Šiame darbe nagrinėjami du šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, kurie yra pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, t.y. 1) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei (DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 2) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šio darbo uždaviniai buvo: 1) analizuoti DK normas, reglamentuojančias darbo drausmės pažeidimus; 2) nagrinėti šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, ypatumus; 3) remiantis teismų praktika, analizuoti kaip praktikoje taikomos DK normos, reglamentuojančios šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus; 4) palyginti kaip šie pažeidimai reglamentuojami užsienio valstybių teisės aktuose; 5) remiantis teismų praktika, atskleisti darbo sutarties nutraukimo, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tvarką. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir pateikiami pasiūlymai, kurie manytina, galėtų teigiamai įtakoti darbo sutarties nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, procesą Lietuvoje. / In this master thesis are pending two gross breach of work duties, which constitute the basis for terminating a contract of employment on the initiative of an employer, scilicet: 1) disclosure of state, professional, commercial or technological secrets or communicating them to a rival enterprise (Article 235 part 2 point 2 of the Labour code of the Republic of Lithuania); 2) acts with elements of theft, fraud, appropriation or embezzlement of property, unlawful taking of a reward even though these activities did not involve the employee in criminal or administrative liability (Article 235 part 2 point 7 of the Labour code of the Republic of Lithuania). The tasks of this master thesis were: 1) to analyse the rules of the Labour code of the Republic of Lithuania, which regulate breaches of labour discipline; 2) to analyse gross breaches of work duties encroaching on property, property rights and property interests; 3) refer to practice of Courts, to analyse how the rules of the Labour code of the Republic of Lithuania, which regulate gross breaches of work duties encroaching on property, property rights and property interests are applying in practice; 4) to compare how these breaches are regulating in foreign countries laws; 5) refer to practice of Courts, to show the course of the termination of an employment contract for gross breach of work duties; The master thesis is ended by summarizing examined issues and presenting appropriate suggestions that are believed may cause... [to full text]

Magistro darbo "Darbo sutarčių nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis (DK 235 str. 2 d. 3 ir 4 punktai)" tyrimo tikslas - darbo drausmės pažeidimo ypatumų bei teismų praktikos, taikant darbuotojų atsakomybę už darbo drausmės pažeidimus reguliuojančias teisės normas, analizė, teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarčių nutraukimą už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, kurie nesuderinami su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis tyrimas. Pirmojoje dalyje atskleidžiama darbo drausmės pažeidimo samprata bei šio darbo teisės painstitučio ypatumai. Analizuojamas darbo drausmės pažeidimo bei šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąsajumas. Antroje dalyje pateikiama šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, nesuderinamų su darbuotojo pareigomis ar darbo funkcijomis samprata, analizuojamos šių drausmės pažeidimų sudėtys. Galutinėje darbo dalyje apžvelgiama darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą tvarka. / The purpose of this research is the analysis of the regulations, determining the breach of labour discipline and the court practise when applying law regulations on the breach of labour discipline. It also includes the analysis of the regulations concerning the gross breach of work duties, which must be understood as a breach of labour discipline involving gross violation of the provisions of laws and other legal acts which directly regulate the employee's work. The first part discloses conceptions of the breach of labour discipline and the peculiarities of this sub institution of labour law. This part also involves the analysis of the connections between the breach of labour discipline and the Gross Breach of Work Duties In the second part presents the conception of the gross breach of work duties that are incompatible with employee’s duties or job functions. In the last part of this research the termination of the employment contracts for Gross Breach of Work Duties is examined.

Drausminės atsakomybės, kaip teisinės atsakomybės rūšies paskirtis yra užtikrinti darbo drausmę. Ji yra taikoma darbo teisėje už darbo drausmės pažeidimą. Magistro darbe analizuojamos drausminės atsakomybės rūšys, trumpai aptariama teisė aktų, nustatančių tiek bendrąją teisinę, tiek specialiąją teisinę atsakomybę bendroji charakteristika. Didelis dėmesys magistro darbe skiriamas drausminės atsakomybės pagrindui ir drausminės atsakomybės sąlygoms analizuoti, nes, norint konstatuoti darbo drausmės pažeidimą, kuris yra drausminės atsakomybės pagrindas, reikalinga nustatyti visų pažeidimo elementų sudėtį, t.y. objektą, subjektą, objektyviąją pusę ir subjektyviąją pusę. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės dar vadinamos darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygomis. / The purpose of disciplinary responsibility as the type of legal responsibility is to ensure labour discipline. It is applied in the labour law for the breach of labour discipline. The Master’s work gives an analysis of the types of disciplinary responsibility, the general characteristic of the legal acts, identifying both the general and special legal responsibility, is discussed in brief. Special attention in the Master’s work is devoted to analysis of the basis of disciplinary responsibility, conditions of disciplinary responsibility, since in order to state a breach of labour discipline, which is the basis for legal responsibility, it is necessary to identify the composition of all elements of the breach, i.e. the object, subject, objective side and subjective side. The objective and subjective sides of the breach of labour discipline are also called the conditions of disciplinary responsibility of the employees.

Šio magistrinio darbo tyrimo objektas – išanalizuoti valstybės taikomų antikonkurencinių priemonių, numatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 str. ir Konkurencijos įstatymo 4 str. reglamentavimą bei taikymo skirtumus ir panašumus. Šiame darbe keliami probleminiai klausimai yra susiję su nacionalinės teisės problematika. Pirmasis, ar tikslinga reglamentuoti tokius viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie nėra formalizuoti, t.y. nėra priimta jokio teisės akto, kurį ištyrus, būtų galima nustatyti, jog ūkio subjektai yra diskriminuojami ar privilegijuojami. Antrasis klausimas, skirtas Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. numatytos išimties reguliavimo problematikai. Tai, kokia išimtis bus priimta priklauso tik nuo Seimo, todėl būtina iš Konstitucinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos nustatyti tokius kriterijus, kuriais remiantis įstatymo leidėjas galėtų vadovautis priimdamas įstatymus. Tačiau siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus, visų pirma būtina pagrįsti ES reglamentavimo ir taikymo praktikos naudą sprendžiant nacionalinės teisės problemas. Įrodinėjama, kad SESV 106 str. ir Konkurencijos įstatymo 4 str. yra panašūs savo paskirtimi, taikymo sąlygomis. Manytina tik atsakymui esant teigiamam, būtų tikslinga remtis ES patirtimi nagrinėjant darbe keliamus probleminius klausimus. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad ES esančiu teisiniu reglamentavimu bei vystoma praktika yra naudinga remtis, todėl remiantis tiek minėta ES patirtimi, tiek Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this paper is to analyze similarities and differences in the regulation and practise of anticompetitive measures of article 106 of the Treaty Establishing the EU and article 4 of the Competition Law of the Republic of Lithuania. Main legal problems raised in this paper are connected to the problems of national law. The first question deals with the need to regulate those acts of public administrative bodies which are not covered by Lithuanian competition law that is when there is no formal legal act issued by public administrative body which after analysis could be declared as discriminating or giving privileges to undertakings. The second question raised deals with the issue of the 4 article 2 part of the Competition Law in which an exemption is provided. The problem is that only Seimas passes laws which can be used as an exemption under 4th article 2 part of the Competition Law. That is why there is a need to identify criterions based on the case-law of Constitutional court and EU Court of Justice, which national legislator could use when laws are issued. But firs in order to reach raised goals it is needed to justify the use of EC law and practise, which could be relevant in solving national problems. In this paper it is argued article 106 of the Treaty Establishing the EU and article 4 of the Competition Law are similar in terms of their purpose, rules of application. It is though that only by having an affirmative answer, then it would be purposive to... [to full text]

SUMMARY Objective of the study. To assess the need of nursing care for patients with spinal cord injury during the early in-patient rehabilitation period. Methods. During the study, thirty-two patients following an acute spinal cord injury, hospitalized in the Neurorehabilitation Unit of the Rehabilitation Division at the Kaunas University of Medicine Hospital, were inquired, examined and cared for. The contingent of studied patients consisted of paraplegic individuals with retained upper limb functions who could fill in themselves a questionnaire, which included 22 questions. Results. The obtained data have shown that 10 women participating in the study were older than 22 men (p £ 0.05): the average age of the women (in the range of 28 to 70 years) was 41 years whereas of the men (in the range of 19 to 52 years), 33.86 years. A reliable correlation according to the Kendall coefficient was determined between the patients self–assessment and the real mobility of the studied individuals. The data of the study have shown that 17 (54.5 percent) of the patients with disturbed urinary function were febrile. The fever was assessed in all 7 patients with continuously indwelled Foley catheters (p £ 0.05), whereas in 15 cases of intermittent catheterization just 5 (33.3 percent) of the patients were febrile (p £ 0.05). The employment of the Fisher criterion has shown that in cases of continuously indwelled Foley catheters for the urinary bladder drainage and the presence of fever... [to full text]

Santrauka Darbe apžvelgiami Darbo kodekso 235 straipsnio 2dalies 8, 9, 10 punktuose numatyti darbuotojų atleidimo be įspėjimo pagrindai, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Minėti 235 str. punktai apžvelgti ne tik teisiniu aspektu, bet ir istoriniu bei palyginami su kitais teisės aktais bei kaimyninių valstybių teisės aktais reglamentuojančiais darbo santykius. Panagrinėta Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtos civilinės bylos susijusios su šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais pagal punktuose numatytus pažeidimus, iškeltos problemos ir trūkumai susiję su atleidimu iš darbo remiantis šiais aspektais.Taip pat paliesta kolektyvinių ( grupinių) ir individualių atleidimo iš darbo atvejų sąsajumas remiantis 1998 07 20 ES direktyva Nr 98/59, o taip pat panagrinėta specialių darbuotojų kategorijų atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo pažeidimus specifika ir palyginta su Darbo kodekso reglamentojamomis šiuos aspektus normomis. Darbe akcentuoti pagrindiniai kriterijai kuriais remiantis galima atleisti darbuotoją be įspėjimo, kai jis šiurkščiai pažeidžia pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8,9,10 punktuose numatytą darbo drausmę : 1. DK 235 str. 2dalies 8 punktas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantis gamybos procesai: - konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; - darbuotojas yra neblaivus darbo metu; - jis yra neblaivus darbo vietoje ( t.y... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The Termination of Employment Contracts Due to Gross Breach of Labour Duties whereas Encroaching on the Labour Treatment (Pursuant to Item 8, 9, 10, part 2, art. 235 of Labour Code of the Republic of Lithuania) The Paper presents review of the grounds for termination of an employment contract without notice in case of gross breach by an employee of work duties as provided for in Paragraphs 2(8), (9), and (10) of Article 235 of the Labor Code. The indicated paragraphs have been reviewed from the legal as well as historical point of view, and compared with other labor relations-regulating national legal acts as well as legal acts of neighboring countries. The Paper also contains analysis of the gross breach associated civil cases which were subject to hearing at the Supreme Court of Lithuania, and indicates the problems and drawbacks associated with termination based on the indicated grounds. In addition, the Paper considers correlation of the cases of collective redundancies and individual termination under the 20th July 1988 EU Directive No. 98/59, as well as the specifics of termination of employees of certain categories for gross breaches of labor discipline in comparison with norms regulated by the Labor Code. The Paper underlines the main criteria based on which an employee may be terminated without notice in case of gross breach of labor discipline as provided for in Paragraphs 2 (8), (9), and (10) of Article 235 of the Labor Code: 1. Paragraph 2(8) of Article 23... [to full text]

Teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, yra aktualios tiek teorine, tiek praktinio taikymo prasme, kadangi darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančių normų realizavimas praktikoje paliečia principinius darbo santykių šalių interesus ir kelia gana daug ginčų. Dėl minėtos priežasties, šio tyrimo objektu buvo pasirinktas įstatymų leidėjo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinto atleidimo iš darbo, kaip drausminės nuobaudos, taikomos darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, pagrindai bei tvarka. Šiame darbe yra aptariamos DK 237 straipsnio 1 dalyje numatytos drausminių nuobaudų rūšys, jų taikymo atvejai, tiriama DK 235 straipsnyje įtvirtintą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą bei analizuojami pavyzdiniai šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai (sudėtys). Taip pat darbe yra nagrinėjami drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo tvarkos etapai, identifikuojamos praktikoje kylančios problemos, siūlomi jų sprendimo būdai. Atlikta ir ginčų, dėl neteisėto bei nepagrįsto atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ypatumų analizė. Įsigilinus į įstatymų leidėjo įtvirtintą reglamentavimą, doktriną bei teismų praktiką, pateikti pasiūlymai šio svarbaus darbo sutarties pasibaigimo pagrindo reglamentavimui. / The ground of dismissal from work upon an employees single gross breach of work duties is strictly regulated by Article 235.2.3 Labour Code of the Respublic of Lithuania and is relevant in both theoretical aspects and practical application purposes. There are a lot of disputes regarding the termination of an employment contract on the initiative of an employer. Wherefore grounds and imposition of disciplinary dismissal from work mentioned in the Labour Code are analyzed in the paper. In this work the concept of the gross breach of work duties and all of the grounds mentioned in Article 235.2 of Labour Code are being analyzed, regarding the systematic Labour Code explanations and the directions given by the supreme court of Lithuania. Moreover, the aspects of the imposition of the disciplinary sanctions and peculiarity of legal disputes upon an employee`s unfair dismissal from work are surveyed. As a result, the author represents some offers in order to improve the regulation of such an important ground of the expiration of an employment contract.

SANTRAUKA Magistro baigiamojo darbo tema: Teisės atėmimas pagal administracinę teisę. Šiame darbe nagrinėjamas administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimas pagal administracinę teisę. Pirmiausia nagrinėjami administracinės atsakomybės teoriniai pagrindai, sąvoka ir sąlygos jai atsirasti, todėl pirmoje dalyje aptariamos tokios teisinės kategorijos kaip ,,teisinė prievarta,“ ,,teisinė atsakomybė,“ „teisės pažeidimas,“ ,,administracinė atsakomybė ir jos priemonės“ Kitoje dalyje nagrinėjamas asmens teisės ir specialiosios teisės santykis, normos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo - teisinius pagrindus ir ypatybes. Svarbu atkreipti dėmesį, kad administracinė nuobauda yra represinio pobūdžio ir sukelia asmeniui neigiamas teisines pasekmes, todėl svarbu aiškiai ir tiksliai apibrėžti draudimus ir paliepimus, suderinti normas tarpusavyje ir pašalinti nuostatų prieštaravimus, siekiant administracinėmis priemonėmis užtikrinti teisinės tvarkos ir asmens interesų pusiausvyrą. Be to, administracinės atsakomybės praktinio realizavimo problemiškumą lemia ir tai, kad daugiausia administracinių nuobaudų skiria ne teismai, o įvairios įgaliotos vykdomosios valdžios institucijos (pareigūnai). Toliau nagrinėjamos normos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones – taikymo pagrindus. Analizuojamos veikų, už kurias skiriama minėta administracinė nuobauda, juridinių sudėčių ypatumai, tam tikrų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Graduate work for a Master’s degree: “Deprivation of Rights in Accordance with Administrative Law”. Key words: legal responsibility, administrative responsibility, administrative offence, administrative penalty. The administrative penalty – deprivation of special rights in accordance with administrative law – is analysed in this work. Theoretical basis of administrative responsibility, the concept and conditions for its occurrence are analysed first, therefore such legal categories as “legal enforcement”, “legal responsibility”, “law offence”, “administrative responsibility and its measures” are discussed in the first part. The relation between personal rights and special rights, norms regulating legal background of administrative penalty – deprivation of special rights – are analysed in the next part. It is important to point out that administrative penalty is of repressive character, and it causes negative consequences to the person, therefore it is important to define prohibitions and orders clearly and accurately, to coordinate legal norms, to eliminate contradictions in the provisions in order to ensure balance between a legal order and personal interests by application of administrative measures. The problem of practical realisation of administrative responsibility is predetermined by the situation, when the majority of administrative penalties are imposed not by courts, but by different authorised institutions (officers) of executive power. Further the norms... [to full text]

Bendros nuomonės vertinant rizikos veiksnius, sąlygojančius kepenų pažeidimą gydant vaistais nuo tuberkuliozės ŽIV infekuotus ir neinfekuotus pacientus, sergančius tuberkulioze, nėra. ŽIV infekcijos įtaka šiam pažeidimui atsirastinėra išaiškinta. Daugelis darbų atlikta su nedideliu ŽIV infekuotų pacientų skaičiumi ir gauti rezultatai yra skirtingi. Darbo tikslas Nustatyti rizikos veiksnius, sąlygojančius sunkaus kepenų pažeidimo atsiradimą gydant vaistais nuo tuberkuliozės pirmus du tuberkuliozės gydymo mėnesius ŽIV infekuotus ir neinfekuotus ligonius, sergančius aktyvia tuberkulioze, taip pat nustatyti šio pažeidimo pasireiškimo dažnį bei pažeidimo atsiradimo laiką. Darbo uždaviniai 1. Išnagrinėti tuberkulioze sergančių bei gydomų nuo tuberkuliozės ligonių demografines, klinikines ypatybes bei kai kurių laboratorinių tyrimų duomenis tuberkuliozės gydymo pradžioje. 2. Nustatyti bei palyginti kepenų pažeidimo pasireiškimo dažnį bei atsiradimo laiką gydant vaistais nuo tuberkuliozės ŽIV infekuotus ir neinfekuotus pacientus. 3. Nustatyti ir palyginti demografinius, laboratorinius ir klinikinius rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos sunkiam kepenų pažeidimui atsirasti gydant vaistais nuo tuberkuliozės pirmus du tuberkuliozės gydymo mėnesius ŽIV infekuotus ir neinfekuotus ligonius. 4. Nustatyti vaistų, kurie pradėti vartoti kartu su per pirmą savaitę paskirtais vaistais nuo tuberkuliozės, įtaką kepenų pažeidimui atsirasti. / Although there are many hepatotoxicity risk factors describe for patients on antituberculosis therapy. However, the risk factors for liver injury and its occurence during this antituberculosis therapy have been assessed in HIV non-infected patients, they have rarely been assessed in HIV-infected patients, especially those treated for active tuberculosis. Most studies with HIV-infected patients on antituberculosis therapy have been carried out with a small amount of HIV-infected patients and results received are different. Aims and objectives The aim of this study is therefore to evaluate the incidence of severe liver injury in HIV-infected and non-infected patients on antituberculosis therapy, the time to its occurrence, and the clinical, biological and therapeutic risk factors for this injury. The objectives were as follows: 1. To investigate into demographic, clinical particularities and laboratory data of patients on antituberculosis treatment. 2. To define and compare the incidence of severe liver injury as well as the time of these occurrence in HIV-infected and non-infected patients on antituberculosis treatment. 3. To define and compare demographic, biological and clinical risk factors for severe liver injury in HIV-infected and non-infected patients on antituberculosis treatment within the first two month of this therapy. 4. To define the impact on liver injury occurrence of medications used in the first week of the tuberculosis treatment.

Administracinių teismų sistema Lietuvoje gana neseniai susiformavo. Administraciniai teismai Lietuvoje įsteigti 1999 metais. Nuo 2001 metų administraciniai teismai sudaro savarankišką teismų sistemą. Iki administracinių teismų sistemos susikūrimo Lietuvoje visi teisiniai ginčai, taip pat ir kylantys iš administracinių teisinių santykių, buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Dabar Teismingumo kolegija sprendžia bylų priskirtinumo klausimą. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus viešojo administravimo srityje. Į administracinius teismus kreipiamasi, kai valdžios institucija ar pareigūnas, vykdydami jiems pavestas funkcijas arba neteisėtai jų nevykdydami, pažeidžia privataus asmens ar asmenų grupės teises. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas apsunkina tikrąjį administracinių teismų įsteigimo tikslą, todėl šios bylos turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, taip bus pilnai apgintos pagrindinės asmens, padariusio pažeidimą teisės. Administraciniai teismai nagrinėja norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, t.y. vykdo tam tikrą vykdomosios valdžios kontrolę. Administracinių teismų sistema Lietuvos Respublikoje yra dvipakopė. Joje, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų nėra kasacijos instituto. Kaip matyti iš specializuotiems administraciniams teismas priskirtų funkcijų ir išnagrinėtų bylų statistikos, kasmet administracinių bylų skaičius vis didėja Administraciniai teismai formuoja vienodą teismų praktiką, taip jie... [toliau žr. visą tekstą] / The system of administrative courts was formed in Lithuania not long ago. Administrative courts were established in Lithuania in the year 1999. Since the year 2001, the administrative courts were united into an independent system of courts. Before the establishment of the system of administrative courts in Lithuania, all legal disputes, including those arising from administrative legal relations were settled by courts of general competence. Now decisions on the classification of cases are passed by the Board of Justice. Administrative courts examine disputes in the sphere of public administration. If a state institution or officer violates rights of a private person or a group of persons in course of fulfilling the functions entrusted to such an institution or officer or failure to fulfil them, the person or the group of person can apply to an administrative court. Examination of cases related to violations of the administrative law aggravates the activities of administrative courts bound with the goal of their establishment, so such cases should be examined by courts of general competence that fully protect the principal rights of the person having committed the violation. Administrative courts are engaged in examining a legitimacy of acts of administrative law, i.e. in controlling the activities of executive authorities to a certain extent. The system of administrative courts in Lithuania is many-stage. In contradistinction to courts of general competence, it does not... [to full text]