostatos žmogiškojo kapitalo raiškai bei profesiniam realizavimui įvertinimas. Tyrimo objektas: Studijuojančio jaunimo žmogiškojo kapitalo profesinio realizavimo problemos ir panaudojimo galimybės Lietuvoje. ... [toliau žr. visą tekstą] / The main property of any society is human beings while the final criterion of economical social progress is an individual and wider satisfaction of his needs. Human capital is the most valuable recourse of modern society, even more important than natural resources or material capital pilled up by human beings. In modern society when the role of knowledge is increased, the competition of people and all country is concentrated in order to strengthen the components of human capital expression, especially higher education. The aim of the thesis: to evaluate the importance of high education as the investment in human capital and to research how this aspect influence the carrer and its realisation in Lithuania The aim of the empirical research: to evaluate the point of view of studying persons towards high education as investment in people and how this investment could influence their professional carrer in Lithuania. The subject of the research: the evaluations of the opinions of interviewed students. The object of the research: the problems of professional realisation and employment possibilities of studying persons in Lithuania. The main tasks of the thesis: 1. to ground the meaning of human capital. 2. to ground theoreticaly the importance of higher education in the formation and expression of human capital. 3. according the analysis of statistic data to evaluate the expression of social aspects in human capital, specificaly the role of high education in... [to full text]