SANTRAUKA Tiesa kaip įrodinėjimo tikslas baudžiamajame procese Autorės magistriniame darbe analizuojama svarbiausia baudžiamojo proceso dalis – įrodinėjimas, kuriuo siekiama pagrindinio tikslo – nustatyti tiesą. Pateikiama įrodinėjimo proceso samprata, kuri atskleista istoriniu požiūriu, taip pat pateikiant palyginimą su kitų valstybių įrodinėjimo procesais. Įrodinėjimas baudžiamajame procese palygintas su įrodinėjimu civiliniame procese ir administraciniame. Iškelta problema dėl galimo tyrėjo nešališkumo įrodinėjimo procese. Įrodinėjimo procesas atskleistas etapais: ikiteisminio tyrimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo teisme. Aptarti pagrindiniai tikslai, kurie siektini kiekviename įrodinėjimo etape, renkant, pateikiant ir fiksuojant reikšmingus duomenis, juos tikrinant. Atskleistas surinktų pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu ir duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas. Darbe išskirti įrodinėjimo tikslai - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas; demaskuoti asmenis, įtariamuosius padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą; sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Suformuluotas pagrindinis įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą, kuris apima visus įrodinėjimo proceso metu siekiamus tikslus. Pateikta tiesos samprata ir pagrindinės tiesos, reikšmingos įrodinėjimo procese: mokslinė, materialioji, formalioji, objektyvioji, teisminė... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The truth as proving purpose in the criminal process The most important part of a criminal process is proving process the main aim of which is to ascertain the truth. The main tendencies, structure and other factors related to truth are analyzed in the work. The definition of proving process, which is disclosed not only in historical point of view, is presented. The comparison of proving process of Lithuania with proving processes of other countries is presented. The proving process in a criminal process is compared with proving process in civil and administrative processes. The problem of a possible impartiality of investigators in proving process is defined. The proving process is revealed in stages: before-the-trial stage and investigation of a case in a court. Main aims, which should be gained in every proving process while gathering, presenting fixing and checking important data, are discussed. An investigation of gathered, presented or demanded and obtained by a court data during a judicial process, and recognition of data as evidences and estimation of evidences is disclosed. The aims of proving process are marked out in this work – to reveal and investigate offences as fast as possible; to define persons, suspects in making crimes or misdemeanor; to ensure a reimbursement of damage, made by a crime; to create necessary conditions for a case investigation in a court. The main aim of proving process was formulated – to ascertain the truth, which includes all the... [to full text]

Vadovaujantis nuostata, kad antikos filosofijos tekstai radosi siekiant užrašyti ne vien teorinės veiklos rezultatus, buvo mėginta naujai perskaityti Platono dialogų apie sielą tetradą – Faidoną, Puotą, Faidrą bei Valstybę. Pritariant kai kurių antikos tyrinėtojų nuomonei, kad filosofavimas yra antikos išminčiaus gyvenimo būdas, buvo siekiama surasti konkrečias sąsajas tarp antikos filosofo veikimo ir kalbėjimo (mąstymo). Tarus, kad antikos filosofui pamatinis dalykas yra gyvenimiška veikla, buvo mėginta filosofavimo siekius ir turinius rekonstruoti atsižvelgiant į tos veiklos specifiką. Vartojant postmodernistinius terminus, į Platono dialogus buvo žvelgiama kaip į tai, kas pasakyta, o jų turinius buvo mėginama perskaityti rekonstruojant antikinio sakymo aplinkybes. Minėtuose dialoguose Platonas aiškinosi filosofavimo prigimtį ir paskirtį, todėl neišvengiamai aptarė filosofijai pamatines – būties, pažinimo bei vertybių problemas. Siejant antikos filosofavimą generuojantį sakymą su rapsodiškuoju bylojimu, o Platono samprotavimus su kai kurių ikisokratiškųjų antikos filosofų ištaromis, buvo pelnytos savitos išvados apie platoniškuosius pamatinių filosofijos problemų sprendimus bei antikinio filosofavimo pradžią. Kadangi Platono dialogai buvo interpretuojami išreikštai remiantis postmodernistinėmis nuostatomis, tai taip pat buvo aptarti ir modernistinio mąstymo pradininko Descartes‘o pagrindiniai tekstai – Proto vadovavimo taisyklės, Samprotavimai apie metodą bei Metafiziniai... [toliau žr. visą tekstą] / This is an attempt to read anew the 4th tetralogy of Plato’s dialogues on the soul (Symposium, Phaedrus, The Republic and Phaedo) in the light of the viewpoint that the texts of Greek philosophy appeared not just an outcome of the effort to write down the results of theoretical thinking. In accordance with the view of some historians of philosophy that philosophizing should be treated as a way of life of Greek philosophers, an interrelation between the latter’s acting and talking (thinking) is sought. It is attempted to reconstruct the aims and contents of philosophizing from the point of view that life activity was the fundamental for a Greek philosopher. In the post-modern terms, Plato dialogues are treated as the said (le dit) and their contents are read by means of reconstructing the circumstances of the Greek saying (le dire). Plato made an effort to elucidate the origin and vocation of philosophy in the aforesaid dialogues and consequently dealt with the fundamental problems of philosophy, namely, with the problems of being, knowledge and values. The saying, that presumably generated Greek philosophy, was related to rhapsodic telling while Plato’s reasoning – to the utterances of some pre-Socratic philosophers, thus some original conclusions concerning Plato’s solutions of the fundamental problems of philosophy and the origins of Greek philosophizing are reached. As Plato’s dialogues are interpreted from the position of post-modern thinking, the position itself needs to... [to full text]

Visais laikais žinios buvo reikalingos tam, kad atmintyje išsaugotų patirtį bei skatintų pažinimą. Nuo modernybės epochos tiesos ieškojimo tikslai kinta. Masinė medija, kaip priemonė perduoti technologijų dėka gaunamas žinias, pažangos eroje virstančias informacija, visuomenėje yra priimama taip neabejotinos tiesos šaltinis. Tačiau kaip pastebi filosofai J.-F. Lyotard‘as bei J. Baudrillard‘as, visada yra kažkas, kas reguliuoja, kuri informacija gali pasiekti vartotojus, o kokią verta nutylėti. Todėl naujuoju medijos skleidžiamos „tiesos“ kriterijumi tampa nauda, kurią apsprendžia ideologizuotos (pvz., rinkos) struktūros. Visa tai veda link kalbėjimo be „tiesos“, be „tikrovės“. Lieka tik vartotojų „tiesa“ – tik tai, ką jiems reikia žinoti. Pati ideologijų problematika dažniausiai yra analizuojama vartojimo kultūros kontekstuose. Nes būtent per tam tikrų dalykų vartojimą yra lengviausia pasiekti norimą valstybėje vyraujančios santvarkos rezultatą. O industrijų gaminamas menas yra toji sritis, kuri vis dar sugeba pasislėpti po meno, kaip savaime vertingo, skraiste. Kintant tiesos sampratai, neliekant tiesos kaip žinių atitikimo objektyviai tikrovei, kinta ir požiūris į vertybes. Vartotojų visuomenėje savaime suprantama atrodo tai, jog tai, kas modernu, yra geriau už tai, kas nemodernu. Vertybės tampa instrumentais, padedančiais manipuliuoti žmonėmis. Tačiau tokią nuomonę formuojanti propaganda, skelbiama viešojoje erdvėje ir dėka medijos pasiekianti kiekvieną, gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Knowledge was necessary for people all the times to save experience in memory and to encourage acquisition. The purpose of knowledge changes from modern times. Mass media is the mean to pass acquired knowledge thanks to new technologies. Knowledge in advanced era becomes as information and people consider it as the source of the truth. Famous philosophers J. F. Lyotard and J. Baudrillard observe that always there is something what regulates which sort of information should reach consumers and which kind of truth shouldn’t be spoken about. The new criterion of “truth” becomes the profit which is defined by ideological (e.g. market) structure. Such understanding leads toward lie, speaking without reality. Consumers get the only “truth” - what they need to know. The problems of ideology are usually analyzed in consumers’ cultural contexts. It is easier to reach a desired order in the country through the use of special things. The art made by industries in the sphere which manages to hide itself under the valuable art. The understanding of the truth, as objective reality, changes, the point of view changes according to the values. The community of consumers understands that things which are modern, it is better than old things. Values become as instruments helping to manipulate with people. However, this opinion is spread in a local space and reaches everybody due to mass media and this opinion can be revealed as not the truth. It is shown how is constructing the “truth” and... [to full text]

Darbo pavadinimas yra Tiesos ir meno kūrinio santykis hermeneutinėje filosofijoje: M. Heideggeris ir H. G. Gadameris. Pagrindiniai tikslai yra tiesos ir meno kūrinio santykio analizė hermeneutinėje filosofijoje, tiesos sklaidos (skleidimosi) būdai meno kūrinyje. Keliamos problemos: kaip atpažinti ir suprasti meno kūrinyje slypinčią tiesą? kokia tiesa slypi meno kūrinyje ir ar ji atitinka klasikinę tiesos sampratą? Galbūt tiek tiesos, tiek meno kūrinio sampratos aptarimas šiandieniniame pasaulyje privalo turėti visiškai kitas paradigmas ir problemas? Pagrindiniai filosofai, kurie reikalingi šio darbo problemos išplėtojimui ir analizei, tai M. Heideggeris ir H. G. Gadameris. Kiti reikšmingi filosofai, tai A. Šliogeris, A. Sverdiolas, V. Rubavičius, B. Croce, De Witt H. Perkeris ir kt. Narpliojama meno kūrinio kaip specifinio daikto samprata, grožio ir skonio sąvokos, žaidimo, šventės ir simbolio sąsajos ir panašumai su meno kūriniu, psichinės distancijos ir meno antirealistiškumo sąvokos. Tai meno kūrinio galia – jis geba kalbėti dabarčiai ir būti suprastas dabar bei kalbėti ateičiai ir būti suprastas ateityje. Nepavaldus laikui, tačiau aktualus ir skatinantis norą išsiaiškinti paslėptus simbolius ir prasmes, įtraukiantis į savo naują tikrovę ir kviečiantis atrasti tiesą, kurią siekia parodyti kiekvienam. Tiesa, kuri aptinkama meno kūrinyje yra suprantama atskleidimo (gr. aletheia) prasme. Kiekvienas susitikimas su menu leidžia žmogui patirti savo baigtinumą transcendencijos... [toliau žr. visą tekstą] / The name of the thesis is the “Relationship between the truth and the artwork in hermeneutical philosophy: M. Heidegger, H. G. Gadamer”. The main objective of the document is to analyze the relationship between the truth and the artwork in hermeneutic philosophy and the modes of spreading truth in the artwork. The following are the problems raised: How to recognize and perceive truth in the artwork? What kind of truth lies in the artwork and whether it corresponds to the classic conception of truth? The main philosophers needed for developing and analyzing the problem of the thesis are M. Heidegger and H. G. Gadamer. Other significant philosophers are A. Šliogeris, A. Sverdiolas, V. Rubavičius, B. Croce, De Witt H. Parker. The artwork is analyzed in the perspective of specific matter: the ideas of beauty and taste, the relation and similarities between the artwork and the game, celebration as well as symbol, the concept of mental dicstance and antirealism. The power of artwork lies in the ability of speaking at present and to be understood at present as well as speaking in the future and to be undertsood in the future. The artwork is not subject to time but is relevant and encouraging to reveal hidden symbols and points; it involves into its new reality and invites to discover the truth which is sought to be shown to everyone. The truth in the artwork is understood in the light of revelation. Every encounter with art enables human to experience his temporariness in the light... [to full text]

Artical 2 of civil procedure code establishes the main aims of civil litigation:defence of violated subject rights and licit interests, proper applying of law when hearing civil cases and passing judicial decisios,swift restoration of legal peace,interpretation and development of law. The essential goal of master's final thesis is to investigate how the above mentioned aims of procedure are implemented in the judicial practice. The author claims that procedural aim of proper appliance of law in the practice of Lithuanian courts is interpreted as the duty of court to identify material truth.The author as well analyses the influence of the recent reform of civil procedure unto the rapidity of litigation and states that there still exist some negative practice in pastponing the hearing of the case when there are no serious reasons for such procedural decision instesd of passing a default judgement or appying procedural penalties. It is generalished that the new Code of Civil procedure established better premises to materialise the essential aims of the procedure.

Magistro darbe “Ypatingosios teisenos esmės problematika” siekiama išanalizuoti ypatingosios teisenos esmę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, ginčo ir ypatingosios teisenos tarpusavio sąveiką, dabartiniame Civilinio proceso kodekse nustatytą ypatingosios teisenos ir ginčo teisenos reglamentavimą, atskleisti jo turinį ir pagrįsti nuostatų įtvirtinimo būtinumą Lietuvos civilinio proceso teisėje. Įsigaliojus dabartiniam Civilinio proceso kodeksui, buvo iš esmės reformuotas ypatingosios teisenos procesas pasirinkus germaniškąją ypatingosios teisenos koncepciją. Atsisakius ginčo dėl teisės kaip pagrindinio teisenas atribojančio kriterijaus, Civilinio proceso kodekse įtvirtinta nuostata, draudžianti perduoti ypatingosios teisenos bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, jei joje kyla ginčas dėl teisės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis Lietuvos civilinio proceso teisėje atribojama ginčo ir ypatingoji teisena, yra tikslingumas bei viešojo intereso egzistavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Įtvirtintas inkvizicinis ypatingosios teisenos proceso modelis su jam būdingais oficialumo, imperatyvumo, riboto viešumo bei žodiškumo principais. Įtvirtintas aktyvus teisėjo statusas nustatant objektyvią tiesą ypatingosios teisenos byloje. Darbe stengiamasi įvertinti šią įstatymo leidėjo poziciją, remiantis egzistuojančia teismų praktika ypatingosios teisenos bylose. Aptariamos kylančios problemos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, santuokos nutraukimo bei kai... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis titled "The issue of essence of the particular proceeding” is being tried to analyse the main features of the particular proceeding in Lithuanian Republic Civil Process Code, the interaction between disputes and particular proceeding, the interaction between those both proceedings, the innovation in the present Civil Process Code, which are related with the regulation of dispute and particular proceeding, to analyze innovation in detail, to exhibit its purport and to give a proof of the fixation of the attitudes in the Lithuanian Civil Process Law. While the present Civil Process Code took effect, the particular proceeding process was reformatted with the choice of the Germanic particular proceeding conception. Having rejected the dispute for law as the main criteria, which deliminates proceeding, in Civil Process Code the attitude is fixed, which prohibits to transfer particular proceeding case to a judge by the dispute proceeding method if the dispute for law (right) arises in it. The main criteria, as the ground of which in Lithuanian Civil Process Law the dispute and particular proceedings are deliminated and the public interest and expediency exist in civil legal regulation. There is consolidated inquisitorial model of particular proceeding with the official, inperative principles, also with the principles of limited publicity and of literal character, which are characteristic to this model. There is also consolidated judge’s active statute... [to full text]