Europos Komisija ieško būdų mažinti gaminių daromą poveikį aplinkai, vertinant visą jų būvio ciklą. Siekiant šio tikslo taikomos ekologinio projektavimo ir būvio ciklo vertinimo priemonės saugesnių aplinkos atžvilgiu gaminių gamybai ir ekonominės (pvz., mokesčių diferenciacija, gamintojo atsakomybė) bei informacinės (pvz., ekoženklinimas) priemonės tokių gaminių paklausos kūrimui. Yra daug veiksnių, skatinančių ūkio subjektus taikyti ekoženklinimą. Viena iš paprastų priežasčių – aplinkos apsaugos (ar darnaus vystymosi) pokyčiai, vykstantys visuomenėje. Darbo tikslas – atlikti ekologinių, prekių ženklų panaudojimo plėtros aplinkosauginėje politikoje galimybių tyrimą Lietuvoje. Šio tikslo bus siekiama atliekant tokius uždavinius: 1.Remiants užsienio ir lietuvių mokslininkų teoriniais ir empiriniais darbais išnagrinėti aplinkosauginių, socialinių ir etinių ženklų vaidmenį aplinkosauginėje politikoje 2.Išanalizuoti ekologinių ženklų vaidmenį įgyvendinat ES aplinkosauginę politiką bei kitų šalių patirtį, diegiant ekologinius prekių ženklus; 3.Išanalizuoti apinkosauginę Lietuvos politiką ir Lietuvoje naudojamus aplinkosauginės politikos instrumentus, taikant SSGG analizę; 4.Aprašyti ekologinius ir kt. prekių ženklus taikomus Lietuvoje, bei išnanalizuoti jų plėtros tendencijas ir palyginti su kitų šalių; 5.Nustatyti ekologinių ženklų panaudojimo perspektyvas, kliūtis ir skatinimo priemones Lietuvoje; 6.Parengti rekomendacijas Lietuvai dėl ekologinių ženklų plėtros. Darbo objektas –... [toliau žr. visą tekstą] / European Commission is constantly looking for ways of reducing the whole product life cycle impact on environment. Means of ecological engineering and valuation of product’s life cycle are being implemented in order to produce environmentally friendly products together with economical and media tools for creation of demand for such products. There are many factors stimulating economical entities to use eco-labelling. Environment protection change taking place in the society is one of those factors. Demand for ecological products is one of the main factors forcing companies to produce such products, taking into consideration influence on environment through the all stages of production. The aim of this paper – is to analyze the possibility of using eco-labeling in development of environmental policy of Lithuania. Such tasks have been formulated in order to reach this aim: •To analyze the role of social, ethical and ecological labeling for environmental policy based on works of foreign and Lithuanian authors. •To analyze the role of eco-labeling in EU environmental policy and the experience of other countries in usage of eco-labeling. •To analyze environmental policy and its instruments in Lithuania, by using SWOT analyze. •To describe ecological and other labeling used in Lithuania, and its development tendencies and compare it with experience of other countries. •To prepare recommendations of eco-labeling development in Lithuania. The object of this work is the possibility of... [to full text]

Magistro darbo objektas – buitinių atliekų rūšiavimas Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos komunikaciją skatinant buitinių atliekų rūšiavimą darnaus vystymosi kontekste. Darbo uždaviniai: atskleisti atliekų rūšiavimo svarbą darnaus vystymosi kontekste; išsiaiškinti pagrindinius atliekų tvarkymo politikos principus, buitinių atliekų tvarkymo ir rūšiavimo ypatumus Lietuvoje ir užsienio šalyse; išnagrinėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viešųjų ryšių komunikaciją, atliekų rūšiavimo skatinimo iniciatyvas; ištirti visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką galimybes bei perspektyvas, visuomenės dalyvavimo – teisės į aplinkos informaciją užtikrinimą bei jos interesą aplinkos apsaugos ir buitinių atliekų rūšiavimo klausimais; išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos buitinių atliekų rūšiavimo skatinimo komunikacinę veiklą. Naudojantis aprašomuoju, analitiniu, istoriniu, literatūros ir šaltinių analizės metodais, prieita prie išvados, kad atliekų surinkimas ir jų tvarkymas pripažįstama bene aktualiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritimi – tai svarbi Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos dalis, šiam sektoriui teikiamas pirmumas ir Lietuvoje. Vertinant, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių atliekos rūšiuojamos, perdirbamos ir panaudojamos vėl energijai, šilumai ir kitoms medžiagoms, atliekų rūšiavimas darnaus vystymosi kontekste svarbus tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Rūšiuojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the second half of the twentieth century begun a new phase of human relationship with nature – o global ecological crisis. Waste collection and management is recognized as the most important and difficult in environment. Master's research object – domestic waste sorting in Lithuania. The aim – to analyze Lithuania's Ministry's of Environment communication to promote domestic waste sorting in a context of sustainable development. The tasks: to reveal the importance of waste sorting in the context of sustainable development; to clarify the basic principles of waste management policies, domestic waste management and sorting features in Lithuania and foreign countries; to examine the Lithuania's Ministry's of Environment communications of the public relations, waste sorting promotion iniciatives; to investigate public awareness and education in the environment opportunities and prospects, public participation - the right to environmental information and ensuring its interest in environmental protection and in domestic waste sorting issues; analyze the Lithuania's Ministry's of Environment communications in promotion activities of the domestic waste sorting. Using a descriptive, analytical, historical and literary sources and methods of analysis leads to the conclusion that waste collection and processing is recognized as most recent and most sophisticated sector of environmental protection and is very important in European Union's environmental policy, priority is given to... [to full text]

Darbe nagrinėjama Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos politika, jos vystymosi raida nuo pirmosios ES aplinkos programos priėmimo iki darnaus vystymosi principų įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos politikos formavimui, panaudojant įvairių ES fondų, programų, kitų finansinių instrumentų paramą galutiniams aplinkos apsaugos tikslams pasiekti. Lietuvos aplinkos apsaugos politikos vystymui nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio didelė įtaką turėjo vykdoma ES aplinkos apsaugos politika. Lietuva, derėdamasi dėl narystės ES, prisiėmė įsipareigojimus suderinti savo teisyną su ES aplinkos apsaugos teisine baze. ES teisės normų perkėlimas pareikalavo papildomų asignavimų į daugumą aplinkos apsaugos sričių: vandens, oro apsaugos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo ir kt. Priešderybiniu ir derybų laikotarpiu Lietuva sėkmingai pasinaudojo ES finansine PHARE, SAPARD ir ISPA fondų parama aplinkos apsaugos politikos vystymui. Tapus ES nare, atsirado galimybės aplinkos apsaugos politiką įgyvendinti naudojant Struktūrinių, Sanglaudos fondų ir LIFE programos, skirtos išimtinai gamtos apsaugai, finansine parama. / The work deals with the environmental policy of the European Union and Lithuania, its development from the adoption of the first EU environmental programme to the application of the principles of sustainable development. The major focus is on the formation of the environmental policy using the support of various EU funds, programmes and other financial instruments to achieve the final environmental objectives. The development of the environmental policy in Lithuania has been largely influenced by the EU environmental policy being implemented since the last decade. In its negotiations over the EU membership, Lithuania undertook to harmonize its acquis with the EU environmental protection framework legislation. The transposition demanded additional appropriations to the majority of the environmental areas: protection of water and air, waste management, preservation of biological diversity and landscape, etc. Pre-negotiation and negotiation period saw the successful use of the PHARE, SAPARD and ISPA financial support by Lithuania for the development of the environmental policy. The EU membership offered the possibilities to enlarge the environmental policy using the financial support of the Structural and Cohesion Funds and LIFE programme designed exceptionally for the protection of nature. The work analyses the particularities of EU supporting and uptake and explains, through the expert contribution, the principle problems and impediments predetermining a rather unfavourable... [to full text]

Didėjant žmonių poreikiams, didėja ir išteklių naudojimas. Todėl yra labai svarbu išteklius naudoti kuo efektyviau. O kadangi mineraliniai ištekliai yra neatsinaujinantys ištekliai, tai jų efektyvus naudojimas yra ypač svarbus. Šio darbo tikslas ir buvo atlikti Lietuvos mineralinių išteklių naudojimo pokyčių analizę darnaus vystymosi požiūriu. Mineraliniai ištekliai bendroje išteklių struktūroje sudarė 32 %. Lietuvoje yra eksploatuojamos 5 mineralinių išteklių rūšys: smėlis bei žvyras, klintis, dolomitas ir molis. Smėlis bei žvyras sudaro pagrindinę eksploatuojamų išteklių dalį - 75, dolomitas – 14 %, klintis – 8 %, molis – 3 %. Visų mineralinių išteklių bendrą balansą sudar����� gavyba 95 %, importas – 5 %, eksportas – 4 %. Mineralinių išteklių bendras bei vietinis sunaudojimas nuo 1996 m. iki 2006 m. kito netolygiai. Didžiausias jų sunaudojimo augimas buvo nuo 2001 m. iki 2006 m., jis išaugo 2 kartais. Mineralinių išteklių ekologinis efektyvumas (EE) 1996 – 2006 m. buvo nepastovus. Tam turėjo įtakos 1999 m. Rusijos ekonominė krizė, kuri iškraipė 1998 – 2002 m. EE duomenis. Tačiau 2006 m. ekologinis efektyvumas buvo net 46 % didesnis lyginant su 1996 m. Didžiausią įtaką vietiniam mineralinių išteklių sunaudojimui turėjo pastatytų naujų namų skaičius. Tiesioginių užsienio investicijų statybų sektoriui, bendro BVP įtaka mineralinių išteklių naudojimui buvo mažesnė. Mažiausiai šių išteklių vietinį sunaudojimą veikė naudingo ploto tenkančio vienam gyventojui veiksnys bei... [toliau žr. visą tekstą] / Physical growth of society increases the consumption of materials. Therefore nowadays the material eco-efficiency became very important. Since the construction minerals are one of the non-renewable resources thus their eco-efficiency is the most important. The aim of this work was to evaluate the eco-efficiency of construction minerals by sustainability approach. It is estimated that the construction minerals make 32 % of all resources. In Lithuania there are five kinds of construction minerals that are exploited: limestone, dolomite, clay, gravel and sand. Sand and gravel form a major part of all exploitable resources (75 %), while dolomite only 14 %, limestone – 8 %, and clay – 3 %. The extraction of all construction minerals is estimated to be 95 %, import – 5%, and export – 4% of total construction mineral input. In this work it was determined that during the analysed period, from 1996 to 2006, the direct construction materials input and consumption fluctuated. The biggest consumption’s growth – twofold incease – was during the period of 2001-2006. It was determined that the eco-efficiency of construction minerals also underwent fluctuation during 1996-2006. It was influenced by the economical crisis in Russia in 1999ies. However, the change of eco-efficiency got a tendency of slight increase, and in 2006 the eco-efficiency was higher by 46 % than in 1996. It can be concluded that construction sector, especially new buildings, has the highest impact on the consumption of... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe atliekamas Pabaltijo šalių darnaus vystymosi įvertinimas. Teorinėje dalyje teoriniu aspektu apžvelgta darnaus vystymosi samprata, koncepcijos raida, įvertinta darnaus vystymosi vieta Pabaltijo šalyse, supažindinta su Europos Sąjungos bei Pabaltijo šalių regionine politika bei apžvelgta Lietuvos ir užsienio autorių sukurti darnaus vystymosi sisteminimo modeliai. Pabaltijo šalių darniam vystymuisi įvertinti atrinkta rodikliai, pateikta jų apžvalga bei supažindinta su šių rodiklių įvertinimo metodais. Analitinėje-tiriamojoje baigiamojo darbo dalyje atliktas Pabaltijo šalių pažangos darnaus vystymosi srityje įvertinimas, analizuojant ekonominius, socialinius bei aplinkos rodiklius, naudojant tarpusavio priklausomybės ryšio glaudumo tyrimą, darnaus vystymosi barometro bei kompaso metodus. Darbo pabaigoje atliktas gautų rezultatų, taikant skirtingus metodus Pabaltijo šalių pažangai, darnaus vystymosi srityje, įvertinimas: iš nagrinėtų Pabaltijo šalių, geriausia padėtis darnumo atžvilgiu yra Estijos, o blogiausia – Lietuvos. Analizės metu buvo nustatyta, jog gauti rezultatai neatspindi tikrosios Pabaltijo šalių darnaus vystymosi situacijos, o darnaus vystymosi barometro bei kompaso metodus, norint taikyti praktikoje, dar reikia tobulinti. / Baltic countries sustainable development was evaluated by this bachelor's final work. At the theoretical part the theoretical meaning of sustainable development is overviewed, evolution of conception, the place of sustainable development in Baltic countries was evaluated, introduced with the European Union and the Baltic countries regional policy and systematization models of sustainable development created by Lithuanian and foreign authors are overviewed. Sustainable development of Baltic countries is evaluated by selected indicators, provided an overview and introduced with the characteristics of indicators selected. At the analytical-exploratory part of this final work the progress of the sustainable development at the Baltic countries was evaluated, analyzing economical, social and enviromental indicators, using the examination of the dependency links between each other, sustainable development barometer and compass methods. Baltic countries progress at the sustainable development was evaluated at the end of the work using different methods evaluating progress at the sustainable development sphere: reviewing examined Baltic countries and the best situation according the sustainability aspect is in Estonia, but the worst situation is in Lithuania. Through the analysis it was found that the results obtained do not reflect the true sustainable development situation at the Baltic countries, the barometer and compass of the sustainable development needs to be improved to be... [to full text]

Darbo tikslas – atlikti Lietuvos autotransporto sektoriaus rodiklių analizę darnaus aplinkos būklės, ekonominio ir socialinio vystymosi aspektais 2000–2011 m. Vykdant išsikeltus darbo uždavinius buvo renkami, grupuojami, ir analizuojami statistiniai duomenys susiję su transporto sektoriaus darniu vystymusi ir apimantys šio sektoriaus aplinkosauginius, ekonominius bei socialinius aspektus. Analizuojamas laikotarpis apima 2000 – 2010 metus. Per šį laikotarpį Lietuvos transporto sektorius labai vystėsi.. Kelių transporto priemonių skaičius 2000 – 2006 padidėjo 40 %. Vėliau šis augimas nebuvo toks ryškus. Kuro sunaudojimas transporto sektoriuje per analizuojamą laikotarpį išaugo 50 proc. Kuro suvartojimas transporto sektoriuje sumažėjo dabartinės ekonominės krizės metu. Vis didesnę dalį krovinių ir keleivių apyvartos užima kelių transportas. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais iki 2008 metų padidėjo 22 %. Transporto sektoriaus sukuriama BVP dalis 2000 – 2008 metų periodu augo 25 %. Darbuotojų skaičius transporto sektoriuje per 2000 – 2010 metų laikotarpį sumažėjo 16 %, tai rodo, kad net ir maža dalis dirbančiųjų transporto sektoriuje sukuria gan didelę dalį bendrojo Lietuvoje sukuriamo BVP. Bendras kelių tinklas išaugo 10 %. Lietuvoje gyventojų mirtingumas dėl transporto įvykių sumažėjo 54 %. Krovinių vežimas visomis transporto rūšimis iki 2008 metų augo, vėliau pastebimas sumažėjimas dėl finansų krizės. Ir tik nuo 2009 metų pastebimas pervežamų krovinių skaičiaus... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose - to carry out motor Lithuania sector analysis of indicators of sustainable environmental, economic and social aspects of development in 2000-2011. The performance targets set for itself were collected, grouped and analyzed statistical data related to the transport sector and the sustainable development of the sector covering the environmental, economic and social aspects. The analysis covers the period 2000 - 2010 years. During this period the Lithuanian transport sector is very developed .. Road vehicles 2000 - 2006 increased by 40%. Later, the increase was less pronounced. Fuel consumption in the transport sector during the analysis period increased by 50 percent. Fuel consumption in the transport sector dropped in the current economic crisis. An increasing share of freight and passenger turnover of road transport occupies. Passengers carried by public buses by the year 2008 increased by 22%. Transport sector in the GDP of 2000 - 2008 season increased by 25%. Number of employees in the transport sector during 2000 - 2010 the period decreased by 16%, suggesting that even a small proportion of workers in the transport sector creates a relatively large part of total GDP generated in Lithuania. The total road network grew by 10%. Lithuania mortality rate of traffic accidents decreased by 54%. Freight transport by all modes of transport by the year 2008 to grow at appreciable reduction of the financial crisis. It is only since the year 2009 appreciable increase... [to full text]

Norint įvertinti esamą šalių situaciją, lyginti praėjusius laikotarpius ir įvardinti ateities prognozes, darnų vystymąsi reikia formalizuoti, t.y. jį reikia išreikšti kiekybinių ir kokybinių rodiklių kompleksu – darnaus vystymosi indeksais. Vienas iš paprastesnių įvertinimo būdų yra sudėtinis darnumo indeksas. Šio darbo tikslas ir yra įvertinti Lietuvos ir kitų ES šalių darnaus vystymosi pokyčius 2004 - 2010 m., naudojant sudėtinį indeksą. Norint pasiekti šį tikslą buvo išanalizuoti pagrindiniai ekonomikos, socialinio vystymosi ir aplinkos rodiklių pokyčiai ES15, Baltijos šalyse bei Lenkijoje ir Čekijoje. Pastarosios šalys buvo pasirinktos, nes visos į ES įstojo 2004 m. ir jų praeitis buvo panaši, o jų vystytmasis lyginamas su ES senbuvėmis šalimis. Sudėtiniui indeksui apskaičiuoti buvo naudota OECD metodika „Handbook on constructing composite indicators methodology and user guide“ (2008). Taip pat buvo apskaičiuoti subindeksai ir bendras darnumo indeksas. Išanalizavus duomemis paaiškėjo, kad naujų ES narių dauguma rodiklių, pvz., BVP, eksportas, energijos ir medžiagų intensyvumas, kūdikių mirtingumas, skurdas ir kt., pagerėjo analizuotu laikotarpiu. Taip pat nustatyta, kad ekonomikos subindeksas geriausias yra ES15, o aplinkos – Lietuvoje ir Latvijoje. Tuo tarpu sudėtinis darnumo indeksas 2004 ir 2010 m didžiausias buvo ES15 ir siekė 55,6 ir 57,9 balus atitinkamai. 2004 m mažiausias darnumo indeksas buvo Lenkijoje - 39,05 balai, o 2010 m – Latvijoje 45,7. Lietuvos darnumo... [toliau žr. visą tekstą] / Wanting to evaluate present country situation, compare past and predict forecast, harmonious progress needs to be formalized (it needs to be expressed as quantitative and qualitative index integrate – harmonious growth progress). One of the simplest evaluation methods is harmonious integrate index, which shows country harmony. This job object is to evaluate Lithuania‘s and other EU country harmonious growth alteration of year 2004-2010, applying integrate index. To achieve this goal main growth and environmental index changes of ES15 have been analyzed in Baltic States, Poland and Czech Republic. These countries were selected because they all joined EU in 2004 and their past was similar and results are compared with countries that have been longer in EU. ‘Handbook on constructing composite indicators methodology and user guide’ (2008) were used OECD methodology to calculate integrate index. Sub-indexes and total coherence indexes were also calculated. After analyzing information of countries, which recently joined EU, it has become clear that their indexes like GDP, export, energy and material intensity, children death, poverty etc. have become better after they joined EU. Also, it was estimated that economy sub-index ES15 is the best and environment – in Lithuania and Latvia. Meanwhile, integrate harmony index ES15 became biggest in 2004 and 2010 and accordingly reached 55, 6 and 57, 9 points. Smallest harmony index was in Latvia – only 39, 09 in 2004 and 45, 7 in 2010... [to full text]

Lietuva, pastaraisiais metais pasižymėjo aukštu ekonominio augimo lygiu bei atskirų sričių vystymųsi. Augant ekonomikai didėja visuomeniniai poreikiai, gamybos apimtys, auga vartojimas. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis iškyla grėsmė aplinkai, t.y. kad spartus ekonominis vystymasis bus pasiektas aplinkos sąskaita. Pagrindinis šio darbo tikslas – remiantis teoriniais ekonominio augimo bei darnaus vystymosi pagrindais, išanalizuoti ir įvertinti pastarųjų metų Lietuvos ekonominį augimą darnaus vystymosi kontekste. / Lithuania, as well as other two Baltic states, could be characterized by a high level of economic growth and development in various fields in previous years. Naturally, threats to environment emerge under such conditions, i. e. the intense economic development is pursued at the expense of the environment. The main goal of the paper is analyse and evaluate the tendencies and perspectives on economic growth in Lithuania of the recent years, based on the theoretical principles of economic growth and sustainable development.

Propagation of the ideas of sustainable development started 36 years ago. It was at the conference of the United Nations that took place in Stockholm in 1972 when a provision that economic development shall proceed by utilising the natural resources as effectively as possible and considering the environmental impact was clearly formulated. The concept of sustainable development is being applied in different fields and its definition varies. The main idea is that everything what we have must be saved so that we have what to leave for the future generations. The quality of living in a city can be analysed by defining the city within sustainability framework. Cities of sustainable development should be healthier and offer wider perspectives for city dwellers. Sustainability of residential areas of the city is defined taking into consideration the following main aspects: environmental, social, cultural, technical and engineering and economical. Good living quality, open public spaces, pure air and water, green areas and low-level criminality are just a few impartial factors that describe a sustainable residential area. At present the tendency of building more and more dwelling and high-rise buildings in Lithuania is noticed. Such buildings density the existing residential areas and leave no space for green areas, playgrounds for children, etc. Such tendency utterly contravenes with the concept of sustainable city development and is harmful both to the city and its dwellers... [to full text] / Istoriškai miestai yra komercijos, kultūros, žinių, mokslo ir naujovių centrai. Žmogus, nutaręs gyventi mieste, renkasi jam patinkančią vietovę ir būstą toje vietovėje, t. y. žmogus kelia gyvenamajai vietai tokius reikalavimus: vieta – gyvenamasis rajonas; būstas – būsto kokybė. Darnaus vystymosi sąvoka yra labai aktuali šiomis dienomis. Šią sąvoka bandoma taikyti įvairiose srityse bei savaip ją apibrėžti. Tačiau pagrindinė mintis – viską, ką turime, reikia tausoti, kad turėtumėme ką palikti ateinančioms kartoms. Vertinant gyvenimo mieste kokybę, pirmiausia susitelkiama ties sveikatos apsaugos problemomis, socialinėmis sąlygomis, galimybėmis šias problemas spręsti gerinant planavimą ir perstatymą. Visos šios problemos yra sprendžiamos įtraukiant miesto apibrėžimą į darnos rėmus. Darniai besivystantys miestai turėtų tapti sveikesni, su didesnėmis perspektyvomis miesto gyventojams. Taikant darnos sąvoką miesto gyvenamųjų rajonų darnai apibrėžti išskiriami keli pagrindiniai aspektai: ekonominiai, aplinkosauginiai, socialiniai, techniniai-inžineriniai, kultūriniai. Darniai vystomas miestas taip pat padeda saugoti rajonų, iš kurių miestas ir susideda, darną. Darni bendruomenė mieste, rajone yra akcentuojama darnaus miesto ar rajono apibrėžimuose. Gera gyvenimo kokybė, atviros viešosios erdvės, švarus oras ir vanduo, žalieji plotai, nedidelis nusikalstamumas – tai tik keletas objektyvių rodiklių, kurie apibūdina darnų gyvenamąjį rajoną. Miesto gyvenamasis rajonas – tai miesto... [toliau žr. visą tekstą]

Šio diplominio darbo tikslas yra išanalizuoti organizacijų konkurencinio pranašumo didinimo galimybes per ekologinio marketingo komplekso instrumentų intensyvinimą. Magistro baigiamasis darbas susideda iš trijų dalių: problemos teorinės analizės, situacijos analizės bei projektinių sprendimų trečiojoje darbo dalyje. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama ekologinio marketingo koncepcija ir rėmimo instrumentai darnaus vystymosi kontekste. Pagrindinis dėmesys skiriamas darnaus vystymosi, kaip organizacijų strategijos konkurencinio pranašumo kriterijaus, svarbai. Pagal teorinę analizę ir pasirinktus tyrimo metodus atlikta ekologiškos produkcijos rėmimo instrumentų analizė Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose bei vartotojų apklausa, tiriant ekologiškų produktų rėmimo instrumentų poreikį ir poveikį pirkėjų įpročiams. Trečiojoje dalyje sukurta nauja ekologiško rėmimo strategija ir rėmimo instrumentų alternatyvos ekologiškiems produktams. / The aim of this project is to analyse the prospects of promotional instruments in order to increase the demand of ecological production, which should become a criterion of the competitive advantage of the organizations. Master‘s project consists of three parts: theoretical analysis of the problem, the analysis of the situation and the projected solutions. In the first part the theoretical aspects of green marketing‘s concept and promotional instruments in the framework of sustainable development are presented. Fundamental attention is granted to the growing importance of sustainable development as a criterion of competitive advantage of organizational strategy. According to the theoretical studies and defined research methods the largest Lithuanian retail supermarkets and their promotional instruments are presented together with the social research determining the altitude of consumers to the eco-immage of supermarkets and the effectivness of eco-products‘ promotion. In the third part, the new eco-promotional strategy and the alternative promotional instruments for ecoproducts are presented.