Įgyvendinant išsikeltus uždavinius, darbe buvo apibrėžtas kūrybiškumo ir inovacijų sąryšis. Prieita išvados, kad kūrybiškumas yra kertinis gebėjimas norint sėkmingai plėtoti inovacijas. Kūrybiškumui palankios aplinkos kūrimas yra daugelio komponentų (strateginio valdymo, struktūros, kultūros, vadovavimo ir individualaus kūrybiškumo panaudojimo) visuma žinių visuomenės terpėje. Darbe buvo išanalizuoti kūrybinės veiklos organizavimo principai, išryškinta kūrybiškumo, inovacijos bei sėkmės tiesioginė sąsaja. Gautos išvados gali būti naudingos visiems, norintiems toliau plėtoti temą teoriniame lygmenyje ar atlikti platesnius kūrybiškumo panaudojimo, inovacijos svarbos bei sėkmės tyrimus. / In the last few decades economic conditions has changed dramatically. The main changes are transformation in to knowledge economy, development of IT, globalization, increasing business dynamics and growing meaning of the persons' abilities. That means success is more and more based on persons’ ability to be creative. Innovation needs creativity, which is a process and capability to create new ideas and solve problems effectively. Main tasks are: to define relation between creativity and innovation; to identify factors, which compounds sympathetic environment for creativity and means of establishing them; to make analysis of creativity, success and innovation complex in knowledge based society. Creativity is necessary in the process of innovation. Establishing sympathetic environment for creativity is crucial factor for success. In managing creative activities it is recommended to use direction-setting goals, to provide employees with relevant information and knowledge, to allocate time resources adequately, to allocate tasks accordingly to personal interests and competence of employees, to create friendly work environment. The results of the survey made by Lithuanian confederation of industrialists have shown that Lithuania is still in “running after” states circle, and it has not much innovation enthusiasts. But there is high potential for solving this problem in the future. The results of this thesis can be useful for everybody which are interested in the field of... [to full text]

Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įtaka žinių visuomenės vystimuisi Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaką žinių visuomenės plėtojimuisi Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti žinių ir žinių visuomenės terminus; aptarti žinių visuomenės plėtrą ir sampratą Lietuvoje; išanalizuoti Bendrąji Programavimo Dokumentą (BPD) žinių visuomenės kontekste; jo pagrindu atlikti žinių visuomenės plėtros analizę Lietuvoje; aptarti keletą projektų, turinčių įtaką žinių visuomenės plėtrai. Naudojantis dokumentų analizės metodu, prieita prie išvados, kad žinių visuomenės kūrimas Lietuvoje dar naujas, besivystantis reiškinys. Lietuvoje dar nėra susidariusios aplinkybės žinių visuomenės plėtrai. Atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaka žinių visuomenės vystymui yra labai maža. BPD priemonių, kurios padėtų vystyti žinių visuomenę yra labai nedaug, o ir esančių priemonių įgyvendinimas nėra kokybiškas, tik kiekybiškas. Finansuojamos tik tokios paprastosios sritys, kaip seminarų, mokymų rengimas, informacinių technologijų įsigyjimas ir pan. Magistro darbas gali būti naudingas analitikams, tyrėjams, politikams bei studentams, kurie užsiima ir domisi žinių visuomenės plėtra Lietuvoje. / The master thesis „Knowledge society in Lithuania and the influence of European Union (EU) structural funds on its evolution“ discloses what influence of the European Union structural funds is on Lithuanian knowledge societies evolution. This theme is topical because Lithuania is a member of the European Union and it must take an action in the knowledge society creation process. Lithuania must get together with the other countries of European Union. The object of master thesis – the influence of European Union structural funds on knowledge society in Lithuania. The purpose of the thesis is to analyze what influence of European Union structural funds is on Lithuanians knowledge society development. The main goals of the thesis are the following: • To define the terms of knowledge and knowledge society; • To survey knowledge society evolution and conception in Lithuania; • To analyze the Single Programming Document (SPD) in the context of knowledge society; • By this SPD research to analyze the development of knowledge society in Lithuania; • To dispute some Lithuanian projects which influence on the evolution of knowledge society. We used the method of documents study. By this analysis we single out the following elements of knowledge society: human capital; the Lifelong Learning; the development of Scientific Research and Innovations; information technologies; the opportunity to gain knowledge; the effective creation, assimilation, distribution and use of knowing. By these... [to full text]

Because knowledge and information are becoming the vital resources, appropriate organization and management of them is considered to be the guaranty of the welfare of every state, organization and individual. There could be recognized the stronger attention to institutions that are traditionally related to knowledge and information. Because of the growing strategic importance of information and communication technologies in modern organisations, academic libraries remain a significant unit in the institutions of higher education. The theoretical outline of the importance of academic library strategy in the knowledge society in this dissertation is disclosed by exposing the concept of these libraries as organisations, introducing the concept of the evolution of strategy of these libraries, and evaluating changes taking place in the world’s academic libraries. The dissertation introduces a theoretical model of the strategic directions of the academic library developed in the dissertation. This model is proposed by the author of the dissertation as a possible one for the development of academic libraries in Lithuania. The analysis of the possibilities of implementing the designed model in Lithuanian academic library performance accomplished in the dissertation highlights possible obstacles to the modernization of these libraries and the most important and influential circumstances for implementing the model in Lithuanian academic libraries. Analysis of scientific literature, the... [to full text] / Tinkamas žinių ir informacijos organizavimas bei valdymas šiandieninėje žinių ekonomikos visuomenėje pripažįstama kaip pagrindinis valstybės, organizacijos ir kiekvieno individo klestėjimo bei gerovės garantas. Aukštojo mokslo institucijos biblioteka (disertacijoje – akademinė biblioteka) žinių ekonomikos visuomenėje išlieka viena iš svarbiausių grandžių informacinio aprūpinimo infrastruktūroje. Pažymėtinas išskirtinis akademinės bibliotekos vaidmuo universitetinių žinių kūrimo ir ypač sklaidos procesuose. Visa tai skatina suformuluoti akademinių bibliotekų vystymosi kryptis įvertinant šias bibliotekas vadybiniu požiūriu. Ginamoje disertacijoje ištirtas akademinių bibliotekų vaidmuo žinių visuomenėje, šių bibliotekų kaip organizacijų samprata bei ypatybės, analizuojama šių bibliotekų strateginio valdymo patirtis. Pažangiausių pasaulio akademinių bibliotekų vystymosi tendencijų kontekste suformuluotos pagrindinės šių bibliotekų vystymosi strateginės kryptys, sukurtas akademinės bibliotekos vystymosi strateginių krypčių žinių visuomenėje teorinis modelis ir ištirtos šio modelio įgyvendinimo Lietuvos akademinėse bibliotekose galimybės. Modelio įgyvendinimo Lietuvos akademinėse bibliotekose galimybių tyrimas išryškino potencialias kliūtis, modernizuojant šias bibliotekas, ir svarbiausias aplinkybes, galinčias turėti įtakos tokio modelio įgyvendinimui. Apibendrinus teorinę ir empirinio tyrimo medžiagą suformuluotos išvados ir rekomendacijos. Teorinė akademinių bibliotekų... [toliau žr. visą tekstą]

Tinkamas žinių ir informacijos organizavimas bei valdymas šiandieninėje žinių ekonomikos visuomenėje pripažįstama kaip pagrindinis valstybės, organizacijos ir kiekvieno individo klestėjimo bei gerovės garantas. Aukštojo mokslo institucijos biblioteka (disertacijoje – akademinė biblioteka) žinių ekonomikos visuomenėje išlieka viena iš svarbiausių grandžių informacinio aprūpinimo infrastruktūroje. Pažymėtinas išskirtinis akademinės bibliotekos vaidmuo universitetinių žinių kūrimo ir ypač sklaidos procesuose. Visa tai skatina suformuluoti akademinių bibliotekų vystymosi kryptis įvertinant šias bibliotekas vadybiniu požiūriu. Ginamoje disertacijoje ištirtas akademinių bibliotekų vaidmuo žinių visuomenėje, šių bibliotekų kaip organizacijų samprata bei ypatybės, analizuojama šių bibliotekų strateginio valdymo patirtis. Pažangiausių pasaulio akademinių bibliotekų vystymosi tendencijų kontekste suformuluotos pagrindinės šių bibliotekų vystymosi strateginės kryptys, sukurtas akademinės bibliotekos vystymosi strateginių krypčių žinių visuomenėje teorinis modelis ir ištirtos šio modelio įgyvendinimo Lietuvos akademinėse bibliotekose galimybės. Modelio įgyvendinimo Lietuvos akademinėse bibliotekose galimybių tyrimas išryškino potencialias kliūtis, modernizuojant šias bibliotekas, ir svarbiausias aplinkybes, galinčias turėti įtakos tokio modelio įgyvendinimui. Apibendrinus teorinę ir empirinio tyrimo medžiagą suformuluotos išvados ir rekomendacijos. Teorinė akademinių bibliotekų... [toliau žr. visą tekstą] / Because knowledge and information are becoming the vital resources, appropriate organization and management of them is considered to be the guaranty of the welfare of every state, organization and individual. There could be recognized the stronger attention to institutions that are traditionally related to knowledge and information. Because of the growing strategic importance of information and communication technologies in modern organisations, academic libraries remain a significant unit in the institutions of higher education. The theoretical outline of the importance of academic library strategy in the knowledge society in this dissertation is disclosed by exposing the concept of these libraries as organisations, introducing the concept of the evolution of strategy of these libraries, and evaluating changes taking place in the world’s academic libraries. The dissertation introduces a theoretical model of the strategic directions of the academic library developed in the dissertation. This model is proposed by the author of the dissertation as a possible one for the development of academic libraries in Lithuania. The analysis of the possibilities of implementing the designed model in Lithuanian academic library performance accomplished in the dissertation highlights possible obstacles to the modernization of these libraries and the most important and influential circumstances for implementing the model in Lithuanian academic libraries. Analysis of scientific literature, the... [to full text]

Magistro darbo objektas – žinių vadybos aplinka ir procesai. Darbo tikslas – atskleisti žinių vadybos įgyvendinimo svarbą šiuolaikinėje organizacijoje, išanalizuoti vieną Lietuvos organizacijų, siekiant ištirti, kaip organizacija gali nustatyti žinių vadybos principų taikymo būtinumą, ar ji yra pasiruošusi įgyvendinti žinių vadybos principus, ir kaip žinių vadyba gali tapti įrankiu, padedančiu sukurti ir palaikyti konkurencinį pranašumą. Darbo uždaviniai: identifikuoti žinių visuomenės tendencijas bei ją įtakojančius veiksnius; išnagrinėti žinių ekonomikos sampratą bei faktorius paskatinusius atsirasti žinių vadybai; išnagrinėti šiuolaikinę žinių sampratą, nustatyti žinių vadybos ištakas, žinių vadybos sėkmę lemiančius veiksnius, atskleisti šiuolaikinės organizacijos bruožus; išanalizuoti žinių vadybos praktinį įgyvendinimą konkrečioje organizacijoje; atskleisti minėtoje organizacijoje egzistuojančias žinių vadybos praktinio įgyvendinimo problemas bei pateikti siūlymus joms išspręsti; patikrinti sukurtos žinių vadybos įvertinimo organizacijoje praktinio taikymo metodiką. XXIa. visuomenei transformuojantis į moksliąją visuomenę ir pereinant į žinių ekonomiką, šiuolaikinei organizacijai tenka susidurti su nuožmios konkurencijos sukeltais iššūkiais, kurie reikalauja kitokių nei anksčiau vadybos principų, įgūdžių ir kompetencijų. Naudojantis mokslinės analizės metodais bei šiuolaikinės organizacijos bruožais, prieita prie išvados, kad organizacijai, norinčiai žinių vadybos... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of knowledge management has gathered a lot of interest in the corporate sectors. Although there is no commonly agreed upon definition of knowledge management, organizations are demonstrating an increasing interest in the topic and start having problems to develop knowledge management as a process. It causes the input that the knowledge environment in which companies must function today is much more complex. Organizations face enormous demands because of the explosive growth in knowledge, its short lifespan and the increasingly knowledge – intensive nature of all management processes. To survive and compete in the knowledge society, organizations must learn to manage their intellectual assets, accept the challenge of knowledge management and recognize the fundamental importance of knowledge as a resource. All this makes knowledge management a topical issue, which must be analysed not just at theoretical, but also at practical level. The aim of this paper is to analyse the role of knowledge management in modern organization. For this purpose, a concrete organization is taken, which is researched according to its strategy priorities, knowledge management processes and the enviroment for knowledge management development. Research methods of SWOT analysis and questionaire were used. The analysis helps better to measure the importance and the influence of knowledge management for organization’s effectiveness and competitiveness. It also shows the main problems that... [to full text]

Magistro mokslo darbo objektas – žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijos žinių vadybos aplinkoje. Magistro darbo tikslas – nustatyti žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijų įtaką žinių vadybos aplinkoje vykstantiems pokyčiams. Pagrindiniai uždaviniai: apžvelgti žinių vadybos aplinkos ypatumus, išanalizuoti informacinės ir žinių visuomenės kūrimo prioritetus, aptarti žinių vadybos elementus, leidžiančius identifikuoti žinių svarbą organizacijoje, išnagrinėti žmogiškųjų išteklių vadybos vertę šiuolaikinėje organizacijoje, išanalizuoti žmogiškųjų išteklių padalinio atliekamas funkcijas, aptarti žmogiškųjų išteklių vadybos kompetencijų sąvoką, išanalizuoti kompetencijos elementus ir įtaką efektyvių organizacijos funkcijų užtikrinimui, atlikti žmogiškųjų išteklių vadovų kompetencijų kiekybinę ir kokybinę turinio analizę, pasitelkiant anketas ir interviu. Atlikus žmogiškųjų išteklių ir personalo vadybos funkcijų ir susijusių su tuo kompetencijų teorinę studiją ir empirinį tyrimą, straipsnyje išanalizuoti Lietuvos organizacijų darbuotojų lūkesčiai personalo vadovų kompetencijų atžvilgiu ir įvertintas jų požiūris į realias jų personalo vadovų kompetencijas. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais nustatyta, kad darbuotojų lūkesčiai personalo vadovo kompetencijų atžvilgiu ir požiūris į jų organizacijos personalo vadovo turimas realias kompetencijas skiriasi. Apklaustų organizacijų personalo vadovai žymiai mažiau dėmesio, nei tikimasi, skiria personalo pažinimui ir motyvavimui... [toliau žr. visą tekstą] / The object of Master-thesis – the competences of human resources management in respect with knowledge management. The purpose of Master-thesis – to determine the influence of competences of human resources management on the changes occurring inside the environment of knowledge management. Upon the conduction of a theoretical study and empirical research on human resources management functions and competences related thereto, the article presents an analysis of expectations of Lithuanian organizations staff regarding competence of human resources managers, and evaluation of the attitude of the staff towards factual competences of their human resources managers. Results of the empirical research point to the difference between expectations of the staff regarding competences of their human resources manager and the attitude towards the actual competence possessed by a human resources manager of their organization. Human resources managers of the organizations surveyed much less attention than expected pay to get to know and motivate their personnel (the level of expectations circa 80 percent, whereas the factual evaluation – merely 16 percent), to settle conflicts (50 percent and 10 percent respectively). Creativity and an ability to implement innovations are attributable only to 14 percent of human resources managers, which constitutes much less than has been expected (64 percent). The actual ability of human resources managers to solve problems (merely 22 percent) succumbs... [to full text]

Šio darbo objektas - moterų verslumo skatinimas Lietuvoje. Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos moterų dalyvavimo versle galimybes, bei priemones jų verslumui reikštis. Moterų ir vyrų lygios galimybės bei lyčių lygybė nėra iki galo įgyvendintos nei Lietuvoje, nei daugelyje kitų šalių. Vis dar pastebimas labai didelis atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, iki šių dienų yra išlikęs stereotipinis požiūris į moters vaidmenį šeimoje, dėl kurio moterims sunkiau integruotis į darbo rinką. Visuomenė yra mažai informuojama lyčių lygybės ir galimybių klausimais ir kt. Pagrindinė priežastis – trūksta veiksmingų mechanizmų, kurie užtikrintų efektyvų lyčių lygybės politikos įgyvendinimą. Moterims, ypač vyresnio amžiaus, gerokai sunkiau susirasti net minimaliai apmokamą darbą, nes, anot sociologų, Lietuvoje egzistuoja amžiaus diskriminacija. Todėl vienas iš būdų, siekiant mažinti nedarbą, gali būti nuosavo verslo pradžia. Šiuo atveju moterims siekiant ekonominio savarankiškumo verslas pasireiškia kaip priemonė tam pasiekti. Dėl moterų ir vyrų nelygių galimybių darbo rinkoje ypatingą reikšmę turi moterų verslumo ugdymas. Dažniausiai verslumas suprantamas kaip sugebėjimai, kurių reikia norint pradėti ir vysti verslą. Tam reikia asmeninių ir dalykinių gebėjimų: vaizduotės, kūrybinio mąstymo, rizikos, iniciatyvos, imlumo inovacijoms, intuicijos, vadybos įgūdžių ir kitų gebėjimų. Norint paskatinti moteris ugdyti verslumą ir pasiekti pažangą šiose srityse, reikia atlikti šio reiškinio... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - the promotion of women entrepreneurship in Lithuania. The aim of this work: to assess Lithuanian women's participation in business opportunities, to take measures for their entrepreneurship. Women and men equal opportunities and gender equality is not a fully realized in Lithuania and in many other countries. There is still a very large gap between men's and women's wages. Up to these days exist stereotypical attitude to the role of women in the family. Because of this it is more difficult to integrate women into the labor market. Society is little informed of gender equality and access issues, and others. The main reason - the lack of effective mechanisms to ensure effective implementation of gender equality policy. According to sociologists, in Lithuania there is age discrimination and because of that for women, particularly older, is much more difficult to find even a minimum-paid job. Therefore, one way to reduce unemployment, may be starting their own business. In this case, business becomes as a tool to achieve the economic independence for women. Women entrepreneurship development has a special meaning for men and women unequal opportunities in the labor market. Entrepreneurship education includes - 1) economic knowledge (concepts, economic systems, economic index, the international market, the state role in the economy), 2) financial literacy (financial services, personal financial management), 3) development of personal qualities (leadership... [to full text]

Darbe atskleidžiamas žinių vadyba paremtas požiūris į darnų vystymąsi, pabrėžiantis, kad darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimas globaliu mastu, turi būti pradėtas nuo lokalių pokyčių, kurių sėkmingumą lemia sugebėjimas naudotis vienu iš svarbiausių lokalinių išteklių – žiniomis, nes daugelio procesų variklis žinių visuomenėje yra išsilavinęs ir kompetetingas žmogus. Įvertinus darnaus vystymosi ir žinių vadybos sampratų problematiką, suformuota tokia darnaus vystymosi koncepcija, kuri leistų darnaus vystymosi globaliame, regioniniame ir organizaciniame kontekste siekti per išplėstą žinių vadybos sampratos aprėptį. Atlikta Lietuvos vykdomosios valdžios dokumentų turinio analizė, akcentuoja, kad, siekiant darnaus žinių visuomenės vystymosi, būtina šalies švietimo politiką orientuoti ne tik į socialinę gerovę bei ekonominį konkurencingumą, bet atsižvelgti ir į ekologinio visuomenės švietimo svarbą. Skirtingose valstybėse veikiančių organizacijų darnaus vystymosi idėjų įgyvendinimo per žinių vadybą tyrimas parodė, kad visos organizacijos privalo tobulinti žinių vadybos procesus bei priemones, atsižvelgdamos į savo šalies gamtinius, ekonominius, socialinius skirtumus, kad šie kuo efektyviau prisidėtų prie darnaus vystymosi organizacijos viduje, šalyje ir pasaulyje įgyvendinimo. / The work describes the standpoint of sustainable development upheld by knowledge management, ephasizing that implemetation of sustainable development regulations at the global level needs to be started from local changes which fortune depends on the ability to use one of the most important local resources – knowledge, because the engine of the most processes in the knowledge society is an educated and competent individual. The problem-oriented analysis of sustainable development and knowledge management structures the concept of sustainable development that aims for sustainable development in the global, regional and organizational context through extended knowledge management conception. The content analysis of Lithuanian executive‘s documents reveals that, aiming for the sustainable development of knowledge society, country‘s education policy has to be oriented not only to social welfare and economical competitiveness, but also to the importance of ecological education. The research of sustainable development through knowledge management in the organizations in three different countries signifies that all organizations must improve their knowledge management processes and means in regard to their national natural, economical, social differences so that they would contribute to the implementation of sustainable development in the organization, the country and the world.

Darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtros srityje, paramos efektyvus panaudojimas. Darbo tikslas – įvertinti Europos Sąjungos paramos panaudojimo efektyvumą skatinant Lietuvos informacinės visuomenės augimą. Pateikti išvadas, pasiūlymus, nustatyti paramos perspektyvas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: supažindinti su informacinės visuomenės plėtros tendencijomis; aptarti Lietuvos informacinės visuomenės išsivystymo lygį, tendencijas, pagrindinius plėtros uždavinius Europos Sąjungos kontekste; aprašyti Europos Sąjungos struktūrinius fondus, supažindinti su jų panaudojimo tikslais ir parama informacinei visuomenei Lietuvoje; taip pat panagrinėti fondų reglamentavimą ir administravimą Lietuvoje; išanalizuoti ir ištirti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą Lietuvos informacinei visuomenei ir jos plėtrai 2004 – 2006 metų paramos gavimo laikotarpiu, paanalizuoti paramos gavimą reglamentuojančius dokumentus, jų vertinimus pateikiant išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus; aptarti pasirengimą ir planavimą naujajam programavimo laikotarpiui, nuo 2007 – 2013 metų; dabartinio paramos gavimo laikotarpio pagrindu pateikti informacinės visuomenės plėtros prielaidas ir paramos planavimo, skirstymo rekomendacijas ir pasiūlymus. Tyrimas atliekamas statistinių duomenų analizės pagrindu, taip pat naudojami palyginamosios analizės, kiekybinės dokumentų analizės metodai, t.y. antrinių šaltinių analizė bei stiprybių/silpnybių/... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the issue of European Union (EU) structural support effectiveness in Lithuanian information society development and correct appliance in this field. The research major goal is to evaluate Lithuania abilities to absorb European Union structural funds properly in a purpose to stimulate information society’s growth. This document deals with topical issues of funding Lithuanian knowledge and information society, which finally implements economics growth and competitive ability in all Europe. Now it’s the main discussion target in politics arena. The paper is concerned with these main questions and tasks: to present information society goals and tendencies; to discuss development condition of Lithuanian information society in a context of European Union; to describe and compare reach of main strategic documents and goals in this field, between EU and Lithuania. Present the EU structural funds, support to information society development, administration and regulation in Lithuania, this significantly affect information society and that has become a standing question for countries with a similar experience as Lithuania; to analyze funding impact to information society development in current period; give findings and suggestions; describe preparation and planning for a new support programming period in a background of current analysis; give some planning and preparation suggestions. Research has been made by analysis of statistical facts quantitative analysis... [to full text]

Flexibil and accessibil public relations technologies are able to replace specific communication solutions of e. government based public institution with. Public reations should be recognized as a constituent part of e. governemt policy, which is aimed to governments’ accesability and effectiveness increase, accountability and transparency.