Europos Komisija ieško būdų mažinti gaminių daromą poveikį aplinkai, vertinant visą jų būvio ciklą. Siekiant šio tikslo taikomos ekologinio projektavimo ir būvio ciklo vertinimo priemonės saugesnių aplinkos atžvilgiu gaminių gamybai ir ekonominės (pvz., mokesčių diferenciacija, gamintojo atsakomybė) bei informacinės (pvz., ekoženklinimas) priemonės tokių gaminių paklausos kūrimui. Yra daug veiksnių, skatinančių ūkio subjektus taikyti ekoženklinimą. Viena iš paprastų priežasčių – aplinkos apsaugos (ar darnaus vystymosi) pokyčiai, vykstantys visuomenėje. Darbo tikslas – atlikti ekologinių, prekių ženklų panaudojimo plėtros aplinkosauginėje politikoje galimybių tyrimą Lietuvoje. Šio tikslo bus siekiama atliekant tokius uždavinius: 1.Remiants užsienio ir lietuvių mokslininkų teoriniais ir empiriniais darbais išnagrinėti aplinkosauginių, socialinių ir etinių ženklų vaidmenį aplinkosauginėje politikoje 2.Išanalizuoti ekologinių ženklų vaidmenį įgyvendinat ES aplinkosauginę politiką bei kitų šalių patirtį, diegiant ekologinius prekių ženklus; 3.Išanalizuoti apinkosauginę Lietuvos politiką ir Lietuvoje naudojamus aplinkosauginės politikos instrumentus, taikant SSGG analizę; 4.Aprašyti ekologinius ir kt. prekių ženklus taikomus Lietuvoje, bei išnanalizuoti jų plėtros tendencijas ir palyginti su kitų šalių; 5.Nustatyti ekologinių ženklų panaudojimo perspektyvas, kliūtis ir skatinimo priemones Lietuvoje; 6.Parengti rekomendacijas Lietuvai dėl ekologinių ženklų plėtros. Darbo objektas –... [toliau žr. visą tekstą] / European Commission is constantly looking for ways of reducing the whole product life cycle impact on environment. Means of ecological engineering and valuation of product’s life cycle are being implemented in order to produce environmentally friendly products together with economical and media tools for creation of demand for such products. There are many factors stimulating economical entities to use eco-labelling. Environment protection change taking place in the society is one of those factors. Demand for ecological products is one of the main factors forcing companies to produce such products, taking into consideration influence on environment through the all stages of production. The aim of this paper – is to analyze the possibility of using eco-labeling in development of environmental policy of Lithuania. Such tasks have been formulated in order to reach this aim: •To analyze the role of social, ethical and ecological labeling for environmental policy based on works of foreign and Lithuanian authors. •To analyze the role of eco-labeling in EU environmental policy and the experience of other countries in usage of eco-labeling. •To analyze environmental policy and its instruments in Lithuania, by using SWOT analyze. •To describe ecological and other labeling used in Lithuania, and its development tendencies and compare it with experience of other countries. •To prepare recommendations of eco-labeling development in Lithuania. The object of this work is the possibility of... [to full text]

Žalieji pirkimai – tai tokie pirkimai, kurie integruoja aplinkosauginius reikalavimus į viešojo pirkimo sąlygas, siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žalieji pirkimai yra nauja sfera viešojo administravimo studijose. Nors koncepcija teoriškai yra pagrįsta ir analizuota, tačiau praktiniai jos įgyvendinimo aspektai literatūroje nėra plačiai analizuoti, kadangi Lietuvoje žaliųjų pirkimų tiesioginis reglamentavimas pradėtas 2007 m. antroje pusėje. Darbo tikslas yra išanalizuoti žaliųjų pirkimų politikos įgyvendinimą teisinio reglamentavimo, instituciniu, finansiniu aspektu, išskiriant įgyvendinimą įtvirtinančius instrumentus. Darbas sudarytas iš penkių dalių, kurios pagal analizės objektą suskirstytos į smulkesnius skyrelius. Pirmajame skyriuje aptariamas viešosios politikos ciklas, kurio vienas iš etapų yra įgyvendinimas, aprašomi galimi įgyvendinimo mechanizmai ir instrumentai, kuriais remiasi žaliųjų pirkimų politikos įgyvendinimas. Antrajame skyriuje analizuojama ES reguliacinė politika, kurią pasitelkiama įgyvendinant žaliuosius pirkimus, bei Komisijos vaidmuo įgyvendinimo etape; teisinė bazė – ES direktyvos, jų perkėlimas į LR įstatymus, svarbiausios ES ir Lietuvos strategijos, programos, skirtos žaliųjų pirkimų įgyvendinimui. Trečiajame skyriuje nagrinėjamos Lietuvos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinimo procese ir nevyriausybinių organizacijų veikla. Kadangi žaliųjų pirkimų įgyvendinimas yra lėšų reikalaujanti sritis, apžvelgiami įgyvendinimo finansiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Green procurement is a way of public procurement, which integrates environmental considerations in public procurement process, seeking to reduce negative influence on environment. The relevancy of this paper is determined by novelty of green procurement policy in public administration studies. Even the concept is theoretically grounded but practical aspects of implementation are not strongly analysed, because reglamentation in Lithuania was started in second part of 2007. The subject of this paper focuses on analysis of green procurement policy reglamentation, institutional, financial aspects, and exclusion instruments of implementation. The paper is composed of the five main parts which are divided into smaller sections depending on the analyzing subject. The system of public policy cycle, which includes implementation stage and instruments of implementation, which are used in green procurement policy are analysed in the first part. EU regulation policy and Commission role in implementation of green procurements are analysed in the second part. This part of paper reveals policy reglamentation in EU directives and transfer of it to Lithuanian legislation. The most important are EU and Lithuanians strategies, programs, which implement green procurements. Lithuanian institutions and NGO are analysed in the third part of paper. This part focuses on financial instruments, because green procuremement is financal resources required policy... [to full text]