Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti UAB „Toksika“ pagrindinės įmonės daromą ir potencialų poveikį aplinkai ir jo mažinimo priemones bei įmonės veiklos atitiktį aplinkos apsaugą bei darbo saugą reglamentuojančių Lietuvos respublikos teisės aktų reikalavimams. Darbe nagrinėtas įmonės vykdomas technologinis procesas bei jo poveikis ir taikomos prevencinės ir poveikio mažinimo priemonės atmosferos orui, paviršiniam bei požeminiam vandeniui, dirvožemiui, kraštovaizdžiui ir bioįvairovei, įmonės darbuotojų saugai bei sveikatai, pasirengimas galimoms avarinėms situacijoms, įvertinta esama aplinkos vadybos sistema. Išanalizavus visus įmonės veiklos aspektus, galima teigti, kad UAB „Toksika“ veikla nedaro reikšmingo neigiamo poveikio atmosferos orui. Vandens vartojimo mažinimo priemonių nėra, bet jos neprivalomos, kadangi vandens suvartojimas labai nedidelis. Įmonė tinkamai tvarko savo nuotekas, požeminio vandens monitoringo rezultatai rodo, kad požeminio vandens įmonė neteršia. UAB „Toksika“ nedaro neigiamo poveikio dirvožemiui, kraštovaizdžiui ar bioįvairovei, užtikrina tinkamą darbuotojų saugą bei sveikatos priežiūrą. Įmonė atitinka Lietuvos respublikos aplinkosauginius teisės aktų reikalavimus, tačiau joje nesukurta duomenų apie aplinką kaupimo, sisteminimo bei analizės sistema, nėra įdiegtos ir veikiančios aplinkos vadybos sistemos. Siekiant geriau kontroliuoti įmonės veiklą ir poveikį aplinkai, rekomenduojama tokią sistemą įdiegti. / The aim of this work is to analyze and evaluate the existing and potential environmental impact of UAB „Toksika“, to evaluate the measures for the mitigation of this impact and the compliance of this enterprise with the legal environmental requirements and requirements for work safety and health. The work examines the technological process, its impact and preventive measures that are applied to avoid this impact on the atmospheric air, surface water and underground water, soil, landscape, biodiversity, the health and safety of the employees, analyses the preventive measures and preparedness to avoid accidents and spills and evaluates the existing environmental management system. After examining the above-mentioned aspects, the conclusions are that UAB „Toksika“ has no significant negative impact on atmospheric air. There are no measures for reducing the consumption of water but it is not compulsory because the current consumption is very low. The enterprise performs the proper management of the sewage; the underground water monitoring indicates that the activity of the enterprise causes no contamination of underground water. UAB „Toksika“ does not have negative impact on soil, landscape or biodiversity; a required job safety and health care of the employees is ensured. The enterprise complies with the requirements of environmental legal acts, but there is no system for collecting data about the environment and the enterprise does not have a functioning environmental... [to full text]

Žalieji pirkimai – tai tokie pirkimai, kurie integruoja aplinkosauginius reikalavimus į viešojo pirkimo sąlygas, siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žalieji pirkimai yra nauja sfera viešojo administravimo studijose. Nors koncepcija teoriškai yra pagrįsta ir analizuota, tačiau praktiniai jos įgyvendinimo aspektai literatūroje nėra plačiai analizuoti, kadangi Lietuvoje žaliųjų pirkimų tiesioginis reglamentavimas pradėtas 2007 m. antroje pusėje. Darbo tikslas yra išanalizuoti žaliųjų pirkimų politikos įgyvendinimą teisinio reglamentavimo, instituciniu, finansiniu aspektu, išskiriant įgyvendinimą įtvirtinančius instrumentus. Darbas sudarytas iš penkių dalių, kurios pagal analizės objektą suskirstytos į smulkesnius skyrelius. Pirmajame skyriuje aptariamas viešosios politikos ciklas, kurio vienas iš etapų yra įgyvendinimas, aprašomi galimi įgyvendinimo mechanizmai ir instrumentai, kuriais remiasi žaliųjų pirkimų politikos įgyvendinimas. Antrajame skyriuje analizuojama ES reguliacinė politika, kurią pasitelkiama įgyvendinant žaliuosius pirkimus, bei Komisijos vaidmuo įgyvendinimo etape; teisinė bazė – ES direktyvos, jų perkėlimas į LR įstatymus, svarbiausios ES ir Lietuvos strategijos, programos, skirtos žaliųjų pirkimų įgyvendinimui. Trečiajame skyriuje nagrinėjamos Lietuvos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinimo procese ir nevyriausybinių organizacijų veikla. Kadangi žaliųjų pirkimų įgyvendinimas yra lėšų reikalaujanti sritis, apžvelgiami įgyvendinimo finansiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Green procurement is a way of public procurement, which integrates environmental considerations in public procurement process, seeking to reduce negative influence on environment. The relevancy of this paper is determined by novelty of green procurement policy in public administration studies. Even the concept is theoretically grounded but practical aspects of implementation are not strongly analysed, because reglamentation in Lithuania was started in second part of 2007. The subject of this paper focuses on analysis of green procurement policy reglamentation, institutional, financial aspects, and exclusion instruments of implementation. The paper is composed of the five main parts which are divided into smaller sections depending on the analyzing subject. The system of public policy cycle, which includes implementation stage and instruments of implementation, which are used in green procurement policy are analysed in the first part. EU regulation policy and Commission role in implementation of green procurements are analysed in the second part. This part of paper reveals policy reglamentation in EU directives and transfer of it to Lithuanian legislation. The most important are EU and Lithuanians strategies, programs, which implement green procurements. Lithuanian institutions and NGO are analysed in the third part of paper. This part focuses on financial instruments, because green procuremement is financal resources required policy... [to full text]