Lietuvai, siekiant sėkmingai konkuruoti pasaulinėse rinkose, reikia didesnio ekonomikos augimo, daugiau naujų įmonių, daugiau antreprenerių, norinčių imtis naujoviškos veiklos. Būtent dėl šios priežasties, šiandieninėje visuomenėje, siekiant pokyčių, yra būtina skirti ypatingą dėmesį švietimo vaidmeniui stiprinant verslumo principų įsitvirtinimą Lietuvoje. Ne tik universitetuose, bet ir mokyklose mokiniams nuo ankstyvo amžiaus turėtų būti teikiama informacija apie verslo galimybes, kaip galimą ateities veiklą, ugdomi svarbiausi antrepreneriškumo bei kūrybiškumo įgūdžiai, mokoma pasitikėti savimi, kad ir ko jie imtųsi. Universitetai turėtų verslumo principus, kaip svarbią mokymo programų dalį, įtraukti į mokymo dalykų planus ir reikalauti arba skatinti studentus rinktis verslumo ugdymo kursus. Darbo objektas: Verslumo ugdymas Lietuvos universitetuose Darbo tikslas: Pateikti verslumo ugdymo Lietuvos universitetuose vertinimą, atsižvelgiant į verslumo (antrepreneriškumo) ugdymo teoriją ir užsienio universitetų patirties pavyzdžius. Darbo uždaviniai: • Atlikti teorinę verslumo analizę – išsiaiškinti antreprenerystės ir antreprenerio sąvokas, pateikti pagrindinius antreprenerio ir verslininko skirtumus, atskleisti antrepreneriškąsias savybes ir jų ugdymo galimybes; • Atskleisti, kaip verslumo ugdymo skatinimas yra vykdomas ES, išsiaiškinti, kokias programas, skirtas verslumo ugdymui, siūlo užsienio bei Lietuvos universitetai; • Atlikti tyrimą, siekiant atskleisti Lietuvos studentų... [toliau žr. visą tekstą] / If we want successfully compete in global markets, we need for greater economic growth, more new firms, more entrepreneurs. Not only universities, but students and schools from an early age should be provided with information on business opportunities as a possible future activity nurtures essential Entrepreneurship and creativity skills are taught to trust him in whatever they undertake. Universities should be the principles of entrepreneurship as an important part of the curriculum included the teaching of the plans, and require or encourage students to take courses in entrepreneurship education. The object - Entrepreneurship training at the Lithuanian Universities; The main goal - analyse theoretical aspects of the concept of entrepreneurship, to explore how enterpreneurship education is organized by Lithuanian universities; The goals: • To reveal the essence of entrepreneurship and basic properties of Entrepreneurs • To reveal the basic differences between a businessman and entrepreneur; • Provide basic training to promote entrepreneurship in Europe and Lithuania aspects; • Conduct a study to examine how entrepreneurship education is organised at the Lithuanian universities. The work consist of three part, 131 pages, 32 pictures, 12 tables, 5 appendixes and 67 literature source.

Magistrinio darbo objektas – viešasis diskursas apie aukštąjį mokslą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos aukštojo mokslo viešą diskursą, išanalizuojant aukštojo mokslo įvaizdžio kūrimą tradicinėje ir internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti bendras aukštojo mokslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvos aukštojo mokslo būklę; surinkti ir išanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo tema straipsnius tradicinėje ir internetinėjes žiniasklaidoje (2005 rugsėjo mėn. - 2006 kovo mėn.); išanalizuoti įvairią diskursyvinę medžiagą susijusia su nagrinėjama tema: statistinius duomenis, Europos Sąjungos dokumentus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dokumentus, mokslininkų konferencijų stenogramas ir t.t.; išsiaiškinti koks ir kaip Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis yra formuojamas internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje; išsiaiškinti į kurią iš suinteresuotų aukštuoju mokslu šalių yra nukreipta kritika žiniasklaidoje. Aukštojo mokslo tema straipsnių internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje analizė buvo atlikta diskurso ir turinio analizės metodais. Prieita prie išvadų, kad didžioji 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. kovo mėn. tyrinėtų straipsnių dalis yra kritinio pobūdžio. Visuomenės grupių, tiesiogiai susijusių su aukštuoju mokslu, pasisakymais žiniasklaidoje yra sudaromas įspūdis, kad aukštuoju mokslu yra nepatenkinti studentai, jauni mokslininkai, darbdaviai. Temų paminėjimo dažnis parodo, kad žiniasklaidoje... [toliau žr. visą tekstą] / The research paper "Public Discourse on Lithuanian Higher Education" discloses that despite the achievements and international recognition, society is critical of the higher education system and university activities. The discrepancy between the assessment results by the Lithuanian society and international, might be possible due to the biased information provided by the media. The public discourse on higher education concentrates on the higher education image building process and aims to provide the answers to the questions: what, how and why the media builds that type of image and what the consequences are. The purpose of the research was to analyze the data from the articles on higher education in the traditional and internet media during the period September 2005 to March 2006. The findings prove that the majority of the articles on higher education are critical. The number and the content of the articles disclosed a tendency to build a negative image of the higher education institutions in the media. Opinion leaders put forward a message that the following stakeholders are not satisfied with the quality of higher education: students, young scientists and employers. Critique of the higher education management ranked as the most frequent among other topics on higher education. This closely relates to other internal problems of higher education institution which provoke critical reaction from the public. The author states that corruption, protectionism, stagnation in the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota studentų judumo politika Europos Sąjungoje, įvertintas akademinių mainų programų prieinamumas ir įgyvendinimas Lietuvos universitetuose, iškeltos pagrindinės problemos ir pateikti pasiūlymai, kaip šias problemas spręsti. Pirmoje dalyje nagrinėjamos ir lyginamos studijų judumo sampratos, išskiriami studentų mobilumo tipai ir apibrėžiama, kokiais kriterijais remiantis galima tirti studijų mobilumą. Antroje dalyje nagrinėjama aukštojo mokslo tarptautiškumo svarba Bolonijos proceso kontekste – analizuojami svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai, lyginant jų nuostatas dėl studentų mobilumo. Taip pat analizuojami svarbiausi ES dokumentai, reglamentuojantys ir skatinantys studijų mobilumą. Aptariamos ES aukštojo mokslo mainų programos, tarp jų ir Erasmus akademinių mainų programa. Trečioje dalyje studijų mobilumas analizuojamas kaip Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo švietimo politikos dalis: nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai ir kiti dokumentai, reglamentuojantys studentų judumą akademiniais tikslais bei aptariami ir lyginami Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto strateginiai veiklos planai. Be to, vertinamas studijų mobilumo prieinamumas ir įgyvendinimas šiuose universitetuose, remiantis studentų ir ekspertų nuomonėmis, atliekant kiekybinį tyrimą – anketinę apklausą ir pusiau struktūruotą ekspertų interviu. / Master's thesis analyzes student mobility policy in the European Union, the availability of academic exchange programs and implementation in Lithuanian universities, bringing the key issues and suggestions on how to solve the main problems. The first part analyzes the concept of student mobility, distinguishes student mobility types and defines, what criteria should be used to investigate the student mobility. The second part deals with the importance of internationalization of higher education in the context of the Bologna process – the most important documents of the Bologna process are analyzed, comparing its provisions on student mobility. It also analyzes the most important EU documents regulating and promoting learning mobility. EU's higher education exchange programs are discussed, including Erasmus exchange programme. The third part analyzes student mobility as the part of the higher education policy of the Republic of Lithuania: it covers the Lithuanian Parliament’s, the Government’s, the Ministry’s of Education regulations and other documents regulating the mobility of students, later discussing and comparing three biggest Lithuanian universities on this matter: Mykolas Romeris University, Vilnius Gediminas Technical University and Vilnius University. In addition, the study evaluates the accessibility and implementation of student mobility programs in these universities through student and expert opinions, after fulfilling the quantitative survey – students’... [to full text]

Darbe nagrinėjama sportininkų dvejopo pobūdžio profesinė veikla, jos įgyvendinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvos universitetuose. Analizuojamos priežastys, paskatinusios tokios veiklos atsiradimą, taip pat tokios veiklos nauda sportininkams. Pateikiama Lietuvos universitetų, remiančių sportininkus- studentus, analizė. / The present research focuses on the athletes' dual careers and its implementation in the European Union and Lithuanian universities. It also analyzes the main reasons which caused the rise of such phenomenon, as well as the profit of the dual careers for athletes. The analysis of Lithuanian universities which support student- athletes is presented in the research.