Imunitetų baudžiamajame procese tema yra aktuali. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, nei Baudžiamajame kodekse nėra pateikiamas imuniteto sąvokos išaiškinimas. Kyla tam tikrų sunkumų, norint suprasti šią sąvoką. Įstatymuose yra vartojamos skirtingos sąvokos, tokios kaip: imunitetas, neliečiamybė, negalėjimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pan. Lingvistiniu požiūriu imunitetas yra suprantamas kaip neliečiamybė, t. y. abu žodžiai turi vienodą reikšmę. Imuniteto institutas baudžiamajame procese yra kildinamas iš Konstitucijos nuostatų, taip pat iš tarptautinių sutarčių ir teisės normų. Tai nėra nei diskriminavimas, nei nepagrįstų privilegijų teikimas, taip pat tai nėra prieštaravimas lygybės principui. Kalbant apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, imunitetas kliūtimi vykdyti procesą tampa tik tuomet, kai procese gali būti įvardintas įtariamasis. Tokie asmenys negali būti sulaikyti ar suimti, su šiais asmenimis galima atlikti BPK numatytus proceso veiksmus tik įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse numatyta specialia tvarka. Tačiau kalbant apie liudijimo iminitetus, yra kitaip. Liudytojų imunitetas nedraudžia pradėti ir tęsti baudžiamojo proceso konkrečių asmenų atžvilgiu. Šiuo atveju imunitetas yra tarsi kliūtis, neleidžianti veiksmingai taikyti baudžiamojo persekiojimo mechanizmo. Imunitetas gali būti suprantamas kaip tam tikra apsaugos forma, skirta asmenims, vykdantiems svarbias funcijas valstybėje arba tarptautiniuose santykiuose. Ši apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / Das Thema „Immunität im Strafprozess“ ist sehr aktuell. Der Begriff Immunität wird weder in der Litauischen Strafprozessordnung noch im Strafgesetzbuch aufgeklärt. Bei der Klärung dieser Terminologie entstehen einige Komplikationen. Dafür verwendet man im Gesetz die Termini Immunität, Unantastbarkeit, unmögliche strafrechtliche Belangung usw. In der Linquistik wird der Begriff „Immunität“ als Unantastbarkeit oder Unversehrheit verstanden. Immunität im Strafprozess ergibt sich aus der Verfassungsvorschrift, aus internationalen Verträgen und dem Rechtssatz. Das ist keine Diskriminierung, auch keine Absicherung von nicht zustehenden Privilegien und auch kein Widerspruch nach dem Prinzip der Gleichberechtigung vor dem Gesetz. Aus Sicht der strafrechtlichen Belangung wird Immunität als Hindernis im Strafprozess nur dann verstanden, wenn die Möglichkeit der Erwähnung der verdächtigen Person entsteht. Diese Personen dürfen nicht als prozessuales Zwangsmittel verhaftet und festgenommen werden. Ein Strafverfahren gegen diese Personen ist nach Strafprozessordnung nur in Ausnahmen möglich, die in internationalen Verträgen geregelt sind. Eine andere Situation stellt Immunität der Zeugenaussage dar – Immunität der Zeugenaussage verbietet nicht die Weiterführung des Strafverfahrens gegen den Angeklagten. In diesem Fall wird Immunität zum Hindernis für die erfolgreiche Verwirklichung der Strafverfolgung. Immunität kann eine Form zum Schutz von Personen sein, die wichtige Funktionen des... [to full text]

Garso įrašo, padaryto iki pradedant ikiteisminį tyrimą, panaudojimo įrodinėjant problemos Santrauka Garso įrašas, suprantant jį kaip elektromagnetiniais signalais užfiksuotą informacijos perdavimo būdą, baudžiamajam procesui gali būti pateiktas kaip vienas iš reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui duomenų. Todėl darbe stengiamasi konceptualiai apžvelgti garso įrašo, daromo iki baudžiamojo proceso pradžios, teisinį reglamentavimą, atskleisti teisėtos galimybės daryti garso įrašus iki pradedant baudžiamąjį procesą atvejus ir tvarką, išskirti praktikoje vyraujančias problemas bei pateikti autorės požiūrį diskusiniais klausimais. Garso įrašų, padarytų iki pradedant ikiteisminį tyrimą, ir jų panaudojimo įrodinėjant problemos analizei autorė pateikia įrodymų sampratą Lietuvos baudžiamajame procese, aptaria požymius, pagal kuriuos sprendžiama, ar tam tikri duomenys, reikšmingi baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, gali būti laikomi įrodymais, nurodo įrodinėjimo apibrėžimą. Darbe atskleidžiama garso įrašo samprata, akcentuojant jo turinį, kitaip tariant informacijos, užfiksuotos daromu garso įrašu, svarbą. Analizuojama garso įrašo procesinė forma baudžiamajame procese, jo priskirimas, kai kalbame apie įrodomosios informacijos formą, dokumentų ir daiktų kategorijai ir tokio priskyrimo problematika. Kadangi darbas susijęs su iki ikiteisminio tyrimo pradžios padarytais garso įrašais, aptariami reikalavimai, taikomi valstybės įgaliotų asmenų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Problems of Using as Evidence of an Audio Record Made Before the Pre-Trial Investigation Summary Audio recording, considering it as information recorded by electromagnetic signals, in criminal procedure may be submitted as one of the significant material for investigation of criminal cases. This interesting and problematic question has not been much investigated in Lithuanian legal literature. The actuality is naturally caused by the lack of the doctrine and arising difficulties in practice, therefore, author represents conceptual overview of the audio recording made before the pre-trial investigation. The author aspires to elucidate legal opportunities to make the audio recordings before the pre-trial investigation in order that such information would not violate the legally protected individual’s right to get privacy in communications and admissibility criterion in court. Audio recordings, which are under consideration, may be submitted by private individuals or enforcement authorities. Evidentiary information contained in sound recordings, to be recognized as potential evidence, should be recorded in the manner stipulated in the law or, in case private individuals are making records, in the way which is not prohibited by law. Such information must be possible to check in the process and it has to touch (directly or indirectly) at least one circumstance which is important for the criminal case solution. It is important to emphasize that a person can expect privacy in... [to full text]

Magistro darbe pagrindinis dėmesys yra skiriamas teismo sprendimų rūšių baudžiamajame procese nagrinėjimo klausimui, glaudžiai susijusiam su teismo sprendimo sąvokos interpretavimu. Prieinama prie išvados, kad nuo to, kaip bus suprantama ši teisinė kategorija, priklauso teismo sprendimų klasifikavimo pagrindai. Neretai teorijoje ir praktikoje sutinkama prieštaringų nuomonių dėl teismo sprendimo ir jo formos santykio. Autoriaus pasirinkta teismo sprendimų rūšių istorinė, lyginamoji, statistinė analizė atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadijas nėra vienintelis, didžiausia dalimi priklausantis nuo teisės metodologijos kriterijus, pagal kurį būtų galima diferencijuoti teismo sprendimus baudžiamajame procese. Pasirinktu kriterijumi analizuojamos teismo spendimų rūšys, tiesiogiai priklausančios nuo teismo įgaliojimų ribų, baudžiamojo proceso stadijos ypatumų. Nagrinėjant atskiras teismo sprendimų rūšis teoriniu ir praktiniu lygmeniu iškyla klausimas, ar tam tikri teismo sprendimai neprieštarauja teismo įgaliojimų prigimčiai atskirose baudžiamojo procese stadijose. Akcentuojama, kad svarbi vieta turi atitekti ne tik galutiniams teismo sprendimams, kuriais yra užbaigiamas baudžiamasis procesas, tačiau ir tiems sprendimams, kuriais yra sudaromos prielaidos priimti galutinį sprendimą. Kiekviena teismo sprendimų rūšis turi savitą, tik jai būdingą turinį, tačiau būtina neužmiršti, kad jos yra tarpusavyje susijusios ir galima pastebėti tam tikrus dėsningumus. / The MA thesis mainly analyzes the kinds of court decisions in the criminal procedure. Such analysis is closely interrelated with interpretation of the concept of court decision. It is concluded that the way how this legal category is understood determines the basis of classification of court decisions. There are cases when theory and practice present contradictory views about the relation between the court decision and its form. The author has chosen the historical, comparative and statistical analysis considering the stages of the criminal procedure; this is not the only criterion mainly depending on the law methodology on the grounds of which court decisions in the criminal procedure could be differentiated. On the basis of the chosen criterion, the kinds of court decisions which are directly dependent on the limits of court’s powers and characteristics of the stage of criminal procedure are analyzed in the thesis. While analyzing individual kinds of court decision, the question from the theoretical and practical aspect arises whether particular court decisions do not contradict to the nature of the powers of the court in separate stages of the criminal procedure. It is emphasized that in addition to final court decisions which complete the criminal procedure, the decisions providing for prerequisites for making the final decision play an important role too. With having in mind the individual contents of each kind of court decision, it should be remembered that these kinds... [to full text]

2000 metais priėmus naujuosius Lietuvos Respublikos baudžiamąjį ir Baudžiamojo proceso kodeksą, juose buvo įtvirtintas juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės institutas. Materialiniai juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimai ir tokios atsakomybės teisinio pagrįstumo problemos jau yra nagrinėtos keletoje monografijų bei mokslinių straipsnių. Tuo tarpu procesiniai šio klausimo aspektai lieka tik fragmentiškai paminėti baudžiamojo proceso vadovėliuose, ne itin išsamios ir Generalinio prokuroro rekomendacijos Dėl baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims taikymo. Pastaruosius dvejus metus sparčiai augantis traukiamų baudžiamojon atsakomybėn juridinių asmenų skaičius bei lakoniškas baudžiamųjų įstatymų reglamentavimas paskatino iš arčiau pažvelgi į proceso dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų eigą, jo ypatumus bei iškelti galimus sunkumus ir problemas, kylančias praktinėje veikloje tiriant šios kategorijos bylas, nagrinėjant jas teisme, priimant nuosprendį bei jį vykdant. Nors bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesui taikomos Baudžiamojo proceso bendrosios taisyklės, tačiau specifinis atsakomybės subjektas sąlygoja ir tam tikrų specialiųjų išimčių procese taikymą. Šias išimtis ir specialiąsias taisykles reglamentuoja BPK XXVIII skyriaus normos. Darbe bus nagrinėjama šiose normose reglamentuota proceso tvarka, jo ypatumai lyginant su procesu dėl fizinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, šių ypatumų reikšmė. / In 2000, the Republic of Lithuania adopted the new Criminal and Criminal Procedure Codes, which have established a criminal liability of legal persons. Various problems of corporate criminal liability are already considered in a number of monographs and scientific articles. However the procedural aspects of this issue remain only fragmentary mentioned in textbooks of criminal proceedings and a few legal acts. A rapidly growing criminal prosecution of legal persons in the past two years and the laconic regulation of this issue led to the closer look at the criminal procedure course against legal persons, it’s characteristics. As a consequence, the potential difficulties and problems arising in practice of investigating this category of cases, examining them in court, the conviction and execution, were raised. For the criminal prosecution of legal persons proceedings are applied general rules of criminal proceedings, but the specific responsibility of the entity causes certain specific procedural exceptions. The paper will examine these special regulations, comparing them with the characteristics of the criminal process against natural persons.

SANTRAUKA Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceseso kodekso 320 straipsnyje yra įtvirtintos nagrinėjimo apeliacinės instancijios teisme ribos, kur reglamentuojama, jog – „byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, kurias apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas“. Šiame magistro darbe analizuojamos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, kurių nustatymas yra svarbus ne tik bylos nagrinėjimui, o visam baudžiamajam procesui – kurio tikslas yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenes ir valstybės ir valstybes interesui greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką ir atitinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinėje, tiek ir kasacinėje instancijose labai svarbu tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apelianto paduotas apeliacinis skundas. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tiksliai suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai. Nustatant ribas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas šiandieninis... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The ambits of the remanding the case of the appeal instance are confirmed in Criminal Process Code of Lithuania, Art. 320. It is regulated that the case remanded of the appeal instance is heard in the ambits of the appeal claim. The ambits are determined by the motives of the appeal, the appellant’s requests, their nature, precision and concreteness. The ambits of the remanding the case of the appeal instance are analysed in this master’s paper. The determination of the ambits is not only very important to the hearing of the case, but also to the whole criminal process. The aim of the criminal process is to reveal the criminal acts and to use the law properly in order to punish the criminal and not the non-guilty person. All this must be done by protecting the civic duties and freedom of the people. It is very important to determine the ambits of the case when analysing it in the court of the first, appellate or cassation instance. The ambits of the case remanded of the appeal instance are determined by the appeal. The court checks the case as far as the appeals and people, who submitted them, are concerned. Precisely formulated complaints determine more coherent ambits of the appeal. The today’s appeal process which is regulated by the criminal law is not perfect. Consequently, in this master paper the attention is drawn to some indeterminations of Criminal Process Code and a few problems of the appeal process application. Whereas, many discussion arise because of... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjamas vienas iš svarbiausių baudžiamojo proceso teisės institutų – valstybinis kaltinimas. Darbas pradedamas visapusiška valstybinio kaltinimo sampratos analize, kurioje atskleidžiama jo esmė, teisinis reglamentavimas Lietuvoje, trumpai apžvelgiami šio instituto panašumai ir skirtumai užsienio valstybėse, pasitelkiant istorinį tyrinėjimo metodą analizuojami Lietuvos prokuratūros veiklos palaikant valstybinį kaltinimą raidos ypatumai, apibūdinama privataus bei valstybinio kaltinimo išskyrimo reikšmė. Darbe gana išsamiai nagrinėjamos valstybinio kaltintojo teisės bei pareigos pirmosios instancijos teisme – parengiamojoje teismo posėdžio dalyje, atliekant įrodymų tyrimą teisme bei sakant baigiamąsias kalbas. Tam, kad valstybinio kaltinimo palaikymo kokybė būtų gera ir prokuroro veikla padėtų įgyvendinti teisingumą, apginti pažeistus asmenų ir visuomenės interesus ir teisingą nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, svarbus yra ne tik prokuroro pasirengimas baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, bet ir atsakingas jo požiūris į jam deleguotą valstybės funkciją – pasikeitus tam tikroms aplinkybėms valstybinio kaltintojo pozicija teisme taip pat gali pasikeisti – jis gali pakeisti kaltinimą ir netgi jo atsisakyti. Siekiant gilesnio temos pažinimo, prokuroro procesinės padėties teisinio reglamentavimo aprašymas iliustruojamas praktiniais pavyzdžiais. Nors bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigiasi teismui priėmus nuosprendį ar... [toliau žr. visą tekstą] / The author of this Master‘s Thesis analyses one of the most important institute of the criminal process – the state accusation. In this work is seeking to disclose the concept of the state accusation, the substance of legal regulation in Lithuania, describe the historical development of Lithuanian Prosecutor's Office function supporting public prosecution. There is also presented a brief overview of this institute‘s similarities and differences in foreign countries,. There is also described the significance of distribution of accusation into the private and public. One of the main important parts of this work is the detailed description of legal rights and obligations which the public prosecutor has during the process in a first instance court. The analysis includes the position of prosecutor during preparatory part of the hearing, the investigation of evidence in court and his final speech. During support of state accusation public prosecutor protects damaged interests of the society, helps to implement justice and seek the fair punishment of the guilty person. Therefore, it is important the qualification and ethical attitudes of the public prosecutor. It can be mentioned, that when the certain circumstances change - the public prosecutor's position in court may also change – he may change the initial charge or even eliminate it. As the intermediate between the first and the appellate instance there is described the right of prosecutor to appeal against the First Instance... [to full text]

Magistro darbe yra analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXIX skyriuje įtvirtinto priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso instituto teorinės ir praktinės problemos. Šiam institutui būdingos bendrosios įstatymo nuostatos su tam tikromis išimtimis, kurias sąlygoja nagrinėjamo proceso subjekto teisinė padėtis. Pirmoje darbo dalyje pateikiama priverčiamųjų medicinos priemonių samprata ir paskirtis, atskleidžiamas tokio pobūdžio priemonių dualistinis pobūdis - tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti tiek psichikos ligonių, padariusių baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tiek ir visuomenės interesus. Antroje dalyje analizuojamos priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys, atskleidžiamos tokio pobūdžio priemonių vykdymo teisinio reguliavimo problemos. Trečioje dalyje apibrėžiami priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai. Ketvirtoje dalyje plačiau analizuojami priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso ypatumai. Aptariama subjekto procesinio statuso reglamentavimo problematika, gynėjo dalyvavimo procese užtikrinimo klausimai, teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo ir atlikimo praktiniai aspektai, nagrinėjama proceso veiksmų su asmeniu, kurio atžvilgiu vykdomas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, atlikimo galimybė, analizuojamas bylos nagrinėjimas teisme ir teismo priimamos nutartys. Penktoje šio darbo dalyje nagrinėjamas priverčiamųjų medicinos... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master‘s paper the theoretical and practical problems of the institute process regarding application of the compulsory medical measures provided by XXIX chapter of the Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania were analysed. The institution mentioned above is characterized by the general law regulations with the certain exceptions that are stipulated by the subject‘s legal status in the investigation process. The first section of this work represents conception and purpose of the compulsory medical measures and at the same time finds out a duality of such measures: we can see, on the one hand, an influence of treatment and, on the other hand, an influence of the state compulsory measures on subjects that together make one whole. These measures are intended to ensure both interests of psychiatric patients who are commited criminal deeds and of the society. The second section analyses relevant types of the compulsory medical measures and discloses problems of such measures regarding their realization with a focus to the legal regulations. The third section represents definitions of the grounds on which application of the compulsory medical measures is based. In the fourth section some specific features of application process of the compulsory medical measures have widely analysed including the following issues: problems of the subject‘s legal status reglamentation, problems of ensuring an advocate presence in the process, practical aspects of a referral to... [to full text]

Viena iš pagrindinių specialiųjų žinių realizavimo baudžiamajame procese formų yra teismo ekspertizė, kurios rezultatai įforminami procesiniame dokumente ekspertizės akte. Ekspertizės aktas, kaip ir kiti nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys, turi būti įvertinti. Siekiant tinkamo ekspertizės akto įvertinimo reikia atsižvelgti į specialiųjų žinių sampratą ir specifiką, eksperto statusą bei paskirtį baudžiamajame procese. Ekspertizės akto vertinimas, kaip mąstomoji veikla, būdinga bene visiems su ekspertizės aktu susipažįstantiems proceso dalyviams, tačiau tik teismo atliekamas ekspertizės akto vertinimas suteikia jame išdėstytoms išvadoms įrodymų reikšmę. Ekspertizės aktą teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ekspertizės akto įrodomajai reikšmei nustatyti pasitelkiami bendrieji įrodymų vertinimo kriterijai: leistinumas, tikrumas, liečiamumas bei reikšmingumas nagrinėjamai bylai. Ekspertizės akto vertinimas vyksta teisminio nagrinėjimo metu ir teismo nuosprendyje atsispindi tik esminiai ekspertizės akto vertinimo momentai. Jeigu ekspertizės aktas aiškus ir jo pagrįstumo neginčija proceso dalyviai, tai nuosprendyje apsiribojama ekspertinio tyrimo metu nustatytų faktų įvardijimu, parodant kurias bylai reikšmingas aplinkybes jie įrodo. Iš Lietuvos apeliacinio teismo praktikos matyti, kad dažniausiai suabejojama nekategoriškų eksperto išvadų įvertinimo pirmosios instancijos teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The use of special knowledge is very important part of crime investigation. One of the most common form of the usage of special knowledge is the forensic examination. Findings and results of expertise are showed in the act of forensic examination – it is the type of scientific evidence. Final evaluation of evidence is process when judge forms his inner confidence about all evidences including results of forensic examination by testing their relevance and reliability. Evaluation of forensic examination act is based on the same principles as of other evidences and is performed following general rules of the code of criminal procedure. Main principles of evidence evaluation are: admissibility of evidence; reliability of evidence and value of evidence. At first the act is being valued separately and afterwards in the environment of other evidence. Correct determination by court of subjective and objective factors when evaluating expert‘s findings is one of the main guarantees the truth in the case will be disclosed. In the judgement we can see only the fundamental aspects of evaluation of the forensic examination. If the forensic examination act is clear and its validity is not questioned by the parties of the process, only facts or findings that were defined by the expert are named in the judgement and the procedure of the evaluation is not mentioned. Appellants usually call into question expert‘s non-assertive findings, while a court responds that the findings ought to be... [to full text]

Many factors such as increase of the international crime rate, establishing of the free movement amongst the countries and others have been determining the importance of the international cooperation in the penal field, the aim of which is to administer justice in the penal actions, where the legal help from the foreign countries is needed. The competence of the law-enforcement officers is limited by the territory of the Republic of Lithuania thus in such cases when investigation data, witnesses or suspect himself are located in the other country, crime was committed by the country citizen abroad, convict is hiding in the foreign country etc. the authorities of the other country are addressed for legal assistance in penal action. The grounds for legal assistance are multilateral and bilateral treaties. Sending the requests and carrying them out according the national law fulfill it. Despite the fact that the communication between the two country's authorities is regulated in many acts of legislation, there are still many gaps. For instance, there are no laid down rules (except the rules regarding the European arrest warrant) when the requests for legal assistance should be send via the Office of the Prosecutor General and in which cases – via Ministry of Justice. This and many other issues are being solved in the practice relations that arise while communicating with other countries. The analysis of communication practice can be also useful as it often uncovers the... [to full text]

The perfectnes of crime and the forms of crime difficult their investigation. In order to protect humans and citizens rights and freedoms the state is obligated to apply even such methods, that restrict criminals rights. The subject of this work is ambiguously considered application one of these forms, to be exactly, the form of application secret agents during the investigation in criminal procedure. The participation of secret agents investigating crimes, the results of this investigation are looked over the prism how these results could be used in criminal procedure as the poof of quilt. Considering this question is settled that legal application of secret agents and the conception of proof allow to use this form of investigation and their results as the proof in criminal procedure. It has to be noted, that secret agents as the form of investigation is restricted and allowed in very particular cases, if secret agents don’t go beyond law and settled sanction by court. In conclusion it can be also mentioned, that in this work were identified the problems of regulation of applying this criminal – procedural investigation method, that can cause the slip of efficiency of the investigation and its results.