Garso įrašo, padaryto iki pradedant ikiteisminį tyrimą, panaudojimo įrodinėjant problemos Santrauka Garso įrašas, suprantant jį kaip elektromagnetiniais signalais užfiksuotą informacijos perdavimo būdą, baudžiamajam procesui gali būti pateiktas kaip vienas iš reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui duomenų. Todėl darbe stengiamasi konceptualiai apžvelgti garso įrašo, daromo iki baudžiamojo proceso pradžios, teisinį reglamentavimą, atskleisti teisėtos galimybės daryti garso įrašus iki pradedant baudžiamąjį procesą atvejus ir tvarką, išskirti praktikoje vyraujančias problemas bei pateikti autorės požiūrį diskusiniais klausimais. Garso įrašų, padarytų iki pradedant ikiteisminį tyrimą, ir jų panaudojimo įrodinėjant problemos analizei autorė pateikia įrodymų sampratą Lietuvos baudžiamajame procese, aptaria požymius, pagal kuriuos sprendžiama, ar tam tikri duomenys, reikšmingi baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, gali būti laikomi įrodymais, nurodo įrodinėjimo apibrėžimą. Darbe atskleidžiama garso įrašo samprata, akcentuojant jo turinį, kitaip tariant informacijos, užfiksuotos daromu garso įrašu, svarbą. Analizuojama garso įrašo procesinė forma baudžiamajame procese, jo priskirimas, kai kalbame apie įrodomosios informacijos formą, dokumentų ir daiktų kategorijai ir tokio priskyrimo problematika. Kadangi darbas susijęs su iki ikiteisminio tyrimo pradžios padarytais garso įrašais, aptariami reikalavimai, taikomi valstybės įgaliotų asmenų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Problems of Using as Evidence of an Audio Record Made Before the Pre-Trial Investigation Summary Audio recording, considering it as information recorded by electromagnetic signals, in criminal procedure may be submitted as one of the significant material for investigation of criminal cases. This interesting and problematic question has not been much investigated in Lithuanian legal literature. The actuality is naturally caused by the lack of the doctrine and arising difficulties in practice, therefore, author represents conceptual overview of the audio recording made before the pre-trial investigation. The author aspires to elucidate legal opportunities to make the audio recordings before the pre-trial investigation in order that such information would not violate the legally protected individual’s right to get privacy in communications and admissibility criterion in court. Audio recordings, which are under consideration, may be submitted by private individuals or enforcement authorities. Evidentiary information contained in sound recordings, to be recognized as potential evidence, should be recorded in the manner stipulated in the law or, in case private individuals are making records, in the way which is not prohibited by law. Such information must be possible to check in the process and it has to touch (directly or indirectly) at least one circumstance which is important for the criminal case solution. It is important to emphasize that a person can expect privacy in... [to full text]

Magistro darbe „Įrodinėjimo naštos paskirstymas tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo mokesčių teisėje” (“Burden of proof among tax administrator and taxpayer in tax law”) pateikiama įrodinėjimo instituto samprata, atskleista lyginant įrodinėjimo reglamentavimą skirtinguose teisės procesuose, apžvelgiama įrodinėjimo pareigos samprata ir jos paskirstymas mokestinio ginčo šalims, atvejai, kai įrodinėjimo našta mokestinio ginčo šalims pasiskirsto nevienodai. Sistemiškai vertinant teisės aktus, analizuojamas įrodinėjimo istituto reglamentavimas Mokesčių administravimo bei kituose įstatymuose. Taip pat analizuojama įrodinėjimo problematika ikiteisminiame bei teisminiame mokestinių ginčų nagrinėjimo procese dėl įrodymų pateikimo momento, įrodinėjimo priemonių vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui. Nemažai dėmesio skiriama įrodinėjimo naštos paskirstymo reglamentavimui JAV, daugumoje Europos Sąjungos valstybių, bendros tendencijos, Lietuvos situacija analizuojamos užsienio valstybių teisės kontekste. Vertinant minėtus probleminius aspektus, pateikiami galimi jų sprendimo būdai, akcentuojant įrodinėjimo instituto reglamentavimo trūkumą bei nenuoseklią teismų praktiką. / The master paper “Burden of proof among tax administrator and taxpayer in tax law” reveals conception of averment comparing different legal proceedings, conception and establishment of burden of proof among parties in tax disputes. While estimating the regulation of averment institute, Tax Administration law is systematically compared with other Lithuanian laws. There is also reviewed some practical problems in before-the-trial and court proceedings, evaluation of different types of evidentiary material, the moment of presenting evidence and shifting the burden of proof among tax administrator and taxpayer. In addition, lots of attention is paying to the practice of foreign countries like USA, European Union countries. How the burden of proof shifts in tax disputes in Portugal, Netherlands, France or Germany? What is the regulation and exceptions in different laws? It is useful to compare other practice and apply some beneficial aspects in Lithuanian tax law. While making analysis and looking over the regulation of burden of proof among parties in tax disputes, in this master paper the ways of solving problems is emphasized. Inconsequent court practise and the lack of regulation in tax law are the most problematic fields, requiring lots of changes.

Baigiamojo darbo tema – įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. Įrodymų vertinimas – įrodinėjimo proceso esmė. Teisingas įrodymų įvertinimas turi tiesioginės įtakos teismui baudžiamojoje byloje nustatant objektyvią tiesą ir priimant teisingą sprendimą dėl asmens kaltumo, todėl visais laikais buvo ir yra vienas iš svarbiausių mokslinių diskusijų objektų baudžiamojo proceso teisėje. Įsigaliojus naujajam BPK ilgą laiką gyvavusi įrodymų teorija, apimanti įrodymų vertinimą, nebeatitinka šių dienų aktualijų. Įrodymų vertinimas tapo išimtine teismo prerogatyva, todėl bandyta išsiaiškinti, kaip duomenys vertinami visame įrodinėjimo procese, bei išnagrinėti aktualią įrodymų vertinimo problematiką. Tuo tikslu atliktas empirinis tyrimas, kurio metu buvo išnagrinėtos 187 baud���iamosios bylos, kuriose buvo 262 epizodai, taip pat išanalizuoti 33 nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą. Aktualiai įrodymų vertinimo sampratai atskleisti darbe analizuojamos galiojančio BPK nuostatos ir prieita prie išvados, kad BPK pateiktos įrodymus ir įrodinėjimą apibrėžiančios teisės normos Lietuvos teisinėje sistemoje yra išskirtinės ir niekuo nepagrįstos. Duomenų pripažinimas įrodymais – tai rezultatas, kuris gaunamas įvertinus jų liečiamumą, leistinumą ir tikrumą, o, pripažinus duomenis įrodymais, atliekamas įrodymų pakankamumo vertinimas. Darbe pateikiamas naujai reglamentuotas duomenų bei įrodymų vertinimo subjektų ratas ir nustatyta, kad vertinančiuoju subjektu yra ne tik teismas, bet ir... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the final paper is “The Evaluation of Evidences in Criminal Procedure”. The evaluation of evidences is “the soul” of the averment procedure. Right evaluation of evidences has a direct influence for a court in finding objective truth in a criminal case and in decreeing rightly on a person’s culpability, thus, it has been one of the most important objects of scientific discussion in Criminal Procedure Law at all times. After the new Code of Criminal Procedure (hereafter – CCP) has entered into force, the theory of evidences covering the evaluation of evidences that was prevailing for a long time does not meet the topicality of today any more. The evaluation of evidences has become an exceptional prerogative of court, thus there has been an attempt to find out how the facts are being evaluated along the whole averment procedure and to analyze relevant topicality of evidence evaluation. For this reason an empirical research has been carried out that covered the analysis of 187 criminal cases with 262 episodes involved, as well as 33 decisions to nonsuit pretrial investigation have been examined. In order to reveal a relevant concept of evidence evaluation the final paper analyses the provisions of CCP being in force and the conclusion has been made that the rules of law that are presented in CCP and define evidence and averment are exceptional and not reasoned in Lithuanian legal system. The validation of facts to be evidences is the result that is achieved after... [to full text]

Privataus kaltinimo procesas yra įtvirtintas daugumos valstybių baudžiamojo proceso teisės sistemose. Pagrindinė šio proceso formos ypatybė –nukentėjusysis yra svarbiausia figūra baudžiamajame procese, nuo kurio valios ir veiklos priklauso visa bylos nagrinėjimo eiga ir rezultatas. Šio baudžiamojo proceso formos įtvirtinimo baudžiamojo proceso įstatyme tikslas- užtikrinti nuo nusikaltimo nukentėjusiojo asmens efektyvią teisių ir interesų apsaugą, plėsti nukentėjusiojo kaip baudžiamojo proceso subjekto teises, stiprinti jo statusą baudžiamajame procese. Tačiau privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose praktika rodo, kad teisingumo įgyvendinimas šia baudžiamojo proceso forma susidūrė su sunkumais, kurių vienas – įrodinėjimo veikla. Šiame darbe analizuojamas įrodinėjimo procesas privataus kaltinimo bylose, siekiant nustatyti įrodinėjimo ypatumus ir išskirti problemas, su kuriomis susiduria privatus kaltintojas, atlikdamas kaltinimo funkciją. Šiuo tikslu buvo ištirtos 154 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005 -2007 m. privataus kaltinimo tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos. Pirmoje darbo dalyje analizuojama privataus kaltinimo instituto teorinė koncepcija, jo raida, reglamentavimas Lietuvos ir užsienio baudžiamojo proceso įstatymuose, išskiriami pagrindiniai privataus kaltinimo bruožai, galintys turėti įtakos įrodinėjimo procesui privataus kaltinimo bylose. Antroje darbo dalyje išskiriami įrodinėjimo ypatumai, kurie išryškėjo privataus kaltinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Private prosecution proceedings are included in criminal proceeding law systems of many states. The key peculiarity of this form of proceedings: the aggrieved party is the key actor of the criminal proceedings, so the run and the results of the examination of the case depend on the will and the activities of the said party. The purpose of the said form of criminal proceedings – to ensure an affective protection of rights and interests of the aggrieved person, to extend the rights of an aggrieved person as a subject of criminal proceedings, to strengthen its status in criminal proceedings. However, the practice of investigation of private prosecution proceedings at courts of first instance shows that implementation of justice by this form of criminal proceedings comes into collision with difficulties – the averment-related activities. In the Paper, the process of averment in private prosecution case is analyzed striving to establish the peculiarities of the averment and to single out the problems met by a private prosecutor while executing the indictment function. For this purpose, 154 criminal cases investigated by Vilnius Circuit Court No. 3 in the years 2005-2007 according to the procedure of private prosecution were examined. In the Part One, the theoretical conception of the institute of private prosecution, its evolution and regulation in Lithuanian and foreign laws on criminal proceedings are analyzed; the key properties of private prosecution that can impact the... [to full text]

SANTRAUKA Tiesa kaip įrodinėjimo tikslas baudžiamajame procese Autorės magistriniame darbe analizuojama svarbiausia baudžiamojo proceso dalis – įrodinėjimas, kuriuo siekiama pagrindinio tikslo – nustatyti tiesą. Pateikiama įrodinėjimo proceso samprata, kuri atskleista istoriniu požiūriu, taip pat pateikiant palyginimą su kitų valstybių įrodinėjimo procesais. Įrodinėjimas baudžiamajame procese palygintas su įrodinėjimu civiliniame procese ir administraciniame. Iškelta problema dėl galimo tyrėjo nešališkumo įrodinėjimo procese. Įrodinėjimo procesas atskleistas etapais: ikiteisminio tyrimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo teisme. Aptarti pagrindiniai tikslai, kurie siektini kiekviename įrodinėjimo etape, renkant, pateikiant ir fiksuojant reikšmingus duomenis, juos tikrinant. Atskleistas surinktų pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu ir duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas. Darbe išskirti įrodinėjimo tikslai - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas; demaskuoti asmenis, įtariamuosius padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą; sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Suformuluotas pagrindinis įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą, kuris apima visus įrodinėjimo proceso metu siekiamus tikslus. Pateikta tiesos samprata ir pagrindinės tiesos, reikšmingos įrodinėjimo procese: mokslinė, materialioji, formalioji, objektyvioji, teisminė... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The truth as proving purpose in the criminal process The most important part of a criminal process is proving process the main aim of which is to ascertain the truth. The main tendencies, structure and other factors related to truth are analyzed in the work. The definition of proving process, which is disclosed not only in historical point of view, is presented. The comparison of proving process of Lithuania with proving processes of other countries is presented. The proving process in a criminal process is compared with proving process in civil and administrative processes. The problem of a possible impartiality of investigators in proving process is defined. The proving process is revealed in stages: before-the-trial stage and investigation of a case in a court. Main aims, which should be gained in every proving process while gathering, presenting fixing and checking important data, are discussed. An investigation of gathered, presented or demanded and obtained by a court data during a judicial process, and recognition of data as evidences and estimation of evidences is disclosed. The aims of proving process are marked out in this work – to reveal and investigate offences as fast as possible; to define persons, suspects in making crimes or misdemeanor; to ensure a reimbursement of damage, made by a crime; to create necessary conditions for a case investigation in a court. The main aim of proving process was formulated – to ascertain the truth, which includes all the... [to full text]

Reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos institutas, įtvirtintas ES antrinėje teisėje, kelia diskusijas tiek praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje, visų pirma, dėl specialiųjų apsaugos sąlygų – „blukinimo“, „juodinimo“ ir „parazitavimo“ – sampratos bei tinkamų tokios apsaugos apimties ribų nustatymo. Magistro darbe reputaciją turinčių prekių ženklų specialiųjų apsaugos sąlygų tyrimas atliekamas analizuojant atskiras kenkimo bei nesąžiningo pasinaudojimo ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ir/ar reputacija formas. Siekiant pateikti išsamią „blukinimo“, „juodinimo“ ir „parazitavimo“ analizę, nurodomi specialiųjų apsaugos sąlygų įtvirtinimo ES teisėje motyvai, apibūdinama šių sąlygų svarba reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos apimties nustatymui bei pateikiami reikšmingi istorinės raidos bruožai. Be to, atsižvelgus į tai, kad analizuojamų apsaugos sąlygų taikymui įtakos turi tinkamas materialinių apsaugos sąlygų supratimas – darbe dėmesys skiriamas ryšio tarp konfliktuojančių žymenų ir vėlesnio žymens naudojimo be rimtos priežasties reikalavimų apibūdinimui bei ankstesnio prekių ženklo aspektų (reputacijos reikalavimo ir skiriamojo požymio) atskleidimui. Atliekant analizę, siekiama teoriniu ir praktiniu (įrodinėjimo) požiūriais įvertinti naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus specialiųjų apsaugos sąlygų taikymo kriterijus ir aktualias pozicijas bei nustatyti, ar reputaciją turinčių prekių ženklų savininkai gali pasinaudoti efektyvia teisių apsauga... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of trademarks with reputation under secondary EU law induces controversy in practice and in legal doctrine, primarily because of the conception of special conditions of protection –„blurring“, „tarnishment“ and „free–riding“ – as well as in determining proper limits of such protection. This master thesis approaches special conditions of protection in individually analyzing forms of detriment and unfair advantage of distinctive character and reputation of the earlier mark. For the attainment of providing detailed analysis of „blurring“, „tarnishment“ and „free–riding“, the author indicates reasons why special conditions of protection were embedded in EU law, qualifies their role in defining ambits of protection and reviews significant historical aspects. In addition, considering the fact that application of special conditions is influenced by material conditions of protection – attention is given to link between conflicting marks and requirement of using latter mark without due cause as well as to aspects of the previous mark (the requirement of reputation and distinctive character). Furthermore, the analysis focuses on assessing new criteria and relevant positions of the Court of Justice relating to special conditions of protection in order to provide the answer to the question if owners of the trademarks with reputation can profit from effective protection, however without gratuitously restricting other’s right to use marks as free as possible. The research has... [to full text]