Darbe analizuojama 1980 m. Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo civilinių aspektų įgyvendinimo praktika Lietuvos teismuose, papildyta tarptautine šios srities bylų praktika. Pirmojoje darbo dalyje aptarti svarbiausi teoriniai klausimai, apžvelgtas šios kategorijos klausimų reglamentavimas tarptautiniu, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, aktualūs proceso klausimai. Antroji darbo dalis – dviejų Lietuvos teismuose nagrinėtų vaikų grąžinimo pagal Konvenciją bylų teorinė ir praktinė analizė, ypač prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principo aspektu. Rinau byloje priimtas sprendimas grąžinti vaiką į Vokietiją atitinka teisinį reguliavimą, tarptautinę praktiką ir teisės doktriną, tačiau yra abejotinas vaikų interesų aspektu. Procesas vyko ilgai, mergaitė spėjo adaptuotis naujoje aplinkoje, prisirišti prie ją neteisėtai Lietuvoje laikiusios motinos ir kartu gyvenusio brolio. Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį interpretavo siaurai. Dėl ilgai užsitęsusio proceso galbūt buvo pažeistos vaiko tėvo teisės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Manic bylos baigtis atitiko tikruosius vaiko interesus ir apsaugojo jį nuo galimos psichologinės traumos grįžus gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį teismas interpretavo plačiau, nei priimta teismų praktikoje. Dėl šio sprendimo galėtų kilti teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is analyzed The 1980 Hague Convention‘s on the Civil Aspects of International Child Abduction implementation in Lithuanian courts, supplemented by international case law in this area. The first part of the work is to discuss the most important theoretical questions, look at the legal regulation in international, the European Union and national level, the actual procedure questions. The second part of the work is to consider the theoretical and practical analysis of two child abduction cases heard in Lithuanian courts, in particular the priority of children's rights and interests of the principle point of view. In the Rinau case, the decision to return the child to Germany in accordance with legal regulation, international law and legal doctrine, but it is questionable in the light of child's interests. The process protracted, and the girl managed to adapt to the new environment, took a fancy to her mother and brother who lived together. The court failed to consider all the relevant circumstances of the Convention and narrowly interpreted paragraph 1 b of the Article 13 of the Convention. Because of the long-lasted procedure it may have been violated the father‘s rights under the Article 8 of European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. The judgement in the Manic case fulfiled actual interests of the child and prevented him from possible psychological trauma determined by return to live in the United Kingdom, but paragraph 1 b of the Article 13 of... [to full text]

Šio darbo tikslas – principo „non reformationis in peius“ įgyvendinimo galimybių civiliniame procese analizė. Šio principo esmė ta, jog apskundus žemesnės instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas bylą negali priimti blogesnį sprendimą skundžiančiojo atžvilgiu, jeigu žemesnės instancijos teismo sprendimą skundžia tik viena šalis. Taigi, principas „non reformationis in peius“ yra papildoma teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės garantija. Šio darbo struktūra padalinta į dvi dalis. Pirmoje dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ esmė ir jo reikšmė civiliniame procese. Taip pat analizuojama šio principo ištakos, t.y. atsiradimo prielaidos civiliniame procese bei jo istorinė raida. Truputi plačiau nagrinėjama principo „non reformationis in peius“ raida XX a. Lietuvos civiliniame procese. Pirmos šio darbo dalies pabaigoje atlikta trumpa nagrinėjamo principo įgyvendinimo galimybių lyginamoji analizė kaimyninėse valstybėse, t.y. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Ši analizė padeda atskleisti skirtingą nors ir kaimyninių valstybių požiūrį į šio principo įgyvendinimo galimybes. Antroje šio darbo dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ santykis su kitais civilinio proceso principais bei nagrinėjama šio principo įgyvendinimo galimybės atskirai apeliaciniame procese, kasaciniame procese bei proceso atnaujinimo bylose. Taip pat didesnis dėmesys šiame darbe skiriamas principo „non reformationis in... [toliau žr. visą tekstą] / The Paper aims to provide an analysis of implementation of the "Non reformationis in peius" principle in the Civil process. The main idea of the principle is, that when a decision by the lower court is appealed, the court of a higher jurisdiction considering the case is not entitled to take a decision, that would be worse than the previous one to the appealing party, when the decision of the court of a lower jurisdiction is appealed by one party. Therefore, "Non reformationis in peius" principle represents an additional method of control of validity of a court's decision. The Paper consists of two parts. The first part gives an analysis of essence of the "Non reformationis in peius" principle and its meaning in the Civil process. It also reveals origins of the principle, i.e. conditions under which the principle emerged in Civil process and its development in history. Closer attention is paid to development of the "Non reformationis in peius" principle in Lithuanian Civil process law in the 20th century. At the end of the first part of the Paper is given a short comparative analysis of implementation of the principle in the neighbouring countries such as Latvia, Estonia, Poland, and Russia. Such analysis helps to disclose a different approach towards implementation of the principle even in the neighbour states. The second part contains analysis of relation of the "Non reformationis in peius" principle with the other principles of Civil process, and its implementation... [to full text]

Beveik nuo pat autorių teisių apsaugos pradžios greta autorių teisių buvo įtvirtinti ir autorių teisių apribojimai. Autorių teisių apribojimai yra viena iš keleto autorių teisių ir visuomenės teisės į informaciją, saviraiškos laisvės, teisės į privatumą, mokslą bei kitų prigimtinių žmogaus teisių suderinimo priemonių, kuri įstatymų specialiai numatytais atvejais riboja autorių turtines teises, suteikdama kūrinių naudotojams teisę atlygintinai ar neatlygintinai naudotis kūriniais be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto sutikimo. Atsižvelgiant į autorių teisių apribojimų paskirtį suderinti autorių teises su kitomis prigimtinėmis žmogaus teisėmis, autorių teisių apribojimų sampratą lemia atitinkama autorių teisių ir kitų prigimtinių žmogaus teisių pusiausvyra. Veikiama daugybės skirtingų veiksnių, autorių teisių ir kitų prigimtinių žmogaus teisių pusiausvyra nuolat kinta, o reaguodama į šiuos pokyčius, nuolat kinta ir autorių teisių apribojimų samprata. Pastaruoju metu vis dažniau manoma, kad dėl įvairių veiksnių, ypač dėl technologinių, šiuolaikinė autorių teisių ir kitų prigimtinių žmogaus teisių pusiausvyra yra gerokai pakreipta autorių pusėn, dėl ko autorių teisių apribojimų išlikimui kyla didelė grėsmė. Atsižvelgiant į šias problemas ir siekiant, kad ateityje autorių teisių apribojimai išliktų ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo paskirtį, teisės literatūroje pateikiama daugybė pasiūlymų kaip autorių teisių apribojimai ateityje galėtų ir turėtų būti reformuojami... [toliau žr. visą tekstą] / Almost from the very beginning of the copyright protection copyright limitations by copyright has been established. Copyright limitations are one of a number of copyright and the society’s right to information, freedom of expression, right to privacy, education and other human rights inherent and harmonization measures that restrict the author’s economic rights with the specifically provided cases by the laws giving users the right repayable or gratuitous to use works without the permission of the author or other copyright subject. In view of purpose of copyright limitations to combine copyright with other inherent human rights copyright limitations are determined by the appropriate copyright and other inherent human rights balance. Copyright and other inherent human rights balance is constantly changed by influencing of many different factors and conception of copyright limitations constantly changes too. Recently, it has increasingly thought, that due to a variety of factors, especially technological, modern copyright and other inherent human rights are significantly tilted the balance toward the author, on what copyright limitations are creating a serious threat for survival. In view of these problems and on purpose to remain the future of copyright limitations and could properly fulfil its purpose, legal literature contains numerous suggestions on how copyright limitations in the future could and should be reformed. These above mentioned copyright limitations on the... [to full text]

The work analyses the principle of publicity of judicial proceedings as established in both international and national legislation.The content of the principle of publicity is defined and its components are identified,i.e.the open hearing,the pasing and pronouncing of a sentence at the hearing,the publicity and accessibility of a case file,and the publication of the court decisions.The exceptions from the principle of publicity related to the criminal acts committed by minors,protection of private life of the participants in the proceedings,and witnesses or suffered parties to whom anonymity is applied, are examined in greater detail.