The work represents human capital development problems in Lithuania. There is conception, clasification and formation of human capital resources theoretical analization. It also identifies and analizes human capital formation, development and investing problems. The experiment part uncovers the qualification boucle in Lithuania. In the last part of theoretical analization is given the summation of human capital development opportunities in the future and the possible solutions for existing problems. In the end the conclusions and recommendations are delivered.

Žmogiškasis kapitalas yra įgūdžių, žinių, gabumų, kuriais disponuoja žmogus, visuma. Įgūdžių, žinių ir gabumų atsargos, kurios yra tikslingai žmogaus naudojamos vienoje ar kitoje vi¬suomeninės reprodukcijos sferoje, skatina darbo našumo bei ga¬mybos augimą. Tikslingas šių atsargų panaudojimas lemia dirbančiųjų darbo užmokesčio (pajamų) augimą. Pajamų augimas stimuliuoja investicijas į sveikatą ir išsilavinimą. Žmogiškasis kapitalas neapčiuopiamas ir sunkiai išmatuojamas. / Human capital is the whole of skills, abilities, knowledge and talents that human beings have at their disposal. Resources of those skills, abilities, knowledge and talents used with a purpose in one or another sphere of public reproduction promotes the growth of trade and labour productivity. Expedient use of these resources determines an increase in salaries and wages. Increased incomes stimulate investments in healthcare and education. However, human capital is intangible and difficult to measure.

Pagrindinis šio darbo uždavinys yra nustatyti, kaip žmogiškasis kapitalas įtakoja Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP). Žmogiškasis kapitalas šiame darbe vertinamas kaip vidutinis mokymosi metų skaičius, o fizinio kapitalo laiko eilutei sudaryti buvo pritaikytas nuolatinių atsargų metodas. Cobb-Douglas produkcijos funkcija buvo panaudota tam, kad įvertintume ryšį tarp šių dydžių. / The purpose of this paper is to find the impact of Human Capital on Gross Domestic Product (GDP) in Lithuania. The Human Capital was estimated as average number years of schooling, while perpetual inventory method was used to construct Physical Capital stock for Lithuania. Cobb-Douglas production function was used to get a relationship between these variables.

Magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir įvertinti jų grąžą Lietuvoje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize. Konceptualiojoje darbo dalyje žmogiškojo kapitalo bei investicijų į jį diskusiniai klausimai aptariami teoriniu aspektu remiantis lietuvių bei užsienio autorių darbais. Analitinėje – tiriamojoje darbo dalyje pateikta investicijų į žmogiškąjį kapitalą kaštų ir naudos, grynosios dabartinės vertės, atsipirkimo periodo ir pajamų normos analizė. Skaičiavimais gauti rezultatai lyginami su kitų šalių rodikliais, siekiant objektyviai įvertinti investicijas į aukštąjį išsilavinimą ir jų grąžą Lietuvoje. Trečioji darbo dalis apima investicijų į žmogiškąjį kapitalą tobulinimo krypčių numatymą. / The aim of this final Master paper is to analyze the investment to human capital and evaluate its return and effectiveness in Lithuania according to the scientific literature. Conceptual part of this paper discloses the debatable questions of human capital and investment to it based on literature of Lithuanian and foreign authors. Analytical part of the paper investigates costs and benefit, net present value, payback period and rate of return of investment to human capital. Results according to main calculations are compared with foreign countries in order to be objective when evaluating the return rate of investment in human capital in Lithuania. Main trends for improvement are included in the third part of the paper.

In this master’s paper the rate of return on investments into human capital has been calculated. Referring on records from Lithuanian Statistical Department as well as on research’s data, the following indexes: 1) the rate of return of individual university education, studying in a place supporting of state in Lithuania; 2) the rate of return of individual university education, studying in paid place in Lithuania; 3) men’s and women’s rate of return of individual university education; 4) the private rate of return of university education according to economical activities; 5) the rate of return of university education among personnel from companies engaged in metal and metal ware. Calculated indexes the rate of return of education have been analyzed and compared with each other and with indexes of foreign countries. .

Aukšto lygio žmogiškas kapitalas gamina didelės pridėtinės vertės turtą – pasaulyje paklausias prekes. Visuomenės gerovę pirmiausia lemia investicijos į žmones ir jų žinias. Žmonių įgujamu sugebėjimai – jų išsimokslinimas, patirtis, įgūdžiai, sveikata – yra svarbiausi siekiant ekonominės pažangos. Bet kurios visuomenės pagrindinis turtas yra žmonės, o ekonominio-socialinio progreso galutinis kriterijus yra žmogus ir jo poreikių platesnis patenkinimas. Žmogiškasis kapitalas yra vertingiausias šiuolaikinės visuomenės resursas, svarbesnis už gamtos turtus ar žmonių sukauptą materialinį turtą. Šiuolaikinėje visuomenėje, padidėjus žinių vaidmeniui, automatiškai sutelkiamas asmenų ir visos šalies konkurencingumas tam, kad būtų stiprinami svarbūs žmogiškojo kapitalo raiškos komponentai, konkrečiai, aukštasis išsimokslinimas. Darbo tikslas: įvertinti aukštojo išsilavinimo, kaip investavimo į žmones reikšmę bei nagrinėti kaip žmogiškojo kapitalo raiška sąveikauja su karjera ir jos realizavimu Lietuvoje. Empirinio tyrimo tikslas: įvertinti studijuojančių žmonių nuostatas į aukštąjį mokslą kaip investiciją į žmones, bei nustatyti tų nuostatų pokyčius profesinės karjeros planavimo aspektu. Tyrimo dalykas: respondentų nuomonės ir nuostatos žmogiškojo kapitalo raiškai bei profesiniam realizavimui įvertinimas. Tyrimo objektas: Studijuojančio jaunimo žmogiškojo kapitalo profesinio realizavimo problemos ir panaudojimo galimybės Lietuvoje. ... [toliau žr. visą tekstą] / The main property of any society is human beings while the final criterion of economical social progress is an individual and wider satisfaction of his needs. Human capital is the most valuable recourse of modern society, even more important than natural resources or material capital pilled up by human beings. In modern society when the role of knowledge is increased, the competition of people and all country is concentrated in order to strengthen the components of human capital expression, especially higher education. The aim of the thesis: to evaluate the importance of high education as the investment in human capital and to research how this aspect influence the carrer and its realisation in Lithuania The aim of the empirical research: to evaluate the point of view of studying persons towards high education as investment in people and how this investment could influence their professional carrer in Lithuania. The subject of the research: the evaluations of the opinions of interviewed students. The object of the research: the problems of professional realisation and employment possibilities of studying persons in Lithuania. The main tasks of the thesis: 1. to ground the meaning of human capital. 2. to ground theoreticaly the importance of higher education in the formation and expression of human capital. 3. according the analysis of statistic data to evaluate the expression of social aspects in human capital, specificaly the role of high education in... [to full text]

Darbo objektas – žinių investicija kaip sisteminis procesas. Planingas žinių investicijos procesas sąlygoja žmogiškojo kapitalo žinių potencialo didėjimą. Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti sisteminio žinių investicijos proceso naudą žmogiškajam kapitalui. Kadangi žmogiškasis kapitalas traktuojamas kaip intelektinio kapitalo pagrindas, žinių investicija taipogi turi įtaką ir intelektinio kapitalo, ir visos organizacijos vertės kūrimui. Darbo tikslo siekta įgyvendinant šiuos uždavinius: 1. Išanalizuoti intelektinio kapitalo sampratą, struktūrą, apibrėžti žmogiškųjų išteklių vietą intelektinio kapitalo struktūroje; 2. Apibrėžti žinių vadybą kaip intelektinių išteklių plėtros priemonę; 3. Išnagrinėti žinių investiciją kaip sisteminį procesą; 4. Išanalizuoti sisteminio žinių investicijos proceso reikšmę Lietuvos verslo organizacijų žmogiškajam kapitalui. Siekiant išnagrinėti problemą teoriniu ir praktiniu lygmeniu, buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, sintezė, taip pat naudojami apibendrinimo, vertinimo, analogijos, indukcijos, dedukcijos metodai. Tyrimui atlikti pasirinktas apklausos metodas. Apklausos forma – anketavimas. Pirmoje dalyje nagrinėjama intelektinio kapitalo samprata ir struktūra, žmogiškieji ištekliai traktuojami kaip intelektinio kapitalo pagrindas, žinių vadyba apibrėžiama kaip veikla, turinti didžiausią įtaką intelektinių išteklių plėtrai, išskiriami pagrindiniai žinių vadybos procesai. Antroje darbo dalyje žinių investicija nagrinėjama kaip... [toliau žr. visą tekstą] / Knowledge investment in scientific literature is often identified as a separate set of cells (G. Becker, DA Olaniyan, ch. Ryu, Z. Tamašauskienė J. Bagdanavičius, ER Stancikas, etc.) not to combine them into a single system. This scientific approach insufficiently reveal the complexity of knowledge investment and systematic. Therefore, it can be said that there insufficient approach investment in knowledge as a systematic process of perception, and it does not allow the organization to carry out a coherent and targeted investment in knowledge work. Consequently, the organization will not be able to adapt to changing environmental conditions, and incompetent staff will not be ready to withstand the external environmental elements of competitive pressures. The purpose of master research work – to identify and assess the knowledge investment as a systematic process to the benefit of human capital. Since human capital is treated as an intellectual capital ground, knowledge investment also has significant influence and intellectual capital, and the whole organization to value creation. The tasks of master research work: 1) To analyze the concept of intellectual capital structure, to define the place of human resources in intellectual capital structure; 2) Define knowledge management as an intellectual resource development tool; 3) To explore the knowledge investment as a systematic process; 4) To analyze the benefit of systematic knowledge investment processf for Lithuania's... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota valstybės intelektinio kapitalo teorija ir valstybės intelektinio kapitalo vertės nustatymo modeliai. Remiantis išanalizuotais valstybės intelektinio kapitalo metodais ir intelektinio kapitalo teorinėmis prielaidomis buvo sudarytas valstybės intelektinio kapitalo vertinimo modelis. Naudojantis šiuo modeliu buvo apskaičiuotas 30 Europos valstybių 2006-2009 m. intelektinio kapitalo indeksas. Atlikti skaičiavimai leido nustatyti Europos valstybių intelektinio kapitalo vertę, atlikti šios vertės kitimo laike analizę, įvertinti intelektinio kapitalo ir BVP ryšį bei intelektinio kapitalo indeksą sudarančių kapitalų tarpusavio koreliaciją. / Master’s thesis analyses the national intellectual capital theory and national intellectual capital evaluation models. According to analysed intellectual capital evaluation models and theoretical assumptions the national intellectual capital evaluation model was composed. This model was used to identify intellectual capital value of 30 European countries in 2006-2009. The analysis of intellectual capital index tendencies was performed. Strong national intellectual capital correlation with GDP was identified also correlation of structural, human and intellectual capital were identified.

Šio magistro baigiamojo darbo tema nagrinėja pastaraisiais dešimtmečiais makroekonominėje užsienio literatūroje itin populiarią žmogiškojo kapitalo koncepciją ir tiria žmogiškojo kapitalo, kaip ekonomikos augimo veiksnio įtaką Lietuvos ekonomikos augimui 2004-2011 m. laikotarpiu. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje apžvelgiamas ekonomikos augimo veiksnių ir žmogiškojo kapitalo ištirtumas mokslinėje literatūroje, antrojoje pateikiami žmogiškojo kapitalo makroekonominių tyrimų bendrieji bruožai, apribojimai bei detaliai aprašoma bei pagrindžiama šio darbo tyrimo metodologija. Trečiojoje dalyje pateikiami statistinio tyrimo duomenys, interpretuojami jo rezultatai, apibrėžiami ribotumai. Rezultatai parodo aukštojo išsilavinimo darbo jėgos svarbą Lietuvos ekonomikos vystymosi procesuose. / This paper focuses on the the concept of human capital that has been a major topic in modern economic literature in the last few decades. The paper consists of three parts. Firstly, the paper provides with an overview of the human capital discussion in the economic literature. The second part consists of brief summary of methodological and empirical findings of human capital empirics followed by a complete description of this paper‘s statistical model and data. The third part shows the results and thoroughly specifies the econometric model.

Diplominiame darbe bandoma nustatyti kuo yra svarbūs žmogiškieji kapitalai organizacijoms bei visuomenei ir kiekvienam individui atskirai. Aptariamos dvasinio, žmogiškojo, intelektinio bei socialinio kapitalo sąvokos bei jų įtaka organizacijų veiklai. Kadangi dvasinis kapitalas yra kiekvieno asmens esmė formuojant jo veiklą, tad teorinėje dalyje plačiau nagrinėjama šio naujo kapitalo raiška bei pritaikymas skirtingose organizacijose – Kauno apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje bei AB „Lytagroje“. Tyrimas parodė, jog organizacija, kuri turi kilnesnį tikslą nei pelno siekimas bei stipresnę organizacijos kultūrą gali lengviau kauti dvasinį kapitalą, yra lankstesnė, žmonės gerbia savo vadovus bei yra lojalūs savo organizacijai. Sklandaus bendravimo dėka darbas atliekamas efektyviai ir noriai. Trečiojoje dalyje pateikiami pasiūlymai, kaip būtų galima verslo organizacijoms kaupti dvasinį kapitalą ir padidinti savo konkurencingumą rinkoje. Organizacijų vadovams patariama pasitelkti kursus, kuriuose darbuotojai butu skatinami tobulėti asmeniškai arba grupėse. Čia žmonės galėtų geriau pažinti save, išsikelti aukštesnius tikslus, labiau pasitikėti savimi, tapti lojalesniais savo kompanijai, kuri tobulėjančių vadovų dėka taptų novatoriškesne, besivadovaujančia tikrosiomis ir visuotinai priimtomis vertybėmis. / The diploma is about advantages that can give spiritual, human, intellectual and social capital to the human, organizations and community. Also, there are some discussions about the descriptions and expressions of these capitals in organizations. The spiritual capital is the force which forms the human personality, gives the motivation of what he is doing and how he does it. So, the second part of diploma tells about the research that was made to see different expression of the spiritual capital in the different types of organizations - Kaunas area Fire-prevention Saving Service and the joint-stock company Lytagra. The research showed that organization with high and noble aim and strong organization culture can more easily hill up the social capital and become flexible, effective and keep the loyalty of the workers. The third part of the diploma suggests the program to the leaders of the organizations. It is about individual ant group learning which can hell people to know better themselves and understand what hey want from their lives and to set their aims. The result of this learning can give self confidence, the loyalty to the organization and innovation by working on the real values of live.