Daktaro disertacijoje tyrinėjami liudytojo teisinės padėties baudžiamajame procese sampratos ir šio subjekto procesinių interesų apsaugos klausimai. Disertacinio tyrimo objektas – liudytojo teisinė padėtis baudžiamajame procese, liudytojo instituto istorinė raida, liudytojo teisinė prigimtis, jo procesinio statuso klausimai. Ne mažiau svarbi tyrimo objekto dalis yra ir liudytojo procesinių interesų apsaugos tema, apimanti apsaugos paskirties, apsaugos priemonių sistemos, šių priemonių mechanizmo klausimus. / The doctoral thesis deals with the understanding of witness‘s legal position in criminal procedure and the questions of protection of its procedural interests. The object of the study – the witness‘s legal position in criminal procedure, historical development of the witness‘s institution, his legal nature, other questions of procedural status. The theme of protection of the witness‘s procedural interests, which enhances the questions of the purpose of protection, the system of protection and the mechanism of protection measures, is important as well.

Mokslo darbo temos aktualumas ir problematika. Žmogaus teisių varžymas baudžiamajame procese vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų prievartos priemonių forma ir nulemtas aplinkybės, kad baudžiamojo proceso dalyviai ne visuomet tinkamai vykdo baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas pareigas. Tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose deklaruojami teisinės, demokratinės valstybės, žmogaus teisių apsaugos principai bei tarptautinių teisminių institucijų (Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Teisingumo Teismo) formuojama praktika riboja prievartos taikymą nustatant proporcingumo principą, reikalaujantį įvertinti ir nustatyti tinkamą balansą tarp žmogaus teises varžančių priemonių ir šiomis priemonėmis siekiamų tikslų. Disertacijos temos aktualumą lemia prievartos priemonių taikymo procese egzistuojantys probleminiai klausimai, susiję su žmogaus teisių apsaugos užtikrinimu, į kuriuos atsakymų ieškoma šioje disertacijoje. Disertaciniame darbe tiriama problema susijusi su baudžiamajame procese vykdomu žmogaus teisių ir laisvių varžymu taikant prievartos priemones. Darbe siekiama nustatyti valstybės galių ribas baudžiamajame procese taikyti prievartos priemones, ištirti ir pasiūlyti mažiau žmogaus teises ir laisves varžančius būdus. Disertacinio darbo problematika apima tris aspektus: pirma, – prievartos priemonių sampratos, funkcijos baudžiamajame procese suvokimą, antra, – proporcingumo principo, jo turinio, kriterijų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the theme of the scientific work and the problems. Constriction of human rights in the criminal proceedings is exercised via the coercive measures, which are fixed in the Criminal Process Code (CPC), and is determined by the circumstance, i.e. that the participants of the criminal proceedings do not always appropriately fulfill their duties, which are fixed in the legal acts, regulating the criminal proceedings. The principles of protection of human rights, which are declared in the international and national legal acts of the lawful, democratic state, and the practice, which is being formed by the international justiciary institutions (the European Court of Human Rights, European Court of Justice) constrict application of coercion by setting the principle of proportionality, according to which the fair balance between the measures, which constrict human rights, and the goals, which are being pursued by these measures, must be considered and fixed. Topicality of the theme of the doctorial dissertation is conditioned by the problematic items, existing in the proceedings of application of the coercive measures, which are related with securing protection of human rights; the solutions of the latter are being searched for in the present dissertation. The problem, which is being investigated in the dissertation work, is related with constriction of human rights and freedoms, which is being exercised in the criminal proceedings via application of coercive measures... [to full text]

Terminas psichikos sutrikimai baudžiamojo proceso moksle turi specialią procesinę teisinę reikšmę ir vartojamas kalbant apie tokius sutrikimus dėl kurių įtariamasis, kaltinamasis negali savarankiškai įgyvendinti teisės į gynybą. Magistro baigiamasis darbas aktualus tuo, jog remiantis susiformavusia teisine praktika, atskleistas įtariamųjų, kaltinamųjų, turinčių psichikos sutrikimų, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo veiksmingumas. Pateikiama naudinga informacija ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorams apie įtariamųjų psichikos sutrikimų tipinius požymius, kurie gali padėti laiku atskleisti įtariamojo psichikos sutrikimus bei tokių žinių gavimo šaltinius. Analizuojamas psichikos sutrikimų nustatymas taikant specialių žinių panaudojimo formas baudžiamajame procese – ekspertizę ir objektų tyrimą. Remiantis mokslinės literatūros apibendrinimu bei archyvinių baudžiamųjų bylų analize pateikiami specialių žinių panaudojimo, psichikos sutrikimams nustatyti, probleminiai aspektai. Be to, analizuojama gynybos instituto svarba baudžiamajame procese. Aptariama viena iš pagrindinių įtariamojo, kaltinamojo, turinčio psichikos sutrikimų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo garantijų - teisė į gynybą bei atstovų pagal įstatymą dalyvavimo procese tikslingumas, atskleidžiami kai kurie diskutuotini aspektai. / The term psychical disorders has a specific juridical meaning in the science of criminal process and it shall be used talking about such disorders, due to which the suspect, indictee cannot independently implement his right to defence. Master’s paper is urgent by the fact that basing upon the already shaped legal practice, efficiency of providing rights and legal interests of the suspects/defendants with mental disorders is disclosed. Useful information for pre-trial investigation officers or prosecutors is provided covering the types of mental disorders of the suspects, which could assist in timely disclosing the suspect’s mental disorders as well as the ways to obtain such knowledge. Disclosure of mental disorders is analysed by applying the special knowledge forms in the criminal proceedings: expertise and subject analysis. Basing upon the scientific literature summary and analysis of archive criminal cases, problem aspects of special knowledge use for disclosure of mental disorders are presented. Besides that, importance of defence institution on the criminal proceedings is analysed. One of the main guarantees of a suspect/defendant with mental disorders to have his/her rights and legal interests assured – his/her right to defence and purposefulness of representatives’ participation in the process according to the law is described, some disputable aspects are disclosed. Taking into consideration the research performed during the final work and the conclusion that rights... [to full text]

Vienodos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymo praktikos formavimas yra vienas pagrindinių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo uždavinių, kurį, remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, šis teismas turėtų įgyvendinti taikydamas ir derindamas tarpusavyje tris vienodos teismų praktikos formavimo priemones: priimdamas ir skelbdamas nutartis bylose, išnagrinėtose kasacine tvarka, apibendrindamas teismų praktiką ir šių apibendrinimų pagrindu teikdamas rekomendacinius išaiškinimus bei konsultuodamas žemesniųjų teismų teisėjus teisės aiškinimo ir taikymo klausimais. Vis dėlto šiuo metu praktiškai taikoma tik viena iš minėtų vienodos teismų praktikos formavimo priemonių – tai Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacine tvarka nagrinėjamose bylose. Kitos dvi priemonės, nors ir nėra eliminuotos iš Lietuvos teisinės sistemos, dabar nėra taikomos dėl Konstitucinio Teismo išreikštos nuomonės, jog tokios vienodos teismų praktikos priemonės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su teisingumo vykdymu konkrečiose bylose, yra nesuderinamos su konstitucine teismų paskirtimi vykdyti teisingumą bei kelia grėsmę teismų ir teisėjų nepriklausomumui. Panašių nuomonių galima aptikti ir teisės doktrinoje. Nors argumentai, dėl kurių šios vienodos teismų praktikos formavimo priemonės laikomos nepriimtinomis, yra gana svarūs, atsižvelgiant į dabartines Lietuvos teisinės sistemos funkcionavimo problemas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimai ir toliau turėtų būti naudojami kaip veiksminga ir... [toliau žr. visą tekstą] / The formation of uniform court practice in the field of criminal law and law of criminal procedure is one of the main tasks of the Supreme Court of the Republic of Lithuania. In accordance with Lithuanian laws which are in force at the moment, the Supreme Court can use three separate measures of the formation of uniform court practice: these are the Court’s decisions in individual criminal cases; recommendatory interpretations of law which are based on the review of lower courts’ decisions and are passed by the Senate of the Supreme Court; advisory opinions delivered by the justices of the Supreme Court. Although at the moment all the measures mentioned above are legal to use as they are provided by the Lithuanian Law on Judiciary, at the moment only the Supreme Court’s decisions in individual criminal cases are actually applied. The other two are not in use because of the criticism expressed by the Constitutional Court in its decision of March 28, 2006. The Constitutional Court said that the only way of the formation of uniform court practice which is compatible with the Constitution of the Republic of Lithuania are the interpretations of law witch are expressed when hearing and deciding individual cases. Other measures such as recommendatory interpretations based on the review of court practice or advisory opinions are inconsistent with the Supreme Court’s mission to administer justice. In addition to that, they are considered as a threat of the violation of lower courts’... [to full text]

Magistro darbe „Kasacijos pagrindai“ atskleidžiama kasacijos pagrindų samprata; pateikiama detali kasacijos pagrindų analizė, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse pateiktomis sąvokomis; šio instituto reglamentavimas lietuvos teisės aktuose lyginamas su kitų valstybių baudžiamojo proceso įstatymais; siūloma teorinė kasacijos pagrindų sąvoka; apžvelgiama naujausių Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų daroma įtaka; pateikiama ir vertinama aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Darbas suskirstytas į tris pagrindines dalis: pirmojoje dalyje kalbama apie kasacijos pagrindų sampratą, antrojoje ir trečiojoje dalyje aptariami atskiri kasacijos pagrindai. / Masters diploma work „Cassation grounds“ reveals conception of cassation grounds: on the ground of concepts listed in the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, detailed analysis of cassation grounds is presented; cassation regulations in Lithuanian legal acts is compared with criminal procedure laws in other countries; theoretical concept for cassation grounds is offered; the influence of changes to the Code of Criminal Procedure is reviewed; relevant case law of the Supreme Court of Lithuania is presented and considered. The work is divided into three main parts: first part is about the concept of cassation grounds, individual cassation grounds are discussed in second and third parts.

Viešumas – pamatinis demokratinės valstybės proceso principas, taikomas visoje teisės sistemoje. Šio principo reikšmingumą atskleidžia ne tik jo įtvirtinimas aukščiausiu nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, bet ir jo ryšys su svarbiausiais konstituciniais bei baudžiamojo proceso principais. Atskleisti ir vertinti šį principą tik Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, kurias tiesiogiai įtvirtina tik du Kodekso straipsniai yra pernelyg siaura ir netikslinga, kadangi šis principas yra daugialypis. Išskiriami du didžiuliai viešumo principo aspektai: viešumas, kuris atskirtas nuo proceso ir proceso viešumas. Pirmosios grupės esmę atskleidžia viešumo principo aspektai - tokie kaip teismo posėdžio bei baudžiamosios bylos medžiagos viešumas, viešas teismo sprendimo paskelbimas ir visuomenės teisė dalyvauti teismo posėdžiuose, iš kitos pusės šio kertinio principo esmė - sisteminga teisės normų analizė viso baudžiamosios bylos proceso metu, pradedant nuo ikiteisminio tyrimo ir baigiant nuosprendžio vykdymu. Proceso viešumo principas nėra absoliutus, tokios nuostatos laikosi tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisė, tai paaiškinama svarbesnių vertybių valstybėje egzistavimu nei tik visuomenės teisė žinoti, stebėti ir dalyvauti. Tai realizuojama privalomomis bei neprivalomomis viešumo principo išimtimis, pastarąsias teismas taiko savo nuožiūra, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pirmosios yra taikomos visais atvejais privalomai, siekiant apsaugoti svarbiausius teisinius gėrius valstybėje... [toliau žr. visą tekstą] / Publicity – the underlying process principle of the democracy, which is applied in the all law system. The meaning of this principle reveals not only its fixation on the highest national and international level, but also its connection with the most important principles of constitutional and criminal procedure law. This principle is multiple, the struggles to enclose and judge it on the base of only the criminal procedure code is too tight and beside the purpose, because its sets only two articles directly on this term. It can be excluded two big parts of the aspects of the principle of publicity: publicity, which is separated of the process and the process publicity. On the one hand, the essence of the first group reveals such aspects of the principle of publicity as the publicity of the court session and the material of the criminal case, the public pronouncement of the court’s judgments and the right of the society to attend court’s sessions, on the second hand, the nature of this significant principle is the scientific analysis of all the law’s norms which is important from the prejudicial process to the implement of the judgment. The principle of publicity is not absolute, this states international and national law, it can be explained that every society has much more important values then only the right of the society to know, to keep a close watch and to attend the court’s sessions. The norms of law is implementing this by setting compulsory and facultative exceptions... [to full text]

Vienu iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų yra šalių rungtyniškumas. Pareiga įrodinėti kaltinamojo kaltumą yra suteikta tik kaltinančiajai pusei. Svarbi prokuroro funkcija – jo dalyvavimas teisme ir kaltinimo palaikymas. Prokuroras baudžiamojoje byloje yra viena iš proceso šalių – jis kaltina įtariamąjį. Būtina baudžiamojo proceso sąlyga – valstybinis kaltinimas, kaip viešojo intereso gynimo būdas. Valstybė privalo bausti asmenis pažeidžiančius įstatymų normas. Iš čia kildinamas kaltinimo funkcijos viešumas. Ši funkcija yra pavesta prokuratūrai. Prokuroras dalyvaudamas nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą, sakydamas kaltinamąją kalbą, įrodinėja žodžiu teisiamojo kaltę, reikalauja bausmės. Kaltinimas yra baudžiamąjį procesą užvedantis mechanizmas, jis suteikia pirmapradį impulsą visoms kitoms procesinėms funkcijoms. Prokuroro dalyvavimas teisme yra ne tik garantija, kad teismas priims teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet ir viena iš prokuroro veiklos formų, užkertant kelią nusikalstamumui. Valstybinio kaltinimo palaikymas baudžiamosiose bylose teisme yra viena iš prioritetinių prokuroro veiklos krypčių vykdant priežiūrą, kad visi įstatymai valstybėje būtų taikomi tiksliai ir vieningai. Visais savo veiksmais baudžiamosiose bylose pirmoje instancijoje prokuroras turi padėti teismui nustatyti tiesą ir tuo pačiu įgyvendinti teisingumo tikslus. Šiame darbe analizuojama prokuroro procesinė padėtis, pasirinkta kaltinimo palaikymo taktika, prokuroro dalyvavimas pirmojoje... [toliau žr. visą tekstą] / State Accusation in a First Instance Court. The adversarial principle is one of the fundamental principles of criminal procedure. The obligation to prove the accused's guilt is available only to accusation half. An important function of a prosecutor - his presence in court and prosecution support. A prosecutor in criminal proceedings is one of the parties to the proceedings - he accuses the suspect. It is necessary to the criminal process - the State's complaint, as a public interest remedy. The State must punish those infringed legislation. Here originates from a charge function publicity. This function is delegated to the Public Prosecutor's Office. Prosecutor involvement in the consideration of criminal proceedings in court, saying indictment language, to argue orally the accused guilt requires punishment. The allegation is the starting mechanism of the criminal process, it gives impetus to all the other primordial procedural functions. The Prosecutor in court is not only a guarantee that the court will accept the legitimate and reasonable decision, but one of the prosecutor and the activities of prevention of crime. Maintenance of public prosecutions in criminal cases in court is one of the priority activities of the Prosecutor in the care that all laws of the would be subject to a precise and uniform. In all their actions in criminal cases at first instance the prosecutor should assist the court to establish truth and justice in the implementation of the same goals. For... [to full text]

The dissertation analyses a new theme which has not yet been analysed in Lithuanian research and makes an attempt to reveal the theoretical foundations of the institute of reopening a criminal case. The object of the dissertation is the nature of the institute of the reopening of criminal proceedings, the historical development of this institute, the purposes, features, the existing grounds for the reopening of a case, types, specialness of the types, procedure for the reopening of a criminal case, and the place of the reopening of a criminal case among other forms of control over court judgments. The research has been carried out along two directions.. The first has analysed the theoretical grounds of the institute of reopening a criminal case. The second has evaluated both the norms of the Code of Criminal Procedure which regulate the reopening of a criminal case and the resultant court practice, the analysis of which has determined some of the theoretical conclusions. The research has conformed the hypothesis that the appropriate conception of the reopening of a criminal case as an extraordinary form of control over court judgment and the facultative stage of criminal process enables to safeguard both the lawful expectations of the parties to the process and a fair trial. A comprehensive analysis of the institute of reopening of a criminal case has also determined a more general proposition that a balanced system of the forms of control over a court judgment is dependant... [to full text] / Daktaro disertacijoje tyrinėjamas iki šiol Lietuvoje netyrinėtas baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas, bandoma išgryninti ir atskleisti šio instituto sampratą. Disertacinio tyrimo objektas – baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teisinė prigimtis, istorinė raida, tikslai, požymiai, pagrindai, dėl kurių atnaujinama byla, rūšys, rūšių ypatumai, atnaujinimo procedūra bei baudžiamosios bylos atnaujinimo vieta kitų teismų sprendimų kontrolės formų sistemoje. Mokslinis tyrimas atliktas dviem kryptimis. Pirma, analizuoti baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto teoriniai pagrindai. Antra, vertintos baudžiamosios bylos atnaujinimą reguliuojančios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir jų pagrindu besiklostanti teismų praktika, kurios analizė vėlgi leido atskleisti ir suformuoti kai kurias teorines išvadas. Tyrimo metu pasitvirtino hipotezė, kad tinkamas baudžiamosios bylos atnaujinimo kaip išimtinės (ekstraordinarinės) teismų sprendimų kontrolės formos ir išimtinės (neprivalomos) baudžiamojo proceso stadijos suvokimas leidžia užtikrinti teisėtus proceso šalių lūkesčius bei sąžiningą baudžiamąjį procesą. Kompleksinė baudžiamosios bylos atnaujinimo instituto analizė nulėmė ir bendresnį teiginį, kad teismų sprendimų kontrolės formų sistemos harmoningas funkcionavimas priklauso nuo to, kaip yra, konstruojant teisės normas, derinamos tarpusavyje visos esamos baudžiamajame procese teismų sprendimų kontrolės formos: nei viena iš jų neturi dubliuoti ar perimti kitos formos... [toliau žr. visą tekstą]

SANTRAUKA Tiesa kaip įrodinėjimo tikslas baudžiamajame procese Autorės magistriniame darbe analizuojama svarbiausia baudžiamojo proceso dalis – įrodinėjimas, kuriuo siekiama pagrindinio tikslo – nustatyti tiesą. Pateikiama įrodinėjimo proceso samprata, kuri atskleista istoriniu požiūriu, taip pat pateikiant palyginimą su kitų valstybių įrodinėjimo procesais. Įrodinėjimas baudžiamajame procese palygintas su įrodinėjimu civiliniame procese ir administraciniame. Iškelta problema dėl galimo tyrėjo nešališkumo įrodinėjimo procese. Įrodinėjimo procesas atskleistas etapais: ikiteisminio tyrimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo teisme. Aptarti pagrindiniai tikslai, kurie siektini kiekviename įrodinėjimo etape, renkant, pateikiant ir fiksuojant reikšmingus duomenis, juos tikrinant. Atskleistas surinktų pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu ir duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas. Darbe išskirti įrodinėjimo tikslai - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas; demaskuoti asmenis, įtariamuosius padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą; sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Suformuluotas pagrindinis įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą, kuris apima visus įrodinėjimo proceso metu siekiamus tikslus. Pateikta tiesos samprata ir pagrindinės tiesos, reikšmingos įrodinėjimo procese: mokslinė, materialioji, formalioji, objektyvioji, teisminė... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The truth as proving purpose in the criminal process The most important part of a criminal process is proving process the main aim of which is to ascertain the truth. The main tendencies, structure and other factors related to truth are analyzed in the work. The definition of proving process, which is disclosed not only in historical point of view, is presented. The comparison of proving process of Lithuania with proving processes of other countries is presented. The proving process in a criminal process is compared with proving process in civil and administrative processes. The problem of a possible impartiality of investigators in proving process is defined. The proving process is revealed in stages: before-the-trial stage and investigation of a case in a court. Main aims, which should be gained in every proving process while gathering, presenting fixing and checking important data, are discussed. An investigation of gathered, presented or demanded and obtained by a court data during a judicial process, and recognition of data as evidences and estimation of evidences is disclosed. The aims of proving process are marked out in this work – to reveal and investigate offences as fast as possible; to define persons, suspects in making crimes or misdemeanor; to ensure a reimbursement of damage, made by a crime; to create necessary conditions for a case investigation in a court. The main aim of proving process was formulated – to ascertain the truth, which includes all the... [to full text]

In dieser Arbeit werden wesentliche Verletzungen des Strafprozesses, ihre Uhrsachen, die Merkmalen, unterscheidende wesentlichen Prozessverletzungen von anderen Verletzungen des Strafprozesses, die Ordnung der Anerkennung als wesentlich, und auch die Folgen, analysiert.