Žinių ir kompetencijų svarbos pabrėžimas tapo vienu iš pagrindinių faktorių išskiriančių intelektualią XXI a. organizaciją iš kitų. Norėdamos pagerinti savo veiklos efektyvumą naujojo tūkstantmečio įmonės nepaliaujamai mokosi puoselėti tai, ką turi svarbiausio - informaciją, žinias ir patirtį. Įtempta konkurencija rinkoje tik įrodo, kad konkuravimas materialiaisiais ištekliais jau seniai nebėra pranašumo prieš konkurentus šaltiniu, o konkuravimas produktais, paslaugomis ir kainomis kuria tik trumpalaikį pranašumo efektą. Perpratusios konkurencinio pranašumo prigimtį, organizacijos atsigręžė į savo vertingiausią turtą – žmogiškuosius išteklius, kuriančius pagrindą organizacijos kompetencijų plėtojimui. Organizacijos konkurencinis pranašumas pirmiausia kyla ne iš jos gaminamų produktų ar paslaugų, bet iš gebėjimo technologinius ir gamybinius įgūdžius paversti kompetencijomis, kurios įgalintų prisitaikyti prie nepastovių aplinkos sąlygų ir atrasti naujas galimybes. 8 dešimtmetyje pradėtas plėtoti ištekliais paremtas požiūris į organizaciją tapo šių dienų neramios ekonomikos, įtakojamos tokių veiksnių kaip rinkų globalizacija, nuolatos kintantys klientų poreikiai, pagrindu. Šie įtakojantys veiksniai lemia mažėjantį rinkos potencialą ateityje, dėl to organizacijos yra priverstos ieškoti naujų rinkų arba kurti naujomis vertingomis charakteristikomis pasižyminčius produktus ir paslaugas, o tai galima įgyvendinti perkonfigūruojant esančias ir naujai sukurtas organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / There continues to be much interest in the business and academic communities in the concept of strategic competencies, that is, how organisations define and differentiate themselves. More recently, this movement has fragmented into a number of related fields with subtle differences in focus: knowledge management — concerned with how organisations identify, share and exploit their internal competencies, in particular the knowledge of individuals; organizational learning — on the relationship between individual and organizational knowledge and how organisations acquire new competencies; strategic management — how competencies can be assessed, and how these contribute to performance; and innovation management — on how such competencies are translated into new processes, products and services. The purpose of this paper is to analyse how knowledge management fosters the development of organization’s strategic competencies. In order to reach the purpose of the paper, tasks are raised as follows: - To identify the relationships between the knowledge management, strategic competencies, innovation management and organizational learning. - To discuss the conception of competency and arising problems of its determination, to analyze the main organizational competency models; - To identify the factors that influence the development of organizational competencies and to design competency development opportunities under the base of knowledge management; - With the help of research taken at... [to full text]

Nuolatinė aplinkos dinamika bei žinių ekonomikos įsitvirtinimas žinių vadybą išskyrė iš kitų tradicinių vadybos objektų. Šiuolaikinėje žinių ekonomikoje žinios yra suvokiamos kaip vienas svarbiausių organizacijos strateginių išteklių, užtikrinančių ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Tai lėmė sistemingo bei tikslingo žinių valdymo poreikio suvokimą. Sėkmingas žinių vadybos įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo jos įvertinimo: tai ne tik pateisina investicijas į žinių vadybą, bet taip pat suteikia pagrindą žinių vadybos sistemos tobulinimui. Todėl organizacijoms diegiant įvairias žinių vadybos sistemas, iškyla klausimas, kaip išmatuoti žinių valdymo proceso veiksmingumą bei teikiamą naudą organizacijos veiklos rezultatams. Tačiau žinių vadybos teikiamos naudos organizacijai nustatymo metodika vis dar yra nepakankamai išvystyta, pastebimas išsamių mokslinių darbų šia tema trūkumas. Todėl labai svarbiu aspektu tampa žinių vadybos vertinimo metodų nagrinėjimas, nes tai leistų suprasti žinių vadybos daromą įtaką organizacijos veiklai. Aptartieji veiksniai ir lemia šio mokslo tiriamojo darbo aktualumą. Magistro tiriamojo darbo objektas yra žinių vadybos vertinimas. Magistro tiriamojo darbo tiklas yra išanalizuoti žinių vadybos vertinimo teorinius aspektus ir įvertinti žinių vadybą „TELE2“ būstinėje Lietuvoje. Darbo tikslui pasiekti yra išsikeliami šie uždaviniai: atskleisti žinių vadybos reikšmę organizacijai; atskleisti žinių vadybos ir intelektinio kapitalo valdymo sąsajas... [toliau žr. visą tekstą] / The environmental behavior and knowledge economy entrenchment knowledge management distinguished from other traditional management objects. Successful knowledge management implementation is inseparable from its assessment: not only justified by investment in knowledge management, but also provides the basis for the knowledge management system. Therefore, the various organizations knowledge management systems can be installed in organization, the question is how to measure the knowledge management process efficiency and benefit from the results of the activities of the organization. However, knowledge management benefits to organization setup procedure are still insufficiently developed. There is a lack of detailed scientific work on this topic. Therefore it is extremely important aspect to evaluate knowledge management methods, because it would help understand the knowledge management influence on the activities of the organization. As with any other administration initiative, knowledge management implementation is investment decision, so it must be measured and evaluated. However, knowledge management benefits are very difficult to define and measure. It is evident that the traditional measurement and assessment methods, most of which are based on the financial activities of the organization indicators are not sufficient to disclose the fair knowledge management, since they cannot be fully explained, these resources as knowledge, expertise or experience. Although the... [to full text]

Žinių vadybos strategijos kūrimas: SEB VB gyvybės draudimas Šiandien žinių vadyba tampa konkurencinio pranašumo šaltiniu ir motyvuoja darbuotojus, siekiančius įgyti vis daugiau žinių. Kuriamos žinių vadybos sistemos leidžia darbuotojams kurti, dalytis bei pritaikyti žinias gerinant organizacijos veiklą. Tinkamai įdiegta žinių vadybos sistema suteikia organizacijai lankstumo, leidžia greitai prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, pastebėti naujas galimybes ir jomis pasinaudoti. Tačiau sėkmingas diegimas reikalauja didelių pastangų. Žinių vadybos sistemos kūrimas yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja laiko ir tinkamo planavimo. Šio darbo tikslas yra parengti žinių vadybos strategijos kūrimo planą bei sukurti žinių vadybos strategiją organizacijai. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti žinių ir žinių vadybos sampratas; aprašyti žinių vadybos vaidmenį kuriant organizacijos strategiją; pateikti žinių vadybos strategijų klasifikaciją; išanalizuoti žinių vadybos strategijos kūrimo etapus; parengti žinių vadybos strategijos kūrimo planą; atlikti tyrimą, kuris leistų sukurti žinių vadybos strategiją. Šiems uždaviniams įvykdyti buvo išanalizuota mokslinė literatūra bei atliktas tyrimas organizacijoje. Literatūros analizė leido ištirti populiariausius požiūrius į žinių vadybą ir jos strategijas. Yra daugybė žinių vadybos strategijų, kurios skiriasi jų tikslais ir sprendžiamomis problemomis. Tačiau nėra universalios strategijos, kuri tiktų... [toliau žr. visą tekstą] / Developing a Knowledge Management Strategy: SEB VB gyvybes draudimas Nowadays knowledge management becomes a source of competitive advantages and motivates employees who seek to increase their knowledge and skills. Knowledge management systems make it possible to find new ideas, to share accumulated knowledge and to use it in order to improve organization’s performance. Properly implemented knowledge management adds flexibility to the organization, allows a quick adaptation to external changes, and makes it easier to find new opportunities and use them in a right way. However successful implementation requires a lot of efforts. Creation of a good system is time-consuming and complicated process therefore it requires planning. The subject of this paper is knowledge management in organization. The objective is to outline a knowledge management strategy development plan and develop a knowledge management strategy to organization. The main tasks are: to define the conception of knowledge and knowledge management; to describe the role of knowledge management in developing organization strategies; to set forth the classification of knowledge management strategies; to analyze the steps of developing a knowledge management strategy; to outline knowledge management strategy development plan; to make a study, which would help to develop a knowledge management strategy. The analysis of scientific literature and the research were made to reach the objective of this paper. The analysis of... [to full text]

Darbe apžvelgiamos intelektualaus kapitalo, žinių vadybos ir intelektualaus kapitalo vadybos sampratos, jų reikšmė naujojoje ekonomikoje bei šiuolaikinėje organizacijose. / Summary There is an increasing understanding that intellectual capital is a key matter for success in today's economic environment. Intellectual capital is not just data or information in files and databases. It embraces all useful knowledge in all forms in the organization. Intellectual capital is vital in knowledge-based organizations and is becoming increasingly important in every other type of organization. Therefore, it is critically important that intellectual assets are well understood and properly managed if organizations want to compete successfully in today's world economy. Effective management of intellectual capital begins with understanding. For this reason, this paper has provided a definition of intellectual capital to help managers understand the breadth of management requirements. Several models for classifying the components of intellectual capital were then presented so management might understand the depth of management requirements. Finally, several measurement schemes were presented showing how intellectual capital can be viewed at both the component-by-component and organization levels. Management of intellectual capital is in its early stage, but interest is growing. Models and measurements are being developed with enthusiastic experimentation. The indication is that every organization should begin their quest for understanding and expertise in managing the pre-eminent asset for creating wealth in the future. In conclusion, there are five reasons why... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – žinių vadybos procesų tarpkultūrinės sąveikos kontekste ypatumai Lietuvoje įsikūrusiose tarptautinėse kompanijose. Darbo tikslas – atskleisti kultūrinių skirtumų raišką žinių vadybos procesuose tarptautinėse organizacijose, įsikūrusiose Lietuvoje. Teorinėje darbo dalyje išskiriami pagrindiniai žinių vadybos aspektai bei pagrindiniai tarpkultūriniai skirtumai remiantis G. Hofstede (1997) kultūrinėmis dimensijomis, pasireiškiantys organizaciniame kontekste ir profesinėje veikloje. Remiantis išskirtais žinių vadybos aspektais ir tarpkultūriniais skirtumais yra atskleidžiami pagrindiniai žinių vadybos procesų savitumai, tarpkultūriniame kontekste. Atliekant Švedijos, Japonijos ir Didžiosios Britanijos įmonių atvejų analizę buvo nustatyta, kad įmonės nacionalinė kultūra atsispindi kompanijų žinių vadybos procesuose. Buvo atskleista, kad viena iš daugiausiai žinių vadybos procesams įtakos daranti yra individualizmo ir kolektyvizmo dimensija. Tyrimas taip pat atskleidė, kad ne tik nacionalinės kultūros bruožai turi įtakos žinių vadybos raiškai, kartais jie yra nustelbiami ir kompanijos atstovaujamo sektoriaus ir jo veiklos specifikos, kuri yra reglamentuojama įstatymų. Atvejo analizės tyrimas parodė, kad savitas istorinis, socialinis, institucinis Lietuvos žinių kontekstas turi įtakos žinių vadybos procesų, siūlomų įmonių centrinių būstinių, svarbos suvokimui ir atitinkam žinių panaudojimui. / The subject of the Master‘s thesis is the distinctiveness of the knowledge management processes in the context of cross-cultural interaction within Lithuania-based international enterprises. The aim of this work is to reveal the expression of cultural differences in the processes of knowledge management within Lithuania-based international enterprises. In the theoretical part of the thesis the basic aspects of knowledge management are distinguished and the basic cross-cultural differences are explained based on G.Hofstede’s (1997) cultural dimensions that occur in organizational context and are a part of professional activities. Based on these distinguished aspects of knowledge management and cross-cultural differences, the basic particularities of knowledge management processes within cross-cultural context were discovered. Analysis of cases of Swedish, Japanese and British enterprises revealed that national cultures were mirrored in the processes of knowledge management employed by these companies. It was disclosed that individualism and collectivism were the main dimensions determining the flow of knowledge management processes. The analysis also discovered that national cultural features were not the only factors that influenced knowledge management processes. Sometimes the specifics of a sector enterprise worked in or the enterprise’s own specifics that were being determined legally played a more crucial role than cultural uniqueness. Case analysis revealed that... [to full text]

Žinios organizacijose tampa pagrindiniu ištekliu. Organizacijos turi suvokti jų vertę ir jas valdyti, nes tik tinkamai valdomos jos atneš naudą dabartinėje greitai besikeičiančioje verslo aplinkoje, kuri kartu su globalizacijos padariniais verslui reikalauja, jog į žinių vadybą būtų žvelgiama iš strateginės perspektyvos. Organizacija turėtų taikyti strateginį žinių vadybos požiūrį, nes tam, kad organizacinės žinios būtų efektyviai panaudotos nebeužtenka taikyti žinių vadybos principus normatyviniame lygmenyje, jos turi būti siejamos su bendra organizacijos strategija. Glaudus ryšys tarp žinių vadybos ir strateginių planų organizacijoje užtikrina, kad žinių veiklos prisidės prie strateginių tikslų efektyvesnio pasiekimo. Vykdant efektyvius žinių vadybos procesus, sudarant palankias sąlygas žinių dalijimuisi, skatinat inovacijas ir kūrybiškumą užtikrinama, jog organizacijos išvystys maksimalius pajėgumus išnaudodama savo išteklius strategiškai svarbių tikslų pasiekimui ir pasiektų geresnę poziciją rinkoje. Šiuo darbu buvo siekiama išanalizuoti ir ištirti, kaip žinių vadyba daro įtaką organizacijos strategijai. Apibendrinant teorinę ir praktinę dalis, galima padaryti tokias daro išvadas: • Esant globaliai rinkai, kuri sukėlė konkurencijos padidėjimą, vis svarbiau tapo surasti konkurentams neturimus, išskirtinius gebėjimus, kad organizacija atlaikytų konkurencines jėgas, buvo atsigręžta į tai, kas svarbiausia organizacijoje – darbuotojai, jų žinios ir sugebėjimai - į žinių vadybą... [toliau žr. visą tekstą] / In this diverse economy today all the companies have to be aware o all the threads caused by the economic environment to stay in business and to keep up with their competitors. This theses emphasis the impact of knowledge management to organization’s strategic management. The Aim of the theses is to analyze and investigate how knowledge management influence corporate strategy. The first part will examine the factors affecting the strategic use of knowledge management, organization, knowledge management, identifying the concept of a procedural model. The second - a strategy analysis of organizations value and features. The third part will aim to reveal the impact of knowledge management through knowledge management and strategic management interface for comparative analysis. The fourth part will describe the study. An empirical study was selected using a qualitative research methodology through a questionnaire survey method to investigate the impact of knowledge management organizations to achieve strategic objectives. After the study analysis these insights were made: • Knowledge management processes are folowed trhough in the organizations, although not all are given enough importance. • Organizational culture emphasis best the communication and dialogue between employees and managers. • While the technology is understood as a means to perform daily tasks at work, rather than tools for knowledge management, but is installed at least one of the previously identified knowledge... [to full text]

Magistro mokslo tiriamojo darbo objektas – strateginių kompetencijų valdymas žinių organizacijoje. Darbo tikslas – nustatyti strateginių kompetencijų valdymo būdus žinių organizacijoje tiek teoriniame, tiek ir praktiniame lygmenyje. Šiam tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: nustatyti, kokios yra strateginių kompetencijų apibrėžtys, apibrėžti žinių organizacijos savybės bei nustatyti jos tipu, apibrėžti strateginių kompetencijų valdymo būdus žinių organizacijoje, nustatyti ir apibrėžti ryšį tarp organizacijos žinių valdymo bei organizacijos kompetencijų, atlikus tyrimą nustatyti, kaip organizacijose atsiskleidžia žinių organizacijos savybės Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant mokslinių šaltinių analizės, indukcijos, dedukcijos ir sintezės metodus nustatyta, kaip yra apibrėžiamos stratėginės kompetencijos, kokios yra žinių organizacijos savybės bei tipas. Nustatyti principai, kuriais vadovaujantis rekomenduojama valdyti strateginės darbuotojų ir organizacijos kompetencijas. Remiantis Lietuvos mokslininkių N. Petkevičiūtės, E. Kaminskytės darbais, taip pat užsienio autorių I. Nonaka, T. Ley, T. Davenport, L. Prusak, J. Tidd, R. Sanchez, K, K. Kuwada darbais galima būtų teigti, kad strateginių kompetencijų valdymas organizacijoje lemia jos gebėjimą prisitaikyti prie nuolatinių išorės iššūkių, taip pat tiesiogiai įtakoja organizacijų išskitinumą bei galimybes konkuruoti. Praktinio tyrimo metu gauta medžiaga leidžia daryti išvadas, jog šiuolaikines žinių organizacijas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this graduate study is the management of strategic competence in knowledge organization. The objective of the study is to identify the ways of the management of strategic competence in knowledge organization considering theoretical and practical levels. To reach it the following goals were established: identify existing definitions of strategic competence, identify characteristics of knowledge organization and their types, identify and define the connection between management of knowledge organization and organization’s competences. Furthermore, after making analysis the last goal is to find how the knowledge organization characteristics unfold in organization. After analyzing the scientific literature by applying the methods of scientific resource analysis, induction, deduction and synthesis, the ways of defining strategic competence, the characteristics and the type of organizing the information have been determined. The principals, which are recommended for managing strategic competences of employees and those of the organization, have been set as well. Based on the works of both Lithuanian and foreign scientists including N. Petkevičiūtė, E. Kaminskytė, I. Nonaka, T. Ley, T. Davenport, L. Prusak, J. Tidd, R. Sanchez, K, K. Kuwada it can be stated that the management of strategic competences within the organization determines its ability to adopt to the constant external challenges as well as it has a direct influence on the company's exclusiveness and it's... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – dirbtinio intelekto sistemų naudojimas e. mokymosi sistemose. Darbo tikslas – ištirti dirbtinio intelekto sistemų naudojimo e. mokymosi sistemose galimybes ir optimalius taikymus. Darbo uždaviniai: atlikti nuotolinio mokymosi sistemų ir jų aplinkų mokslinę analizę informacijos ir žinių vadybos požiūriu bei sudaryti tose sistemose vykstančių informacijos ir žinių kaitos procesų modelį; ištirti algoritmų su dirbtinio intelekto įskiepiais panaudojimą e. mokymui ir juos naujai pritaikyti agentinėse e. mokymosi sistemose; sukurti vartotojui patogias taikomąsias programas, kurios emuliuotų agentų dirbtinio intelekto vykdomus skaičiavimus e. mokymosi sistemose ir apibendrinti gautuosius rezultatus. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant analogijų, palyginimų ir ekstrapoliacijos mokslinius metodus, prieita išvados, kad galima sudaryti e. mokymosi sistemose vykstančių informacijos ir žinių kaitos modelį bei jį realizuojančius algoritmus. Ištirtos naujos algoritmų su dirbtinio intelekto įskiepiais panaudojimo galimybės, taikant sukurtąjį konceptualų informacijos ir žinių kaitos procesų modelį e. mokymui, taip pat agentinėse e. mokymosi sistemose. Magistro darbe yra sukurtos taikomosios programos, kurios emuliuoja agentų dirbtinio intelekto vykdomus skaičiavimus e. mokymosi sistemose ir pagerina mokinio ir sistemos komunikaciją. Magistro darbas gali būti naudingas mokslo ir švietimo institucijoms, informacijos mokslų, matematikos bei informatikos... [toliau žr. visą tekstą] / One of the branches of E-Learning is Reinforcement Learning, whose origins go back to cybernetics, statistics, psychology, neuroscience and computer science intersections, based on Intelligent Multiagent Software action in a dynamic environment. Modern E-Learning systems must react to the challenges and meet up difficulties associated with human-computer interaction and communication problems. Therefore is important to explore application of Artificial Intelligence in the new E-Learning systems. The aim of this work is to explore the use of artificial intelligence implementations for ELearning systems and increase its opportunities hereby introduce them to a multiagent E-Learning environment and to create user-friendly applications emulating the calculations and summarize the results. Presented work describes the new research of E-Learning and AI algorithms provided with a clear scientific value and the actual practical application, improving the training and education problems, using created system modules saves student time by selecting the optimal presentation materials. The results of research topics of this work are relevant now and possibly will be even more important in the future.

Magistro darbo objektas – žinių vadybos aplinka ir procesai. Darbo tikslas – atskleisti žinių vadybos įgyvendinimo svarbą šiuolaikinėje organizacijoje, išanalizuoti vieną Lietuvos organizacijų, siekiant ištirti, kaip organizacija gali nustatyti žinių vadybos principų taikymo būtinumą, ar ji yra pasiruošusi įgyvendinti žinių vadybos principus, ir kaip žinių vadyba gali tapti įrankiu, padedančiu sukurti ir palaikyti konkurencinį pranašumą. Darbo uždaviniai: identifikuoti žinių visuomenės tendencijas bei ją įtakojančius veiksnius; išnagrinėti žinių ekonomikos sampratą bei faktorius paskatinusius atsirasti žinių vadybai; išnagrinėti šiuolaikinę žinių sampratą, nustatyti žinių vadybos ištakas, žinių vadybos sėkmę lemiančius veiksnius, atskleisti šiuolaikinės organizacijos bruožus; išanalizuoti žinių vadybos praktinį įgyvendinimą konkrečioje organizacijoje; atskleisti minėtoje organizacijoje egzistuojančias žinių vadybos praktinio įgyvendinimo problemas bei pateikti siūlymus joms išspręsti; patikrinti sukurtos žinių vadybos įvertinimo organizacijoje praktinio taikymo metodiką. XXIa. visuomenei transformuojantis į moksliąją visuomenę ir pereinant į žinių ekonomiką, šiuolaikinei organizacijai tenka susidurti su nuožmios konkurencijos sukeltais iššūkiais, kurie reikalauja kitokių nei anksčiau vadybos principų, įgūdžių ir kompetencijų. Naudojantis mokslinės analizės metodais bei šiuolaikinės organizacijos bruožais, prieita prie išvados, kad organizacijai, norinčiai žinių vadybos... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of knowledge management has gathered a lot of interest in the corporate sectors. Although there is no commonly agreed upon definition of knowledge management, organizations are demonstrating an increasing interest in the topic and start having problems to develop knowledge management as a process. It causes the input that the knowledge environment in which companies must function today is much more complex. Organizations face enormous demands because of the explosive growth in knowledge, its short lifespan and the increasingly knowledge – intensive nature of all management processes. To survive and compete in the knowledge society, organizations must learn to manage their intellectual assets, accept the challenge of knowledge management and recognize the fundamental importance of knowledge as a resource. All this makes knowledge management a topical issue, which must be analysed not just at theoretical, but also at practical level. The aim of this paper is to analyse the role of knowledge management in modern organization. For this purpose, a concrete organization is taken, which is researched according to its strategy priorities, knowledge management processes and the enviroment for knowledge management development. Research methods of SWOT analysis and questionaire were used. The analysis helps better to measure the importance and the influence of knowledge management for organization’s effectiveness and competitiveness. It also shows the main problems that... [to full text]

Magistro mokslo darbo objektas – žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijos žinių vadybos aplinkoje. Magistro darbo tikslas – nustatyti žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijų įtaką žinių vadybos aplinkoje vykstantiems pokyčiams. Pagrindiniai uždaviniai: apžvelgti žinių vadybos aplinkos ypatumus, išanalizuoti informacinės ir žinių visuomenės kūrimo prioritetus, aptarti žinių vadybos elementus, leidžiančius identifikuoti žinių svarbą organizacijoje, išnagrinėti žmogiškųjų išteklių vadybos vertę šiuolaikinėje organizacijoje, išanalizuoti žmogiškųjų išteklių padalinio atliekamas funkcijas, aptarti žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijų sąvoką, išanalizuoti kompetencijos elementus ir įtaką efektyvių organizacijos funkcijų užtikrinimui, atlikti žmogiškųjų išteklių vadovų kompetencijų kiekybinę ir kokybinę turinio analizę, pasitelkiant anketas ir interviu. Atlikus žmogiškųjų išteklių ir personalo vadybos funkcijų ir susijusių su tuo kompetencijų teorinę studiją ir empirinį tyrimą, straipsnyje išanalizuoti Lietuvos organizacijų darbuotojų lūkesčiai personalo vadovų kompetencijų atžvilgiu ir įvertintas jų požiūris į realias jų personalo vadovų kompetencijas. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais nustatyta, kad darbuotojų lūkesčiai personalo vadovo kompetencijų atžvilgiu ir požiūris į jų organizacijos personalo vadovo turimas realias kompetencijas skiriasi. Apklaustų organizacijų personalo vadovai žymiai mažiau dėmesio, nei tikimasi, skiria personalo pažinimui ir motyvavimui... [toliau žr. visą tekstą] / The object of Master-thesis – the competences of human resources management in respect with knowledge management. The purpose of Master-thesis – to determine the influence of competences of human resources management on the changes occurring inside the environment of knowledge management. Upon the conduction of a theoretical study and empirical research on human resources management functions and competences related thereto, the article presents an analysis of expectations of Lithuanian organizations staff regarding competence of human resources managers, and evaluation of the attitude of the staff towards factual competences of their human resources managers. Results of the empirical research point to the difference between expectations of the staff regarding competences of their human resources manager and the attitude towards the actual competence possessed by a human resources manager of their organization. Human resources managers of the organizations surveyed much less attention than expected pay to get to know and motivate their personnel (the level of expectations circa 80 percent, whereas the factual evaluation – merely 16 percent), to settle conflicts (50 percent and 10 percent respectively). Creativity and an ability to implement innovations are attributable only to 14 percent of human resources managers, which constitutes much less than has been expected (64 percent). The actual ability of human resources managers to solve problems (merely 22 percent) succumbs... [to full text]