Viešasis administravimas yra viena iš socialinio valdymo rūšių, kuri yra labai reikšminga organizuojant modernios visuomenės valdymą, vykdant valstybės valią. Viešasis administravimas yra siejamas su valstybės valdymu, su valstybės vykdoma veikla, todėl jis glaudžiai yra susijęs su viešąja teise. Šiame magistro darbe aptariama bendroji viešojo administravimo samprata, jo santykis su vykdomąja valdžia, viešąja politika, taip pat aptariami pagrindinių viešojo administravimo modeliai, jų privalumai bei trūkumai. 1990 m. kovo 11 d. atkūrusi Nepriklausomybę, Lietuva perėmė sovietų sąjungos valstybės valdymo aparatą, kuris buvo neefektyvus, nelankstus ir nebetiko naujoje realybėje, todėl buvo būtina jį adaptuoti prie pasikeitusių sąlygų. Taigi nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vyko viešojo administravimo reforma, po truputį ryškėjo viešojo administravimo modelio bruožai. Intensyviausias viešojo administravimo teisinio reglamentavimo reformos etapas prasidėjo 1999 metais, kuomet buvo priimti svarbiausi įstatymai, reglamentuojantys viešąjį administravimą bei su juo susijusią veiklą. Viešojo administravimo teisinis reglamentavimas nuolat yra tobulinamas, keičiamos atskiros jo reguliavimo nuostatos. Darbe yra stengiamasi atskleisti šios viešojo administravimo teisinio reglamentavimo raidos priežastis bei tendencijas. Aptariamos viešojo administravimo sąvokos įtvirtinimo Lietuvos teisėje problemos. Taip pat aptariama viešojo administravimo principų sistema bei jos pokyčiai... [toliau žr. visą tekstą] / The public administration is a type of social management, which is very important in organizing the management of modern society and implementing the will of the state. The public administration is related to the governance of the state and to the activities performed by the state, therefore it is closely related to the public law. This study describes the concept of the common public administration, its relation to the executive power, public policy, also the main models of the public administration and their advantages and disadvantages are discussed in the study. In March 11, 1990 after the restoration of its independence, Lithuania inherited the state management body from the Soviet Union. The soviet state management body was inefficient, inflexible, and not suitable for new reality; therefore it ought to have been adapted to the new circumstances. Thus, from the restoration of its independence, the reform of public administration took place in Lithuania and the main features of the public administration model were developed. The most intensive stage of the reform of the regulatory framework in the public administration started in 1999, when the main laws on the public administration were enacted. The regulatory framework of public administration is under constant improvement. This study reveals the background and the trends of the evolution of the regulatory framework in the public administration. The problems of defining the public administration in the Lithuanian law... [to full text]

Nuolatiniai pokyčiai ekonomikoje, valstybės vidaus ir užsienio politikoje bei kitose gyvenimo srityse didina reikalavimus viešajam administravimui. Norint juos įvykdyti, valstybės tarnautojai turi sugebėti dirbti kokybiškai, operatyviai ir efektyviai. Tačiau, nepaisant to, kad šie reikalavimai atsirado dar 2004 m. balandį patvirtinus Viešojo administravimo plėtros iki 2010 m. strategiją, o vėliau ir ją įgyvendinančius teisės aktus, darbų, kuriuose būtų analizuojamas viešojo administravimo veiklos efektyvumo ir personalo vertinimo ryšys, viešojo administravimo institucijų personalo vertinimo sampratos teorinė ir praktinė pusės, beveik nėra. Todėl trūksta informacijos apie tai, kaip veikia personalo vertinimo sistema viešojo administravimo institucijose, ar nereikia imtis valstybės tarnautojų vertinimo sistemos tobulinimo priemonių. / Steady changes in the economy, in the domestic and foreign policy of the state and in other living areas increase the requirements for public management. Due to that it is necessary to work in good manner, operatively and efficiently. But despite to the fact that those requirements emerged when there were confirmed the strategy of Public management develoment till 2010 year (2004) and the legal acts designed for the implementation of this strategy, there are too little works in which people could find analysis of the relationship between public management and personal appraisal or teoretical and practical analysis of the conception of personal appraisal in public sector. Due to this reason this work focuses to the aspects determining the main elements of personal appraisal in public sector and their influence to the efficiency of public management.

Administracinių teismų sistema Lietuvoje gana neseniai susiformavo. Administraciniai teismai Lietuvoje įsteigti 1999 metais. Nuo 2001 metų administraciniai teismai sudaro savarankišką teismų sistemą. Iki administracinių teismų sistemos susikūrimo Lietuvoje visi teisiniai ginčai, taip pat ir kylantys iš administracinių teisinių santykių, buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Dabar Teismingumo kolegija sprendžia bylų priskirtinumo klausimą. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus viešojo administravimo srityje. Į administracinius teismus kreipiamasi, kai valdžios institucija ar pareigūnas, vykdydami jiems pavestas funkcijas arba neteisėtai jų nevykdydami, pažeidžia privataus asmens ar asmenų grupės teises. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas apsunkina tikrąjį administracinių teismų įsteigimo tikslą, todėl šios bylos turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, taip bus pilnai apgintos pagrindinės asmens, padariusio pažeidimą teisės. Administraciniai teismai nagrinėja norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, t.y. vykdo tam tikrą vykdomosios valdžios kontrolę. Administracinių teismų sistema Lietuvos Respublikoje yra dvipakopė. Joje, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų nėra kasacijos instituto. Kaip matyti iš specializuotiems administraciniams teismas priskirtų funkcijų ir išnagrinėtų bylų statistikos, kasmet administracinių bylų skaičius vis didėja Administraciniai teismai formuoja vienodą teismų praktiką, taip jie... [toliau žr. visą tekstą] / The system of administrative courts was formed in Lithuania not long ago. Administrative courts were established in Lithuania in the year 1999. Since the year 2001, the administrative courts were united into an independent system of courts. Before the establishment of the system of administrative courts in Lithuania, all legal disputes, including those arising from administrative legal relations were settled by courts of general competence. Now decisions on the classification of cases are passed by the Board of Justice. Administrative courts examine disputes in the sphere of public administration. If a state institution or officer violates rights of a private person or a group of persons in course of fulfilling the functions entrusted to such an institution or officer or failure to fulfil them, the person or the group of person can apply to an administrative court. Examination of cases related to violations of the administrative law aggravates the activities of administrative courts bound with the goal of their establishment, so such cases should be examined by courts of general competence that fully protect the principal rights of the person having committed the violation. Administrative courts are engaged in examining a legitimacy of acts of administrative law, i.e. in controlling the activities of executive authorities to a certain extent. The system of administrative courts in Lithuania is many-stage. In contradistinction to courts of general competence, it does not... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjama atsakomybė už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą, t. y. teisės požiūriu analizuojama, kam ir kaip taikoma tokia atsakomybė, kur turėtų būti brėžiamos jos ribos, kokios yra ir kaip taikomos šios atsakomybės sąlygos. Pirmojoje disertacijos dalyje pateikiama atsakomybės už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą samprata, nustatoma šio instituto vieta Lietuvos teisės sistemoje, ji atribojama nuo kitų civilinės atsakomybės rūšių: nustatoma, kokiais atvejais už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą yra ir turėtų būti taikomos specialios tokios atsakomybės nuostatos. Antrojoje dalyje analizuojamos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Išsamiai nagrinėjama teismų praktika sprendžiant dėl viešojo administravimo subjektų asmenims padarytos žalos atlyginimo, specialus dėmesys skirtas „pilkosioms zonoms“, t. y. tokioms, kuriose Lietuvos teismai nėra suformulavę vieningų ir aiškių kriterijų, kaip reikėtų taikyti viešąją atsakomybę. Šiuo aspektu tiriamas administracinio akto neteisėtumo ir neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos santykis, analizuojamos norminių aktų neteisėtumo pasekmės, diskrecinės ir priežiūros veiklos vertinimas, tiriama priežastinio ryšio įtaka tinkamam atsakomybės taikymui, nagrinėjama žalos, asmenų patiriamos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, įvairovė, išryškinant problemas, kliudančias teisingai atlyginti tokią žalą. / This dissertation analyses liability for damage done to individuals by the public administration. This research in the light of legal approach analyses to whom and how such liability is applied, where the margins of this liability should be drawn, what are the conditions of such liability and how they should be applied. In the first part the conception of liability for damage done to individuals by the public administration is presented, the position of this institute in the Lithuanian legal system is determined and the boundaries between such liability and the other types of liability are drawn. In the second part the conditions of liability that is unlawful actions, damage and causality are analyzed. Comprehensive analysis of the case law is presented and special attention is paid to the “grey areas” where the national courts have not formed the clear and unanimous criteria of public liability. In this approach the relation between illegality of administrative acts and unlawfulness as a condition of civil liability, the results of unlawful regulatory act, the assessment of discretionary and supervisory activities are analyzed, the impact of causal link to the proper application of liability is examined, the variety of damage caused by unlawful acts of the public administration is explored indicating problems that prevent proper awarding of damages.

Disertacijoje nagrinėjama atsakomybė už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą, t. y. teisės požiūriu analizuojama, kam ir kaip taikoma tokia atsakomybė, kur turėtų būti brėžiamos jos ribos, kokios yra ir kaip taikomos šios atsakomybės sąlygos. Pirmojoje disertacijos dalyje pateikiama atsakomybės už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą samprata, nustatoma šio instituto vieta Lietuvos teisės sistemoje, ji atribojama nuo kitų civilinės atsakomybės rūšių: nustatoma, kokiais atvejais už viešojo administravimo subjektų asmenims padarytą žalą yra ir turėtų būti taikomos specialios tokios atsakomybės nuostatos. Antrojoje dalyje analizuojamos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Išsamiai nagrinėjama teismų praktika sprendžiant dėl viešojo administravimo subjektų asmenims padarytos žalos atlyginimo, specialus dėmesys skirtas „pilkosioms zonoms“, t. y. tokioms, kuriose Lietuvos teismai nėra suformulavę vieningų ir aiškių kriterijų, kaip reikėtų taikyti viešąją atsakomybę. Šiuo aspektu tiriamas administracinio akto neteisėtumo ir neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos santykis, analizuojamos norminių aktų neteisėtumo pasekmės, diskrecinės ir priežiūros veiklos vertinimas, tiriama priežastinio ryšio įtaka tinkamam atsakomybės taikymui, nagrinėjama žalos, asmenų patiriamos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, įvairovė, išryškinant problemas, kliudančias teisingai atlyginti tokią žalą. / This dissertation analyses liability for damage done to individuals by the public administration. This research in the light of legal approach analyses to whom and how such liability is applied, where the margins of this liability should be drawn, what are the conditions of such liability and how they should be applied. In the first part the conception of liability for damage done to individuals by the public administration is presented, the position of this institute in the Lithuanian legal system is determined and the boundaries between such liability and the other types of liability are drawn. In the second part the conditions of liability that is unlawful actions, damage and causality are analyzed. Comprehensive analysis of the case law is presented and special attention is paid to the “grey areas” where the national courts have not formed the clear and unanimous criteria of public liability. In this approach the relation between illegality of administrative acts and unlawfulness as a condition of civil liability, the results of unlawful regulatory act, the assessment of discretionary and supervisory activities are analyzed, the impact of causal link to the proper application of liability is examined, the variety of damage caused by unlawful acts of the public administration is explored indicating problems that prevent proper awarding of damages.

Šio darbo objektas yra veiklos valdymas Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose. Veiklos valdymas – tai institucijos valdymo būdas, kai visa veikla yra orientuojama į rezultatus. Šis orientavimas vyksta per planavimo, stebėsenos ir vertinimo ciklą. Kaip sėkmingai įgyvendinti veiklos valdymą Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose padeda atsakyti vyraujančių viešojo administravimo praktikų bei vertybių – arba kultūros – analizė. Darbe keliama hipotezė, kad veiklos valdymas Lietuvoje nėra efektyvus, nes jo elementams būdingi skirtingų kultūrų požymiai. Taigi siekima nustatyti, kokiais aspektais veiklos valdymas Lietuvoje yra nenuoseklus ir kaip būtų galima jį tobulinti. / The object of this paper is performance management in Lithuanian public administration institutions. Performance management is a way of managing the institution when all the activities are result-oriented. Results are assessed through the cycle of planning, observation and evaluation. The successfulness of implementation of performance management in Lithuanian public administration institutions depends on finding the dominating practices and values of performance management, or in other words – its culture. This paper is based on the hypothesis that performance management in Lithuania is not effective because various elements of it have features of different cultures. It is attempted to determine the inconsistent aspects of performance management in Lithuania, as well as ways to improve the current situation.

Šiame magistriniame darbe buvo iškeltas tikslas – atskleisti Viešojo administravimo plėtros strategijos formavimo ir įgyvendinimo privalumus ir trūkumus. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame ir antrame skyriuose nagrinėjami teoriniai temos klausimai. Trečiame skyriuje analizuojamos viešojo administravimo plėtros strategijos formavimo ir įgyvendinimo procedūros. Ketvirtame skyriuje aptariamas tyrimas, analizuojami jo rezultatai. Darbe naudoti šie tyrimo metodai: dokumentų analizė ir anketa. Gauti tyrimo rezultatai patvirtina darbe iškeltą hipotezę: nors Viešojo administravimo plėtros strategijos įgyvendinimą sąlygoja teisinės, organizacinės, finansinės problemos, tačiau Viešojo administravimo plėtros strategijos objektyvizavimo rezultatai atitinka visuomenės poreikius ir lūkesčius. Atliktas tyrimas atskleidė viešojo administravimo plėtros strategijos įgyvendinimo problemas. Apklausos rezultatai parodė, kad strategijos įgyvendinimo priemonių vykdymą apsunkina netinkamai parinktas priemonės įvykdymo terminas, ilgai trunkančios biurokratinės procedūros, menki bendradarbiavimo ryšiai tarp atsakingų vykdytojų, finansinių lėšų trūkumas. Efektyviausias minėtų ir kitų tyrime nustatytų problemų sprendimo būdas – savalaikis jų identifikavimas. Nepaisant kylančių problemų, jau dabar pastebimi viešojo administravimo plėtros strategijos įgyvendinimo rezultatai - ryškėja viešojo administravimo pažanga, didėja jo efektyvumas, pasiteisina investicijos. / The main goal of this study was to reveal the necessities and deficits of the public administration development strategy formation and implementation. The chapters of this study deal with theoretical issues of the subject analyze the procedures for the formation and implementation of public administration development strategy, discuss the investigation and analyzes the results obtained.

Veiklos auditas – nauja viešojo sektoriaus institucijų veiklos kontrolės forma, analizuojanti ne finansinį tam tikros institucijos, o būtent veiklos, rezultatų pasiekimo aspektą, pasaulyje atsiradusi apie 1979 metus. Lietuva – jauna valstybė, neturinti itin daug viešojo sektoriaus institucijų veiklos audito patirties bei tradicijų šioje srityje, nėra ir pakankamai teisės aktų, reglamentuojančių veiklos audito procesą, taigi išsiaiškinti, išanalizuoti ir pritaikyti praktikoje kitų pasaulio valstybių veiklos audito atlikimo principus yra itin aktualu. Taigi toks ir yra pagrindinis mokslinio tiriamojo darbo “Įvairių šalių audito patirties lyginamoji analizė” tikslas: išanalizuoti trylikos pasaulio valstybių (Prancūzijos, Italijos, Olandijos, Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos, Norvegijos, Kanados, JAV, Australijos ir Slovėnijos) veiklos audito atlikimo procesą ir pateikti pasiūlymus, kas turėtų būti keičiama Lietuvos Respublikoje atsižvelgiant į pasaulio praktiką. / Performance audit is a new form of control of public sector institutions, which analyses not financial, as usually, but performance and achievements of results aspects in these institutions. This type of audit could be dated to 1979. Lithuania is very young country which does not have sufficient experience and traditions in performance audit, there are no appropriate amount of legislation for performance audit and its process regulation so it is eminently topical question to find out, analyze and put in practice the experience of other countries in performance audit principles and its process. So the main idea of the study “Comparative analysis of audit experience in various countries” is to analyze the process of performance audit in thirteen countries (France, Italy, Netherlands, Germany, Czech, Hungary, Great Britain, Finland, Norway, Canada, USA, Australia and Slovenia) and to offer the suggestions how the situation of performance audit system could be changed and improved in Lithuania by the practice of other countries. In the order to realize the main idea of the study, the author analyzes basic phases of performance audit process, such as the planning of performance audit, audit evidence, data analysis and reporting. In accordance with these phases of performance audit all thirteen countries are compared with each other; the author is looking for similarities and differences, advantages and defects of every single country and is system of performance audit: for... [to full text]

Disertacijoje analizuojami pokyčiai ir reformos, susiję su Naujosios viešosios vadybos diegimu valstybinėse organizacijose. Išskiriami ignoruojami faktoriai, įtakojantys reformų veiksmingumą, analizuojami reformų ir pokyčių mechanizmai. Disertacijoje siekiama išanalizuoti ir įvertinti, ar Naujosios viešosios vadybos ar kitos vadybinės koncepcijos pagrindu reformuotoje sistemoje atsiranda pakankamai prielaidų veiksmingų sprendimų priėmimui ir, ar atsižvelgiant į valstybinių organizacijų ir jų aplinkos ypatumus, tokia sistema pajėgi būti efektyviai valdoma. Daroma išvada, kad reikalinga ne „viena lemiama“ reforma, bet sukūrimas tokios valdymo politikos taikytinos valstybinių organizacijų sistemai valdyti, kuri leistų atlikti pakeitimus, visuomet susijusius su visos sistemos valdymu. Pasiūlomi konceptualiniai modeliai, išryškinantys informacijos apdorojimo ypatumus valstybės valdymo sistemoje. Modeliuose naudojami disertacijoje išskirti faktoriai, taip pagrindžiant būtinybę atlikti reformas, kurios sudarytų struktūrines prielaidas pagerinti sprendimų priėmimą. / The changes and reforms related to the installation of the New Public Management in governmental organizations are analyzed in the dissertation. Ignored factors that influence the effectiveness of reforms are distinguished and the analysis of reform and change mechanisms is provided. In the dissertation it is aimed to analyze and assess whether a reformed system by the New Public Management or other managerial concepts has sufficient preconditions for effective decision-making, and whether such a system can be effectively managed, taking into account features of governmental organizations and their environment. Conclusion is done that not “a one decisive” reform is required, but the creation of such encompassing public policy for the management of public sector, which allows governments to make changes, always related to the management of the whole system. Conceptual models of the information processing characteristics of the public administration system are provided. Models incorporate factors that were identified in the dissertation and are used to justify the need for reforms that would provide the structural prerequisites for better decision-making.

Šiame darbe nagrinėjama savivaldybių funkcijos, jų grupavimas, savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų išlyginimo sistema. Analizuojamais klausimais pateikiami statistiniai duomenys. Padarytos išvados ir pateikti pasiūlymai. Baigiamojo darbo temos pasirinkimą nulėmė jos praktinis reikalingumas ir aktualumas. Savivaldybių uždavinys – kuo geriau tenkinti gyventojų materialinius, buitinius, kultūrinius, švietimo ir kitus poreikius. Kiekviena savivaldybė turėtų savo valdomoje ir tvarkomoje teritorijoje gyventojams teikti vienodo lygio, vienodos apimties ir panašios kokybės paslaugas. Aktualu funkcijų pasidalijimas tarp įvairių valdymo lygių ir jų finansavimas. Labai svarbu, perduodant savivaldybėms funkcijas, kartu didinti ir pajamas. Baigiamąjį darbą sudaro 4 dalys, įvadas, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Pirmoje dalyje išdėstyta savivaldos samprata bei egzistuojantys požiūriai į savivaldybes. Antroje dalyje siekta išaiškinti savivaldybių funkcijas ir jų paskirstymą tarp atskirų valdymo lygių. Išnagrinėta Europos vietos savivaldos chartijos reikšmė savivaldybių finansams. Trečioje dalyje išnagrinėta situacija Lietuvoje nuo jos nepriklausomybės atkūrimo: savivaldybių funkcijų kaita ir skirstymas, svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys savivaldybių funkcijų finansavimą bei pajamų išlyginimą. Išanalizuotos savivaldybių biudžetų pajamos, jų formavimo problemos, o taip pat pateikta valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimo tvarka. Ketvirtoje... [to full text] / This paper analyzes municipal government functions, aggregation, budget revenue and expenditure equalization system. Statistical data pertinent to analyzed issues is presented. Conclusions are drawn and suggestions offered. Principal concepts: public administration, rendering of public services, subsidiarity principal, fiscal decentralization. The subject of the final paper was determined by its practical necessity and relevance. Municipal government tasks – to meet material, daily, cultural, educational and other requirements of the citizens to the best of its ability. Every municipal government in the territory under its control should provide services of equal level and extent and similar quality. Division of functions between various levels of management and its financing is relevant. It is very important to increase revenue when transferring functions to municipal governments. The final paper is made of 4 parts: introduction, conclusions and suggestions, literature used. The first part of the paper states the concept and existing attitudes towards municipal government. The second part strives to ascertain functions of municipal government and their division between different levels of management and studies the importance of European municipal government charter to municipal government financing. In the third part situation in Lithuania since reinstatement of independence has been explored: municipal government function change and distribution, main legislation... [to full text]