Aplinkos problemos glaudžiai susijusios su sveikatos problemomis, todėl apie aplinkos problemų sprendimą galima kalbėti kaip apie sveikatos sutrikimų prevenciją. Kadangi aplinkos problemos yra sukeltos žmonių elgesio ir jų sprendimui reikia žmonių elgesio pasikeitimo, psichologija, kaip mokslas apie elgesį, vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant aplinkos problemas. Šiame darbe analizuojamas aplinką saugantis elgesys ir jį įtakojantys požiūrio veiksniai, remiantis socialiniu altruistiniu Vertybių-Įsitikinimų-Normų modeliu (Stern et al., 1999) bei Fishbein ir Ajzen (1975) Pagrįstų veiksmų teorija. Išskiriami kognityvinis, emocinis ir intencinis požiūrio komponentai. Į Vertybių-Įsitikinimų-Normų modelį įtraukti kintamieji (ekologinė pasaulėžiūra, aplinkos problemų pasekmių suvokimas, atsakomybės už aplinkos problemas prisiskyrimas ir asmeninės normos) atspindi tik kognityvinį požiūrio į aplinkos problemas komponentą, todėl pasirinktas modelis papildytas kitų tyrėjų išskirtais kintamaisiais, tokiais kaip emocinis įsitraukimas į aplinkos problemas (Maloney et al., 1975) ir susirūpinimas aplinka (Schultz, 2000), atspindinčiais emocinį požiūrio komponentą, bei požiūris į aplinką saugantį elgesį (Maloney et al., 1975), apimančiu intencinį požiūrio komponentą. Pirmiausia, atliktame tyrime aprašomas ir analizuojamas 157 Vilniaus Universiteto studentų aplinką saugantis elgesys ir jį įtakojantys požiūrio veiksniai. Tyrimas rodo, kad studentai yra įsitraukę į aplinką saugantį elgesį, palaiko... [toliau žr. visą tekstą] / Environmental problems are closely linked to health problems, so the promotion of environmental protection could be understood as the prevention of health problems. Environmental problems are caused by human behaviour and the sollution of these problems requires human behaviour change. Psychology, as a science of human behaviour, plays important role in environmental problems solving. This work is analysis of conservation behaviour and attitudinal factors influencing conservation behaviour in the conceptual framework of socio-altruistic Value-Belief-Norm model (Stern et al., 1999) and applying the Theory of Reasoned Action (Fishbein, Ajzen, 1975). According to the classical tripartite conceptualization, attitudes consist of cognitive, affective and conative dimensions. The Value-Belief-Norm model represents only cognitive component of attitude, so the model was extended including affective and conative components of attitude. First of all, this study describes and analizes conservation behaviour and attitudinal factors influencing conservation behaviour of 157 students of Vilnius University. The study shows that students are engaged in conservation behaviour and are fairly emotional about environmental issues. The CFA analysis supports the three-factor structure of environmental concern. Biospheric, egoistic and altruistic concerns can be distiguished. The study shows that egoistic concern for environment is predominant in Lithuania, so environmental concern in Lithuania... [to full text]

Europos Sąjungos formuojamos politikos įtaka suvaidino nemažą teigiamą vaidmenį kuriant efektyvų valstybės vaidmenį ir formuojant šalies ekonominę politiką. Tačiau esama atvejų, kai Europos Sąjungos institucijos diktuoja valstybėms narėms ir kandidatėms vienus ar kitus sprendimus – sprendimus, nebūtinai atitinkančius tų valstybių interesus. Šio darbo tikslas - ištirti Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos reguliavimo politikos harmonizavimą, remiantis Europos aplinkos agentūros poveikio analize. Tikslui pasiekti buvo atsižvelgiama į Europos Sąjungos reguliavimo agentūrų veiklos funkcionavimo ypatumus, pagrindinius Europos Sąjungos aplinkos apsaugos ir Lietuvos Respublikos aplinkosaugos veiklos prioritetus bei analizuojamas Europos aplinkos agentūros vaidmuo harmonizuojant Lietuvos aplinkos apsaugos politiką. Apibendrinus darbo rezultatus, galima teigti, kad reguliavimo agentūrų veikla yra labai svarbi ir naudinga veiksmingam Europos Sąjungos funkcionavimui. Nacionaliniai valstybių narių skirtumai gali būti šalinami pasitelkiant labiausiai tinkamą reguliavimo politikos metodą. Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika grindžiama nuostata, kad aukšti aplinkosaugos standartai skatina inovacijas, atveria verslo galimybes, prisideda prie ekonominio augimo skatinimo. Lietuvos valstybei tapus Europos Sąjungos nare, nemažas dėmesys buvo skiriamas rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų harmonizavimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvose patvirtintų nuostatų... [toliau žr. visą tekstą] / Policies being formed by the European Union have had a significant positive influence in developing an effective role of the state and forming economical policy of the country. However, there are cases when institutions of the European Union dictate certain decisions to the member and candidate states, and those decisions do not necessarily serve best interests of the states. Aim of this paper - is to analyze impact of the European Union and Lithuanian state environmental sector regulatory policy harmonization, using a case study of The European Environment Agency analysis. To reach the goal has been taken account European Union regulatory agencies' functioning characteristics, the main environmental priorities of the European Union and those of the Republic of Lithuania, and analyzing European Environment Agency's role in harmonizing Lithuanian environmental policy. Summarizing the results of the paper, it can be asserted that regulatory agencies are very important and useful for the efficient functioning of the European Union. National differences of member states can be eliminated by invoking the most proper method of regulatory policy. Environmental policy of the European Union is based on attitude that high environmental standards promote innovations, open business opportunities and further economical growth. When Lithuania joined the European Union, significant consideration was given to harmonizing new laws and projects of other legal acts with the guidelines expressed... [to full text]

The international environmental responsibility has became a very important issue for the international community and especially for Lithuania caused of the specific geographical and geopolitical situation.The subject of the master's thesis is the principles of international environmental responsibility - principles, setting up the main guidelinesfor the development of the international legal norms, which describes international responsibility arising out of the environmental harm as well as relations among states.

Darbe nagrinėjama Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos politika, jos vystymosi raida nuo pirmosios ES aplinkos programos priėmimo iki darnaus vystymosi principų įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos politikos formavimui, panaudojant įvairių ES fondų, programų, kitų finansinių instrumentų paramą galutiniams aplinkos apsaugos tikslams pasiekti. Lietuvos aplinkos apsaugos politikos vystymui nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio didelė įtaką turėjo vykdoma ES aplinkos apsaugos politika. Lietuva, derėdamasi dėl narystės ES, prisiėmė įsipareigojimus suderinti savo teisyną su ES aplinkos apsaugos teisine baze. ES teisės normų perkėlimas pareikalavo papildomų asignavimų į daugumą aplinkos apsaugos sričių: vandens, oro apsaugos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo ir kt. Priešderybiniu ir derybų laikotarpiu Lietuva sėkmingai pasinaudojo ES finansine PHARE, SAPARD ir ISPA fondų parama aplinkos apsaugos politikos vystymui. Tapus ES nare, atsirado galimybės aplinkos apsaugos politiką įgyvendinti naudojant Struktūrinių, Sanglaudos fondų ir LIFE programos, skirtos išimtinai gamtos apsaugai, finansine parama. / The work deals with the environmental policy of the European Union and Lithuania, its development from the adoption of the first EU environmental programme to the application of the principles of sustainable development. The major focus is on the formation of the environmental policy using the support of various EU funds, programmes and other financial instruments to achieve the final environmental objectives. The development of the environmental policy in Lithuania has been largely influenced by the EU environmental policy being implemented since the last decade. In its negotiations over the EU membership, Lithuania undertook to harmonize its acquis with the EU environmental protection framework legislation. The transposition demanded additional appropriations to the majority of the environmental areas: protection of water and air, waste management, preservation of biological diversity and landscape, etc. Pre-negotiation and negotiation period saw the successful use of the PHARE, SAPARD and ISPA financial support by Lithuania for the development of the environmental policy. The EU membership offered the possibilities to enlarge the environmental policy using the financial support of the Structural and Cohesion Funds and LIFE programme designed exceptionally for the protection of nature. The work analyses the particularities of EU supporting and uptake and explains, through the expert contribution, the principle problems and impediments predetermining a rather unfavourable... [to full text]

Aplinkos apsauga - tai teisinių, technologinių, techninių, biologinių ir kitų priemonių sistema, padedanti derinti gamtos išteklių naudojimą su aplinkos išsaugojimu. Magistro baigiamajame darbe analizuojamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje, ES nuostatų derinimas su Lietuvos aplinkos apsauga, nagrinėjama aplinkos apsaugos teisinė sistema ir įstaigos, kurios įgyvendina ir modeliuoja aplinkosaugos politiką. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti aplinkos apsaugos formavimo galimybes; 2. išanalizuoti aplinkos apsaugos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas, jų funkcijas; 3. apžvelgti aplinkosaugos finansavimo principus; 4. apžvelgti ES įtaką Lietuvos aplinkos apsaugos politikai; 5. ištirti visuomenės požiūrį į aplinkosaugą. Darbo struktūrą sudaro keturios dalys: pirmoje - apibūdinama aplinkos vadyba ir politika, apžvelgiama aplinkos apsaugos raida Lietuvoje, aplinkosaugos finansavimo principai; antroje - išanalizuotas aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, apžvelgti teisės aktai, veiksmų programos, politikos principai, nuostatos bei kiti aplinkos apsaugą reglamentuojantys dokumentai, bei įgyvendinančios institucijos; trečioje – apžvelgiamas aplinkos apsaugos politikos vertinimas; ketvirtoje - atliktas tyrimas, kuriame išanalizuotas žmonių požiūris į aplinkos apsaugą, pateikiamos pagrindinės charakteristikos, imtis ir rezultatai. Remtasi moksline literatūra, publikuojamais straipsniais, dokumentais... [toliau žr. visą tekstą] / Environment protection is a system of legal, technological, technical, biological, and other means and it helps to combine the use of natural recources with the environment protection. The M.A. paper is focused on the formation and implementation of the environment protection politics in Lithuania, the adjust of the European Union regulation with the Lithuanian environment protection. Also environment protection system and institutions, which implement and regulate the environment protection policy, are analused in the paper. The goals of the paper : 1. To view the possibilities of environment protection; 2. to analyse the institutions which form and implement the environment protection policy and to view their functions; 3. to view sponsorship principles of the environment protection; 4. to view the influence of the European Union upon Lithuanian environment protection policy; 5. to analise the attitude of the society towards the environment protection. The structure of the paper consists of four parts: in the first part the environment management and policy are defined, the development of environment protection in Lithuania and the sponsorship principles of the environment protection are viewed; in the second part of the paper the implementation of the environment protection in the European Uninon and Lithuania is analysed, some law acts, programmes of action, the principles and regulation of policy, and other documents and institutions which regulate the environment... [to full text]

Dvidešimtajame amžiuje dėl intensyvaus ekonomikos vystymosi ir sparčios mokslo bei technikos pažangos įvyko esminiai pakitimai sąveikaujant visuomenei ir aplinkai. Ūkinės veiklos poveikis aplinkai vertinamas planuojant ūkinę veiklą, nes didžiausia aplinkos teršėjai yra pramonė, energetika, transportas ir žemės ūkis. Ūkinės veiklos interesai turi didelės įtakos aplinkos apsaugos politikos efektyvumui. Dėl griežtų ES reikalavimų ūkinės veiklos poveikio vertinimui, Lietuvoje šiai sričiai skiriamas vis didesnis dėmesys bei prioritetas. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, įsipareigoja vykdyti visus ES reikalavimus aplinkosaugos srityje. Nagrinėjant Lietuvos integraciją į ES, magistriniame darbe buvo nustatyta sėkminga jos raida: šiuo metu į Lietuvos teisę perkelti beveik visi vandens, atliekų bei oro apsaugos politiką reglamentuojantys teisės aktai. Keturioms ES direktyvoms yra numatyti pereinamieji laikotarpiai, kurie per ilgesnį laiką leis imti taikyti nustatytas ES normas ir suteiks galimybę visiškai įgyvendinti ES reikalavimus. Atlikus Lietuvos ir ES teisės aktų lyginamąją analizę, nustatytos jų įgyvendinimo spragos, kurios galėtų būti užpildytos stiprinant atsakingų institucijų gebėjimą vykdyti numatytas funkcijas, sukuriant racionalesnę struktūrą, kad darbas būtų mažiau dubliuojamas, bendradarbiaujant su kitomis ES narėmis ir perimant jų patirtį efektyvaus teisės aktų įgyvendinimo srityje. Pasiūlymuose numatyta parengti Lietuvos įmonėms metodikas, leidžiančias įvertinti... [to full text] / In the 20th century due to fast progress of economy and incredible development of science and technologies major influences have been made to our environment. Economy’s impact on the environment may be assessed while planning it, as major environmental polluters are industry, energetics, transport and agricultural sectors. Economy’s interests have an impact on the effectiveness of environmental policy. Due to strict demands from the EU, this subject is exposed to an increasing concern and priority. Having become a part of the EU, Lithuania has committed to implement all of the European Union’s legal claims in the environmental sector. By analyzing Lithuania’s integration into the EU, this thesis establishes its successful development: currently almost all of the EU’s directives on water, air protection and waste management have been harmonized with the Lithuanian law. Four of the EU’s directives have transitional periods assigned, which will allow to employ EU’s norms and fulfill its requirements in the longer run. Having executed a comparative analysis of Lithuanian and European Union legal acts, certain breaches in their implementation were found. These breaches may be emended by strengthening functional performance of responsible institutions, creating a more rational working structure which would prevent redundancy at work while cooperating with EU’s institutions and taking over their experience in effective implementation of legal norms. Suggestions present proposed... [to full text]

Summary of dissertation explains the object and tasks of the research, outlines its sources and methods, reveals academic novelty and practical importance of the study, lists the main theses of the dissertation and elaborates on the conclusions and proposals. / Disertacijos santraukoje nurodomas tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai, apžvelgiami tyrimo šaltiniai, atskleidžiamas darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė, nurodomi pagrindiniai disertacijos teiginiai, pateikiamos išvados ir pasiūlymai.

Darbe įvertinti Raseinių rajono aplinkos apsaugos kontrolės ir priežiūros rezultatai. Analizei pasirinkti 2005 – 2009 metai, analizuotos aplinkos apsaugos agentūros ataskaitos, įvertinti pagrindiniai įstatymų ir reikalavimų pažeidimai. Darbo objektas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūra. Jos vykdomų darbų apžvalga, protokolai, metinės ataskaitos, bylos. Darbo tikslas – Įvertinti aplinkos apsaugos būklę ir parodyti pagrindines jos raidos tendencijas. Išanalizuoti per paskutiniuosius penkerius metus padarytus aplinkos apsaugos administracinius pažeidimus, jų priežastis, nustatyti būdingiausius pažeidimus ir pasiūlyti pažeidimų mažinimo priemones. Darbo metodika – Išanalizuotos metinės veiklos ataskaitos nuo 2005 iki 2009 m, sugretintos tarpusavyje, ir remiantis gautais analizės rezultatais padarytos išvados. Detaliai analizuotos 2007 – 2009 metų ataskaitos, agentūros patikrinimų planų sėkmių ir nesėkmių įvertinimai, agentūros darbuotojų sustatyti aktai dėl nustatytos neteisėtos veiklos ir kitų administracinių pažeidimų. Taip pat išanalizuoti skundai dėl padarytos žalos ar nusikalstamos veiklos užfiksuoti agentūros vedamose knygose. Remiantis atlikta analize nustatyti dažniausiai padaromi prasižengimai, prasižengimų priežastys, pažeidėjų požiūris į savo neteisėtą veiklą. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad pažeidimų skaičius nuolat mažėja. 2005 metais bendras nustatytas prasižengimų skaičius buvo 394, o... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis estimates the results of environmental protection control and monitoring in Raseiniai district. To be precise, the peculiarities of Environmental Protection Agency reports as well as the main violations of environmental laws and regulations are analysed and measured. Analysis is based on data of 2005-2009. Object of the thesis is the review of operations, cases, protocols and annual reports carried out in Raseiniai Environmental Protection Agency of Kaunas Regional Environmental Protection Department controlled by Ministry of Environment of the Republic of Lithuania. The aim of the thesis is to assess the condition of environment protection and expose its essential development trends. The thesis also aims at evaluation of the main causes of violations in environmental protection during the last five-year period and measures against them. Method used in the thesis is the comparative analysis of annual reports during the period of 2005-2009. To be precise, an explicit analysis is made on the annual reports, overview of successes and failures control schedule, acts for illegal actions and other administrative violations performed by Agency personnel. Moreover, claims for damages and other types of offence recorded in Agency registers are defined too. The obtained data indicates causes of frequently occurring violations and offenders’ treatment of their own illegal activities. The results of the survey reveal that the number of environmental violations is gradually... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe atskleista, išanalizuota, įvertinta apsaugos principų įgyvendinimas teisės aktais, atskleistas aplinkos apsaugos principų turinys ir samprata, išanalizuota kaip aplinkos apsaugos principai įtvirtinti tarptautinės teisės, Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės sistemose. Nors aiškaus aplinkos apsaugos principų sąrašo nėra, šiame magistro baigiamajame darbe išanalizuoti dominuojantys teisės aktuose aplinkos apsaugos principai, kurie teisės mokslininkų yra išskiriami kaip pagrindiniai aplinkos apsaugos principai turintys didelę įtaką visai aplinkos apsaugos politikai bei teisei. Aplinkos apsaugos principai yra pagrindas visos aplinkos apsaugos teisės sistemos, todėl šio darbo iškeltas tikslas- išanalizuoti , kokie aplinkos apsaugos principai labiausiai dominuoja teisės aktuose, apibrėžti šių principų sampratą, turinį, reglamentavimą, nustatyti kokiais teisės aktais ir kaip šie principai yra įgyvendinami Lietuvos aplinkosaugos teisėje. Siekiant darbo tikslo, analizuojama metodinė, norminė, specialioji leteratūra, analizuota teismų praktika. Apibendrinus darbo rezultatus, galima teigti, kad įgyvendinant aplinkos apsaugos principus Lietuvos teisinėje sistemoje yra priimami ir keičiami nacionaliniai teisės aktai, priimamos aplinkos apsaugos strategijos, formuojama teismų praktika. Tačiau šiuo metu tiek Europos Sąjungos tiek nacionaliniai teisės aktai yra nesistemingi, dažnai keičiami ir tai sukelia tam tikras ne tik aplinkos apsaugos principų... [toliau žr. visą tekstą] / Currently, the environmental protection is considered to be one of the priorities for national policies and warrants increasing public interest in it and legal regulation. In legal literature it is recognized that the principles are the main provisions on which legal regulation is based and the law is realized. Legal norms are based on these principles they are used in practice of courts when eliminating the conflict of laws and fill in the gaps in law. Therefore, it is obvious that the principles have great importance to the legal system and at the same time to the public relations. Gradually formed principles of environmental protection influenced the content of environmental protection norms and their implementation. Legal norms are implemented on the basis of legal regulation and the legal relations are founded on their basis. Therefore, in this master's work the final implementation of the principles in environmental protection legislation will be analyzed. In view of the fact that international law has priority over national law and the fact that Lithuania is a member of the European Union and the principle of supremacy of Community law therefore is applicable to Lithuanian legal system, the aim of this Master’s thesis is to reveal the content and concept of principles of environmental protection and to analyze how environmental principles are defined in international law, the European Union low and in the legal system of Lithuania. Although there isn`t any clear... [to full text]

Natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas, keičiamas, arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis. Esant tokiai situacijai, būtina išsaugoti teritorijas, turinčias ekologinę, socialinę bei kultūrinę reikšmę. Įvertinta Šiaulių apskrityje esančių kraštovaizdžio vertybių naudojimo ir apsaugos sistema bei jų tvarkymo organizavimas. Analizės rezultatai parodė, kad problematiškiausios yra kultūros paveldo ir gamtos vertybių teritorijos. Vykstant žemės grąžinimo procesams, savavališkų statybų invazijai, dėl žmonių žemo ekologinės savimonės lygio, šios teritorijos gali prarasti vertybinį funkcionavimo pagrindą, skatinti didesnę ar mažesnę natūralaus kraštovaizdžio biodegradaciją. Norint apsaugoti kraštovaizdžio vertybių kultūrinę vertę, sustabdyti gamtinio kraštovaizdžio nykimą gamtinio karkaso bei saugomose teritorijose, atliekamas Šiaulių apskrities generalinio plano koncepcijos strateginių pasekmių vertinimas; rengiami saugomų teritorijų planavimo dokumentai; kompleksiškai organizuojama saugomų teritorijų priežiūra; vykdomi NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo gamtotvarkiniai projektai. / Natural landscape very often is being destroyed, replaced or created as a new cultural landscape. In such a situation it is very important to preserve areas, which has got it’s own ecological, social and cultural significance. The main purpose of this work is to estimate the valuable landscape’s, located in Šiauliai district, usage, protection system and how it’s regulation is being organized. As results of the analysis show, the biggest problems meet cultural heritage and valuable natural areas. While land rehabilitation is being in progress, illegal building is being held, because of people misbehavior, these areas may loose they own natural values, bigger or smaller natural landscape destruction may began. Trying to protect natural landscape’s cultural values, stop its disappearance and destruction in natural frame and conservation areas, general (long term) plan concept ional strategies consequences in Šiauliai district estimation is being held, conservation areas planning documents being created, conservation areas completed supervision being organized, NATURA 2000 conservation area’s network landscape management projects being arranged.