Magistro darbo objektas – buitinių atliekų rūšiavimas Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos komunikaciją skatinant buitinių atliekų rūšiavimą darnaus vystymosi kontekste. Darbo uždaviniai: atskleisti atliekų rūšiavimo svarbą darnaus vystymosi kontekste; išsiaiškinti pagrindinius atliekų tvarkymo politikos principus, buitinių atliekų tvarkymo ir rūšiavimo ypatumus Lietuvoje ir užsienio šalyse; išnagrinėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viešųjų ryšių komunikaciją, atliekų rūšiavimo skatinimo iniciatyvas; ištirti visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką galimybes bei perspektyvas, visuomenės dalyvavimo – teisės į aplinkos informaciją užtikrinimą bei jos interesą aplinkos apsaugos ir buitinių atliekų rūšiavimo klausimais; išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos buitinių atliekų rūšiavimo skatinimo komunikacinę veiklą. Naudojantis aprašomuoju, analitiniu, istoriniu, literatūros ir šaltinių analizės metodais, prieita prie išvados, kad atliekų surinkimas ir jų tvarkymas pripažįstama bene aktualiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritimi – tai svarbi Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos dalis, šiam sektoriui teikiamas pirmumas ir Lietuvoje. Vertinant, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių atliekos rūšiuojamos, perdirbamos ir panaudojamos vėl energijai, šilumai ir kitoms medžiagoms, atliekų rūšiavimas darnaus vystymosi kontekste svarbus tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Rūšiuojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the second half of the twentieth century begun a new phase of human relationship with nature – o global ecological crisis. Waste collection and management is recognized as the most important and difficult in environment. Master's research object – domestic waste sorting in Lithuania. The aim – to analyze Lithuania's Ministry's of Environment communication to promote domestic waste sorting in a context of sustainable development. The tasks: to reveal the importance of waste sorting in the context of sustainable development; to clarify the basic principles of waste management policies, domestic waste management and sorting features in Lithuania and foreign countries; to examine the Lithuania's Ministry's of Environment communications of the public relations, waste sorting promotion iniciatives; to investigate public awareness and education in the environment opportunities and prospects, public participation - the right to environmental information and ensuring its interest in environmental protection and in domestic waste sorting issues; analyze the Lithuania's Ministry's of Environment communications in promotion activities of the domestic waste sorting. Using a descriptive, analytical, historical and literary sources and methods of analysis leads to the conclusion that waste collection and processing is recognized as most recent and most sophisticated sector of environmental protection and is very important in European Union's environmental policy, priority is given to... [to full text]

Darbo tikslas išanalizuoti atliekų rūšiavimo bei tvarkymo situaciją Lietuvoje, atlikti gyventojų nuomonės vertinimą, nustatyti jos kitimo tendencijas 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu. Tyrimas atliktas remiantis moksline literatūra, sukauptais statistikos duomenimis ir vykdytos gyventojų nuomonės apklausos duomenimis. Pastaruoju metu augant vartojimui, pakuočių kiekiui, pirkimo-pardavimo kultūrai krypstant prie smulkių daiktų vienkartinio įpakavimo, po ekonominės krizės vėl atsigaunant statyboms, gamybai neišvengiamai susiduriama su dideliu susidarančių atliekų kiekiu šalyje. Visuose sektoriuose Lietuvoje kasmet susidaro apie 4,5 mln. t. atliekų: iš jų gyventojų komunalinių atliekų šiek tiek daugiau nei 1 mln. t., gamybos, pramonės, žemės ūkio, transporto ir kitų ūkinių veiklų apie 3 milijonai tonų. Nustatytų aplinkos apsaugos pažeidimų atliekų sektoriuje skaičius didėja 2002 m. jų buvo šiek tiek virš tūkstančio, o 2009 m. viršijo du tūkstančius, Vienam gyventojui tenkančių mišrių komunalinių atliekų kiekiai taip pat pasižymi didėjimo tendencija, apie 300 kg 2004 metais ir 330 kg 2012 metais (per aštuonis metus išaugo trisdešimčia kilogramų). Atsižvelgiant į emigraciją ir dar statistiškai neįtrauktą realų gyventojų kiekio sumažėjimą, mišrių komunalinių atliekų kiekis susidarantis vienam gyventojui per metus gali būti žymiai didesnis. Atlikus išsamią literatūros ir surinktų anketinių duomenų analizę nustatytos pagrindinės priežastys kodėl Lietuvos visuomenėje komunalinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work purpose is to analyse the situation of waste sorting and management in Lithuania and accomplish the assessment of residents’ opinion, identify trends in 2010 – 2012 years period. The research has been conducted on the ground of scientific literature, collected statistical data and the data of accomplished residents’ interrogation. Nowadays when consumption and the number of packing is increasing, purchase and sale culture is turning to the usage of disposable packing of small items, when after the economic crisis construction and manufacture are reviving again, we inevitably face a huge amount of waste appearing in the country. Every year in all sectors of Lithuania about 4, 5 million tons of waste are accumulated: where domestic household waste work out slightly more than 1 million tons, whereas manufacturing, industrial, agricultural, transport and other waste work out about 3 million tons. The number of breaches of environment protection in waste management sector is increasing. In 2002 there were slightly more than a thousand of such breaches, whereas in 2009 the number exceeded two thousands. The number of domestic household domestic household domestic household domestic household waste which falls on one resident has increasing tendency and figures up to 300 kg per person in 2004 and 330 kg per person in 2012. Within eight years the amount increased by thirty kilos. Considering the emigration and real statistically undocumented decrease of the number of residents... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto gyventojų atliekų rūšiavimo motyvacijų sąsajas su Eko taškų įkūrimu. Uždaviniai: Įvertinti Kauno miesto gyventojų motyvaciją bei įpročius rūšiuoti atliekas. Nustatyti Kauno miesto gyventojų motyvacijos bei įpročių rūšiuoti atliekas sąsajas su Eko taškų įkūrimu. Metodika: Tyrimas buvo atliktas 2013 m. lapkričio – 2014 m. vasario mėnesiais. Anoniminės anketos būdu apklausti 271 Kauno miesto gyventojai. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS v20. Surinktų duomenų skirtumų patikimumas buvo vertinamas chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Statistinė išvada laikyta patikima, kai p < 0,05. Rezultatai. Kauno miesto gyventojų rūšiavimo motyvacijos veiksniai: ekonominės naudos (patogumo) - 48 proc., aplinkos apsaugos (vertybiniai) - 33 proc. ir socialinio priklausomumo (bendruomeniškumo) – 19 proc. (p<0,05). Daugiausia gyventojai atskiria: stiklo taros (99,3 proc.), makulatūros (62,3 proc.) ir PET gėrimų taros (55,7 proc.) (p<0,05). Eko taškais naudojasi - 62,8 proc. visų rūšiuojančių stiklo tarą, 54,3 proc. – rūšiuojančių PET gėrimų tarą. Rūšiavimui sudarytas galimybes vertino puikiai 79,9 proc. makulatūrai šalinti naudojančių Eko taškus, o specialiuosius konteinerius tik 19,0 proc., 86,4 proc. stiklo tarai šalinti naudojančių Eko tašką, o specialiuosius konteinerius tik 33,3 proc. (p<0,05). 70,8 proc. kiekvieną dieną ir 78,9 proc. kiekvieną savaitę atskiriantiems stiklo tarą, 78,2 proc. kartą į savaitę... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate interfaces between waste sorting motivations of Kaunas city residents and the establishment of Eco points. Objectives: To evaluate waste sorting motivations and habits of Kaunas city residents; to determine the interfaces between Kaunas residents’ motivations and habits related to waste sorting and establishment of the Eco points. Methodology: The study has been started on November, 2013 and completed February, 2014. 271 of Kaunas city residents were interviewed by Anonymous questionnaires. Statistical analysis was performed using statistical software package SPSS v20. The reliability of the collected data differences was evaluated by chi-square (χ2) criteria. Statisted result is reliable if the p-value< 0.05. Results. Waste sorting motivation factors of Kaunas city residents: economical benefits (convenience) - 48%, environmental protection values – 33%. and social belonging (community factor) – 19% (p < 0.05). Mostly residents sort this waste: glass containers (99.3%), waste paper (62.3%) and PET beverage containers (55.7%) (p < 0.05). Conditions for waste sorting were evaluated as perfect by: 79.9% of those who sort waste-paper by using Eco points and only 19.0% of those who sort waste-paper by using special containers; 86.4% of residents who sort glass containers by using Eco points and only 33.3% of those who sort glass containers by using special containers (p < 0.05). 70.8% of respondents sorted glass containers every day and 78.9% were... [to full text]