Administracinių teismų sistema Lietuvoje gana neseniai susiformavo. Administraciniai teismai Lietuvoje įsteigti 1999 metais. Nuo 2001 metų administraciniai teismai sudaro savarankišką teismų sistemą. Iki administracinių teismų sistemos susikūrimo Lietuvoje visi teisiniai ginčai, taip pat ir kylantys iš administracinių teisinių santykių, buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Dabar Teismingumo kolegija sprendžia bylų priskirtinumo klausimą. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus viešojo administravimo srityje. Į administracinius teismus kreipiamasi, kai valdžios institucija ar pareigūnas, vykdydami jiems pavestas funkcijas arba neteisėtai jų nevykdydami, pažeidžia privataus asmens ar asmenų grupės teises. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas apsunkina tikrąjį administracinių teismų įsteigimo tikslą, todėl šios bylos turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, taip bus pilnai apgintos pagrindinės asmens, padariusio pažeidimą teisės. Administraciniai teismai nagrinėja norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, t.y. vykdo tam tikrą vykdomosios valdžios kontrolę. Administracinių teismų sistema Lietuvos Respublikoje yra dvipakopė. Joje, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų nėra kasacijos instituto. Kaip matyti iš specializuotiems administraciniams teismas priskirtų funkcijų ir išnagrinėtų bylų statistikos, kasmet administracinių bylų skaičius vis didėja Administraciniai teismai formuoja vienodą teismų praktiką, taip jie... [toliau žr. visą tekstą] / The system of administrative courts was formed in Lithuania not long ago. Administrative courts were established in Lithuania in the year 1999. Since the year 2001, the administrative courts were united into an independent system of courts. Before the establishment of the system of administrative courts in Lithuania, all legal disputes, including those arising from administrative legal relations were settled by courts of general competence. Now decisions on the classification of cases are passed by the Board of Justice. Administrative courts examine disputes in the sphere of public administration. If a state institution or officer violates rights of a private person or a group of persons in course of fulfilling the functions entrusted to such an institution or officer or failure to fulfil them, the person or the group of person can apply to an administrative court. Examination of cases related to violations of the administrative law aggravates the activities of administrative courts bound with the goal of their establishment, so such cases should be examined by courts of general competence that fully protect the principal rights of the person having committed the violation. Administrative courts are engaged in examining a legitimacy of acts of administrative law, i.e. in controlling the activities of executive authorities to a certain extent. The system of administrative courts in Lithuania is many-stage. In contradistinction to courts of general competence, it does not... [to full text]

Magistro darbe „Kasacijos pagrindai“ atskleidžiama kasacijos pagrindų samprata; pateikiama detali kasacijos pagrindų analizė, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse pateiktomis sąvokomis; šio instituto reglamentavimas lietuvos teisės aktuose lyginamas su kitų valstybių baudžiamojo proceso įstatymais; siūloma teorinė kasacijos pagrindų sąvoka; apžvelgiama naujausių Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų daroma įtaka; pateikiama ir vertinama aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Darbas suskirstytas į tris pagrindines dalis: pirmojoje dalyje kalbama apie kasacijos pagrindų sampratą, antrojoje ir trečiojoje dalyje aptariami atskiri kasacijos pagrindai. / Masters diploma work „Cassation grounds“ reveals conception of cassation grounds: on the ground of concepts listed in the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, detailed analysis of cassation grounds is presented; cassation regulations in Lithuanian legal acts is compared with criminal procedure laws in other countries; theoretical concept for cassation grounds is offered; the influence of changes to the Code of Criminal Procedure is reviewed; relevant case law of the Supreme Court of Lithuania is presented and considered. The work is divided into three main parts: first part is about the concept of cassation grounds, individual cassation grounds are discussed in second and third parts.

Šio darbo tikslas – principo „non reformationis in peius“ įgyvendinimo galimybių civiliniame procese analizė. Šio principo esmė ta, jog apskundus žemesnės instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas bylą negali priimti blogesnį sprendimą skundžiančiojo atžvilgiu, jeigu žemesnės instancijos teismo sprendimą skundžia tik viena šalis. Taigi, principas „non reformationis in peius“ yra papildoma teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės garantija. Šio darbo struktūra padalinta į dvi dalis. Pirmoje dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ esmė ir jo reikšmė civiliniame procese. Taip pat analizuojama šio principo ištakos, t.y. atsiradimo prielaidos civiliniame procese bei jo istorinė raida. Truputi plačiau nagrinėjama principo „non reformationis in peius“ raida XX a. Lietuvos civiliniame procese. Pirmos šio darbo dalies pabaigoje atlikta trumpa nagrinėjamo principo įgyvendinimo galimybių lyginamoji analizė kaimyninėse valstybėse, t.y. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Ši analizė padeda atskleisti skirtingą nors ir kaimyninių valstybių požiūrį į šio principo įgyvendinimo galimybes. Antroje šio darbo dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ santykis su kitais civilinio proceso principais bei nagrinėjama šio principo įgyvendinimo galimybės atskirai apeliaciniame procese, kasaciniame procese bei proceso atnaujinimo bylose. Taip pat didesnis dėmesys šiame darbe skiriamas principo „non reformationis in... [toliau žr. visą tekstą] / The Paper aims to provide an analysis of implementation of the "Non reformationis in peius" principle in the Civil process. The main idea of the principle is, that when a decision by the lower court is appealed, the court of a higher jurisdiction considering the case is not entitled to take a decision, that would be worse than the previous one to the appealing party, when the decision of the court of a lower jurisdiction is appealed by one party. Therefore, "Non reformationis in peius" principle represents an additional method of control of validity of a court's decision. The Paper consists of two parts. The first part gives an analysis of essence of the "Non reformationis in peius" principle and its meaning in the Civil process. It also reveals origins of the principle, i.e. conditions under which the principle emerged in Civil process and its development in history. Closer attention is paid to development of the "Non reformationis in peius" principle in Lithuanian Civil process law in the 20th century. At the end of the first part of the Paper is given a short comparative analysis of implementation of the principle in the neighbouring countries such as Latvia, Estonia, Poland, and Russia. Such analysis helps to disclose a different approach towards implementation of the principle even in the neighbour states. The second part contains analysis of relation of the "Non reformationis in peius" principle with the other principles of Civil process, and its implementation... [to full text]

An institution of cassation has been known and implemented almost within all European countries. In the Republic of Lithuania the aforesaid institution has been known since the interwar period. However, it has experienced lots of reforms and constant developments until present days. The latest reform was carried out only several years ago, and during this reform rather big changes were introduced. The cassation admissibility system is considered to be one of the aforementioned changes. This system allows selecting the cases that should be tried following the cassation proceedings. Thus it implies that not every case could be analysed following the cassation procedure and that certain limits to cassation exist. Namely the adoption of these limits form the hypothesis of this work and under the means of comparative, historical, document analysis, logical, critical and linguistic-systemic analysis methods, while examining the judicial practice, the laws of the Republic of Lithuania, the international legal acts, publications and legal researches, this works aims at establishing whether the adoption of these limits does not limit the person’s right to protect his/her violated right or interest by means of legal remedies determined by legal acts.