Proceso atnaujinimas – ypatingai svarbi procesinė stadija, užtikrinanti, kad teisinėje sistemoje nebūtų paliktų galioti neteisėtų ir nepagrįstų teismo sprendimų, kai paaiškėja tokios reikšmingos naujos faktinės aplinkybės, kurias žinojus dar bylos nagrinėjimo metu, būtų priimtas visišai priešingas sprendimas. Pažymėtina, kad Lietuvoje šio teisinio instituto reglamentavimas nuolat kito, ilgą laiką proceso atnaujinimas buvo siejamas su kasaciniu institutu, kas visiškai neatitiko jo sampratos ir paskirties, taip pat keitėsi ir naujai paaiškėjusios aplinkybės samprata. Išskyrus šį institutą i atskirą stadiją ir sureglamentavus naują jo taikymo tvarką, kyla poreikis išanalizuoti proceso atnaujinimo taikymą ir kylančias problemas praktikoje. Magistriniame darbe atlikta pastarųjų metų teismų praktikos analizė rodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės samprata nagrinėjamose bylose taikoma nevienareikšmiškai: tie patys juridiniai faktai susilaukia skirtingo teismų vertinimo. Stebima tendencija nepagrįstai plėsti naujai paaiškėjusios aplinkybės sampratą: tam tikrais atvejais tai iš esmės sujaukia nagrinėjamo instituto prasmę. Išsamiai tyrinėjamos pareiškėjų piktnaudžiavimo, proceso vilkinimo galimybės, o kartu ir realios galimybės apginti savo pažeistas teises. Nagrinėjama, ar pasiteisino įstatyme sutrumpinti terminai prašymams dėl proceso atnaujinimo procesą buvo efektyvūs, ar atitinka šių dienų realijas. Teismų praktikoje iškylančios problemos skatina ieškoti galimų sprendimo būdų... [toliau žr. visą tekstą] / Reopening of proceedings is a procedural stage of fundamental imporatance ensuring that no baseless or illegitimate judicial decisions would be neglected in the legal system when newly discovered considerations of such great importance appear that known before would have resulted the opposite decision in the case. It should be noted that legal regulation of this institute was constantly changing, reopening of proceedings was considered to be part of cassation institute for a long time which was inappropriate to its essence and purpose. The conception of newly discovered consideration was also constantly changing. After reopening of proceedings has been separated from cassation into separate institute and the new legal regulation was based, there arises the necessity to analyse the application of reopening of proceedings to practice and its attendant problems. The analysis of the latest practise of Lithanian courts shows that the conception of newly discovered consideration is being practised diversely, the same facts are being judged differently. Mainstream tendention noticed in the decisions of the courts is to extend the conception of newly discovered conception ungroundedly – in some cases the essence of analysed institute is being denied fundamentally. Comprehensive investigation is made on the opportunities of declarants to overuse and delay the civil proceedings, and also practicable chances to defend their violated rights. The research is also made to estimate if the... [to full text]

Pasirinktoji darbo tema kiekvienam iš mūsų aktuali, kaip vienas iš žmogaus teisių apsaugos mechanizmo elementų. Proceso atnaujinimas - tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Įtvirtinant proceso atnaujinimo institutą siekiama to paties tikslo, kaip ir pakopinėje teismų sprendimų ir nutarčių pagrįstumo kontrolėje – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimas sudaro galimybę ištaisyti teisines klaidas ir tokiu būdu apginti ir privatų ginčo šalies ir viešą interesą. Dėl šių priežasčių tema aktuali kaip praktinio pažinimo dalykas. Šiame darbe nagrinėjamas civilinio proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių institutas ir siekiama kiek įmanoma išsamiai, visapusiškai bei argumentuotai apžvelgti Lietuvos teismų praktiką, taikant proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių instituto nuostatas. Darbo tikslas – analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atskleisti civilinio proceso atnaujinimo instituto esmę bei praktines jo taikymo problemas ir tendencijas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjama aptariamo instituto samprata, raida Lietuvos teisės sistemoje, analizuojama naujai paaiškėjusių aplinkybių samprata, šių aplinkybių pripažinimo naujai paaiškėjusiomis įstatymo leidėjo nustatytos sąlygos bei jų įvardijimas teismų praktikoje. Taip pat analizuojama šių aplinkybių reikšmė ginant viešąjį interesą. Paskutiniojoje darbo dalyje nagrinėjama proceso atnaujinimo pasekmės bei... [toliau žr. visą tekstą] / The paper’s selected topic is relevant to everyone of us as one of the elements of the human rights protection mechanism. Procedural renewal is an exceptional form in the control of the legality and legitimacy of the res judicata decisions and rulings of the courts. By fortifying the institution of procedural renewal the same goal is sought, like in the stepped control of the legitimacy of the decisions and rulings of the courts, to ensure that justice be done. Procedural renewal creates an opportunity to correct legal mistakes and in this way to also defend the private interests of the parties to the dispute and the public interest. Due to these reasons the topic is relevant as an object of practical knowledge. This paper examines the institution of civil procedure renewal due to newly emerged crucial circumstances and seeks, as far as possible, to thoroughly, comprehensively, and in a reasoned manner survey the practice of Lithuania’s courts in applying the provisions of the institution of procedural renewal due to newly emerged circumstances. The paper’s aim is, in analysing the practice of the Supreme Court of Lithuania, to reveal the essence of the institution of civil procedure renewal as well as the practical problems and tendencies in its application. In light of this, the conception and development of this institution in Lithuania’s legal system are examined and the conception of newly emerged circumstances, the conditions, established by the legislature, for the... [to full text]

Šio darbo tikslas – principo „non reformationis in peius“ įgyvendinimo galimybių civiliniame procese analizė. Šio principo esmė ta, jog apskundus žemesnės instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas bylą negali priimti blogesnį sprendimą skundžiančiojo atžvilgiu, jeigu žemesnės instancijos teismo sprendimą skundžia tik viena šalis. Taigi, principas „non reformationis in peius“ yra papildoma teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės garantija. Šio darbo struktūra padalinta į dvi dalis. Pirmoje dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ esmė ir jo reikšmė civiliniame procese. Taip pat analizuojama šio principo ištakos, t.y. atsiradimo prielaidos civiliniame procese bei jo istorinė raida. Truputi plačiau nagrinėjama principo „non reformationis in peius“ raida XX a. Lietuvos civiliniame procese. Pirmos šio darbo dalies pabaigoje atlikta trumpa nagrinėjamo principo įgyvendinimo galimybių lyginamoji analizė kaimyninėse valstybėse, t.y. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Ši analizė padeda atskleisti skirtingą nors ir kaimyninių valstybių požiūrį į šio principo įgyvendinimo galimybes. Antroje šio darbo dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ santykis su kitais civilinio proceso principais bei nagrinėjama šio principo įgyvendinimo galimybės atskirai apeliaciniame procese, kasaciniame procese bei proceso atnaujinimo bylose. Taip pat didesnis dėmesys šiame darbe skiriamas principo „non reformationis in... [toliau žr. visą tekstą] / The Paper aims to provide an analysis of implementation of the "Non reformationis in peius" principle in the Civil process. The main idea of the principle is, that when a decision by the lower court is appealed, the court of a higher jurisdiction considering the case is not entitled to take a decision, that would be worse than the previous one to the appealing party, when the decision of the court of a lower jurisdiction is appealed by one party. Therefore, "Non reformationis in peius" principle represents an additional method of control of validity of a court's decision. The Paper consists of two parts. The first part gives an analysis of essence of the "Non reformationis in peius" principle and its meaning in the Civil process. It also reveals origins of the principle, i.e. conditions under which the principle emerged in Civil process and its development in history. Closer attention is paid to development of the "Non reformationis in peius" principle in Lithuanian Civil process law in the 20th century. At the end of the first part of the Paper is given a short comparative analysis of implementation of the principle in the neighbouring countries such as Latvia, Estonia, Poland, and Russia. Such analysis helps to disclose a different approach towards implementation of the principle even in the neighbour states. The second part contains analysis of relation of the "Non reformationis in peius" principle with the other principles of Civil process, and its implementation... [to full text]

The dissertation analyses a new theme which has not yet been analysed in Lithuanian research and makes an attempt to reveal the theoretical foundations of the institute of reopening a criminal case. The object of the dissertation is the nature of the institute of the reopening of criminal proceedings, the historical development of this institute, the purposes, features, the existing grounds for the reopening of a case, types, specialness of the types, procedure for the reopening of a criminal case, and the place of the reopening of a criminal case among other forms of control over court judgments. The research has been carried out along two directions.. The first has analysed the theoretical grounds of the institute of reopening a criminal case. The second has evaluated both the norms of the Code of Criminal Procedure which regulate the reopening of a criminal case and the resultant court practice, the analysis of which has determined some of the theoretical conclusions. The research has conformed the hypothesis that the appropriate conception of the reopening of a criminal case as an extraordinary form of control over court judgment and the facultative stage of criminal process enables to safeguard both the lawful expectations of the parties to the process and a fair trial. A comprehensive analysis of the institute of reopening of a criminal case has also determined a more general proposition that a balanced system of the forms of control over a court judgment is dependant... [to full text] / Daktaro disertacijoje tyrinėjamas iki šiol Lietuvoje netyrinėtas baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas, bandoma išgryninti ir atskleisti šio instituto sampratą. Disertacinio tyrimo objektas – baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teisinė prigimtis, istorinė raida, tikslai, požymiai, pagrindai, dėl kurių atnaujinama byla, rūšys, rūšių ypatumai, atnaujinimo procedūra bei baudžiamosios bylos atnaujinimo vieta kitų teismų sprendimų kontrolės formų sistemoje. Mokslinis tyrimas atliktas dviem kryptimis. Pirma, analizuoti baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teoriniai pagrindai. Antra, vertintos baudžiamosios bylos atnaujinimą reguliuojančios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir jų pagrindu besiklostanti teismų praktika, kurios analizė vėlgi leido atskleisti ir suformuoti kai kurias teorines išvadas. Tyrimo metu pasitvirtino hipotezė, kad tinkamas baudžiamosios bylos atnaujinimo kaip išimtinės (ekstraordinarinės) teismų sprendimų kontrolės formos ir išimtinės (neprivalomos) baudžiamojo proceso stadijos suvokimas leidžia užtikrinti teisėtus proceso šalių lūkesčius bei sąžiningą baudžiamąjį procesą. Kompleksinė baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto analizė nulėmė ir bendresnį teiginį, kad teismų sprendimų kontrolės formų sistemos harmoningas funkcionavimas priklauso nuo to, kaip yra, konstruojant teisės normas, derinamos tarpusavyje visos esamos baudžiamajame procese teismų sprendimų kontrolės formos: nei viena iš jų neturi dubliuoti ar perimti kitos formos... [toliau žr. visą tekstą]

Civilinio proceso atnaujinimas yra išimtinė procesinė priemonė, padedanti užtikrinti žmogaus teisę į teismą. Jo tikslas yra pašalinti galimai neteisėtą teismo sprendimą, taip įvykdant teisingumą ir išvengiant tokio sprendimo pasekmių. Tačiau pažvelgus į LR Civilinio proceso kodeksą, matome, jog Lietuvoje nėra įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą, kuomet LR Konstitucinis Teismas pripažįsta teisės aktą, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą civilinėje byloje, prieštaraujančiu LR Konstitucijai. Suformuota LR teismų praktika draudžia proceso atnaujinimą civilinėse bylose šiuo pagrindu, kadangi būtų pažeistas teisinių santykių stabilumo bei teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumo principai. Tačiau priešingai nei civilinėse bylose, administracinėse bylose proceso atnaujinimas šiuo pagrindu yra leidžiamas. Panagrinėję užsienio valstybių teisinį reguliavimą, matome, jog apie pusė Europos valstybių leidžia proceso atnaujinimą šiuo pagrindu civilinėse bylose bylose, o baudžiamosiose bylose – beveik visos nagrinėtos valstybės. Žmogaus teisių užtikrinimo svarbą civilinėse bylose pabrėžia Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nors EŽTT laikosi nuomonės, jog proceso atnaujinimą riboja teisinio tikrumo principas, tačiau tam tikrais atvejais proceso atnaujinimas gali būti efektyviausia priemone atstatant teisingumą, kuris buvo paneigtas pažeidus žmogaus teises. Tuo tarpu LR Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, jog proceso atnaujinimas nagrinėjamu pagrindu yra... [toliau žr. visą tekstą] / Reopening of civil proceedings is an exclusive procedural measure, which helps to ensure a right to court. It‘s aim is to remove possibly unlawful court decision, thus delivering justice and avoiding consequences of such decision. Therefore, reopening of civil proceedings seeks to protect not only interests of private parties, but also public interest. However, if we look to Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania, we can see a lack of possibility in Lithuania to reopen proceedings, when Constitutional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict with the Constitution of the Republic of Lithuania. Lithuanian case law does not allow reopening of proceedings in civil cases based on mentioned ground, because otherwise principles of stability of legal relations and certainty of rights and duties of subjects‘ legal relations would be breached. Contrary to civil cases, administrative cases may be reopened based on mantioned grounds. Moreover, administrative courts examine cases regarding damages, incurred due to unlawful actions of public administration bodies, and these cases may also be reopened based on mentioned ground, though they are civil cases. Therefore, administrative courts case law and general competence courts case law differs on the question regarding reopening of proceedings in civil cases, when Constituional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai įtvirtina įsiteisėjusio teismo sprendimo galią ir nekintamumą. Tai užtikrina teismo sprendimo pagrindu atsiradusių santykių stabilumą, žmogaus teisių apsaugą. Tačiau atsiradus tam tikroms aplinkybėms įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia gali būti nutraukta, jis gali prarasti nekintamumo ir stabilumo savybes. Tokią galimybę suteikia Administracinių bylų teisenos įstatymo (Toliau – ABTĮ) IV skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas. Jis yra taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebegali kitais būdais apginti savo pažeistas teises ir interesus, nes nebėra kitų teisinių priemonių. Magistro baigiamojo darbe teorinių ir empirinių metodų pagalba atskleidžiama administracinės bylos proceso atnaujinimo instituto samprata, išskiriami jo ypatumai, analizuojami esami teoriniai ir praktiniai reglamentavimo trūkumai bei siūlomi jų pašalinimo būdai. Taip pat kompleksiškai ir glaustai analizuojami administracinės bylos atnaujinimo instituto teoriniai pagrindai, apžvelgiama, kaip šie pagrindai taikomi teismų praktikoje. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys dėstomosios dalys, išvados ir pasiūlymai. Pirmoji dalis skirta proceso atnaujinimo svarbai ir vietai administraciniame procese nustatyti, proceso atnaujinimo sampratai suformuluoti, esamam reglamentavimui ir jo trūkumams nustatyti. Antroji dalis skirta prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo procedūrą reglamentuojančių normų analizei, jų ypatumų nustatymui bei... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitution and the laws of the Republic of Lithuania establishe the power and stability of a final and binding decision of a court. This is to ensure human rights and stability of the relations whith arise on the grounds of such a decision. However, in case of certain circumstances, the legal effect of the decision can be dissolved, it may lose the characteristics of stability and immutability. This possibility is given by the Law on administrative proceedings, Chapter IV, which establishes the institute of the reopening of administrative proceedings. The institute is applied when an interested party has no legal means to protect its violated rights and legal interests. The thesis by the help of empiric and theoretic methods, discloses the conception of the institute of the reopening of administrative proceedings, emphasizes its peculiarities, examines existing theoretical and practical legal defects, as well as posible ways to eliminate them. The comprehensive and accurate analysis of the grounds for reopening the proceedings and case study of the application of these grounds is presented. Master's thesis consists of an introduction, three – enacting parts, conclusions and recommendations. The first part is to define the importance of the reopening of proceedings and its position in the administrative process, determine existing regulation and legal defects. The second part is to examine the legal regulations of the reopening of administrative proceedings that... [to full text]