Magistro darbo tyrimo objektas – gynėjas įrodinėjimo procese. Šiame darbe gynėjo vaidmuo analizuojamas ne siaurai – pagal įrodinėjimo proceso etapus, o plačiau – pagal Baudžiamojo proceso kodekse išskirtas baudžiamojo proceso stadijas: ikiteisminis tyrimas; bylų procesas pirmosios instancijos teisme; apeliacinis bei kasacinis procesas. Darbo tikslas – išanalizuoti gynėjo vaidmenį visuose baudžiamojo proceso etapuose; lyginant gynėjo dalyvavimą kitų epochų bei valstybių baudžiamajame procese, pasižiūrėti, kaip šiuolaikiniame Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese stengiamasi suformuluoti teisinės valstybės reikalavimus atitinkantį teisinį gynėjo statusą, apibrėžti jo teises, pareigas ir galimybes būti savarankišku proceso subjektu, įgyvendinant gynėjo funkcijas bei siekiant pagrindinių gynybos tikslų. Šiame darbe, analizuojant pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, keliamos tokios problemos: gynėjo naudojimosi pilna apimtimi jam suteiktomis teisėmis problema; neteisėtų gynybos priemonių naudojimo problema; formalios gynybos problema. Darbą sudaro keturios dalys, atitinkančios keturis baudžiamojo proceso etapus. Gynėjo vaidmuo analizuojamas ikiteisminio tyrimo, bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame bei kasaciniame procese, taip pat apimant ir specifines proceso formas: privatų kaltinimą, pagreitintą procesą, bylos užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Šiame darbe naudojami istorinis, lyginamasis, sisteminis – loginis, analitinis... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the study in Master’s work – defender in the process of giving evidence. Defender’s role in this work is analysed not narrowly – according to the stages of the process of giving evidence but more broadly – according to the stages of criminal proceedings singled out in the Code of Criminal Procedure: pre-trial investigation, proceedings at the court of the first instance; appeal and cassation proceedings. Aim of the work – to analyse defender’s role in all stages of criminal proceedings; comparing to defender’s participation in criminal proceedings of other epochs and states to see how defender’s legal status fulfilling the requirements of legal state is tried to be formulated in contemporary criminal proceedings of the Republic of Lithuania, to define his/her rights, duties and possibilities to be independent party of the proceedings in implementation of defender’s functions and seeking for the basic objectives of defence. In this work criminal cases investigated by the court of the first instance are analysed and the following problems are raised: the problem of the full-scope use of defender according to the rights granted to him/her; the problem of the use of illegal measures of defence; the problem of formal defence. The work consists of four parts corresponding to four stages of criminal proceedings. Defender’s role is analysed in the proceedings of pre-trial investigation, proceedings at the court of the first instance, appeal and cassation proceedings... [to full text]

SUMMARY Subsantial questions of legal regulation of burden of proof and the matter of proof in civil procedure are being discussed in this master‘s writing. The work deals both with disclosing the legal regulation of burden of proof and the matter of proof in actual civil procedure, and analyzing the main theoretical and practical aspects of these questions in more details. The structure of this work enables to reveal the essence of this theme. The work consists of two parts. Whereas from the begining of the civil procedure, first of all, it is important to define which facts are disputed in the particular civil case, therefore the first part of this work deals with revealing the legal regulation of matter of proof. The legitimate and right court judgement can be taken only if all factual circumstances of a case are established. In every civil case the court must be „on the balance of probabilities“ that the alleged facts exist. The first part of this work deals with the conceptions of matter of proof in civil procedure. Also analyze the theoretical and practical significance of establishing the factual circumstances in particular civil case. The further chapters of the first part reveals the essence of each group of the facts, which can be asserting in civil cases. As we already know the facts in dispute on an issue raised between the parties, the second important practical step - to allocate the burden of proof. The second part of this work reveals the conceptions of... [to full text]

Magistro darbe „Įrodinėjimo naštos paskirstymas tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo mokesčių teisėje” (“Burden of proof among tax administrator and taxpayer in tax law”) pateikiama įrodinėjimo instituto samprata, atskleista lyginant įrodinėjimo reglamentavimą skirtinguose teisės procesuose, apžvelgiama įrodinėjimo pareigos samprata ir jos paskirstymas mokestinio ginčo šalims, atvejai, kai įrodinėjimo našta mokestinio ginčo šalims pasiskirsto nevienodai. Sistemiškai vertinant teisės aktus, analizuojamas įrodinėjimo istituto reglamentavimas Mokesčių administravimo bei kituose įstatymuose. Taip pat analizuojama įrodinėjimo problematika ikiteisminiame bei teisminiame mokestinių ginčų nagrinėjimo procese dėl įrodymų pateikimo momento, įrodinėjimo priemonių vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui. Nemažai dėmesio skiriama įrodinėjimo naštos paskirstymo reglamentavimui JAV, daugumoje Europos Sąjungos valstybių, bendros tendencijos, Lietuvos situacija analizuojamos užsienio valstybių teisės kontekste. Vertinant minėtus probleminius aspektus, pateikiami galimi jų sprendimo būdai, akcentuojant įrodinėjimo instituto reglamentavimo trūkumą bei nenuoseklią teismų praktiką. / The master paper “Burden of proof among tax administrator and taxpayer in tax law” reveals conception of averment comparing different legal proceedings, conception and establishment of burden of proof among parties in tax disputes. While estimating the regulation of averment institute, Tax Administration law is systematically compared with other Lithuanian laws. There is also reviewed some practical problems in before-the-trial and court proceedings, evaluation of different types of evidentiary material, the moment of presenting evidence and shifting the burden of proof among tax administrator and taxpayer. In addition, lots of attention is paying to the practice of foreign countries like USA, European Union countries. How the burden of proof shifts in tax disputes in Portugal, Netherlands, France or Germany? What is the regulation and exceptions in different laws? It is useful to compare other practice and apply some beneficial aspects in Lithuanian tax law. While making analysis and looking over the regulation of burden of proof among parties in tax disputes, in this master paper the ways of solving problems is emphasized. Inconsequent court practise and the lack of regulation in tax law are the most problematic fields, requiring lots of changes.

SANTRAUKA Tiesa kaip įrodinėjimo tikslas baudžiamajame procese Autorės magistriniame darbe analizuojama svarbiausia baudžiamojo proceso dalis – įrodinėjimas, kuriuo siekiama pagrindinio tikslo – nustatyti tiesą. Pateikiama įrodinėjimo proceso samprata, kuri atskleista istoriniu požiūriu, taip pat pateikiant palyginimą su kitų valstybių įrodinėjimo procesais. Įrodinėjimas baudžiamajame procese palygintas su įrodinėjimu civiliniame procese ir administraciniame. Iškelta problema dėl galimo tyrėjo nešališkumo įrodinėjimo procese. Įrodinėjimo procesas atskleistas etapais: ikiteisminio tyrimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo teisme. Aptarti pagrindiniai tikslai, kurie siektini kiekviename įrodinėjimo etape, renkant, pateikiant ir fiksuojant reikšmingus duomenis, juos tikrinant. Atskleistas surinktų pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu ir duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas. Darbe išskirti įrodinėjimo tikslai - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas; demaskuoti asmenis, įtariamuosius padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą; sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Suformuluotas pagrindinis įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą, kuris apima visus įrodinėjimo proceso metu siekiamus tikslus. Pateikta tiesos samprata ir pagrindinės tiesos, reikšmingos įrodinėjimo procese: mokslinė, materialioji, formalioji, objektyvioji, teisminė... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The truth as proving purpose in the criminal process The most important part of a criminal process is proving process the main aim of which is to ascertain the truth. The main tendencies, structure and other factors related to truth are analyzed in the work. The definition of proving process, which is disclosed not only in historical point of view, is presented. The comparison of proving process of Lithuania with proving processes of other countries is presented. The proving process in a criminal process is compared with proving process in civil and administrative processes. The problem of a possible impartiality of investigators in proving process is defined. The proving process is revealed in stages: before-the-trial stage and investigation of a case in a court. Main aims, which should be gained in every proving process while gathering, presenting fixing and checking important data, are discussed. An investigation of gathered, presented or demanded and obtained by a court data during a judicial process, and recognition of data as evidences and estimation of evidences is disclosed. The aims of proving process are marked out in this work – to reveal and investigate offences as fast as possible; to define persons, suspects in making crimes or misdemeanor; to ensure a reimbursement of damage, made by a crime; to create necessary conditions for a case investigation in a court. The main aim of proving process was formulated – to ascertain the truth, which includes all the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojami su įrodymų leistinumu ir sąsajumu civiliniame procese susiję aspektai. Įrodymų leistinumas ir sąsajumas aktualūs tuo, kad būtent nuo byloje surinktų įrodymų priklauso galutinis teismo sprendimas ir tai, ar pažeista asmens teisė ar interesas bus tinkamai ir operatyviai apginti. Siekiant tinkamai suprasti leistinumo ir sąsajumo kriterijų reikšmę, pirmoje darbo dalyje pateikiama ir aptariama įrodymų bei įrodinėjimo priemonių samprata. Antroji darbo dalis skiriama įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijų analizei. Leistinumo kriterijus svarbus tuo, kad apibūdina įrodymų procesinę formą, rinkimo bei tyrimo tvarką, o sąsajumo taisyklė padeda užtikrinti proceso ekonomiškumą bei koncentruotumą. Analizuojant leistinumo aspektą, aptariama ir 2011 10 01 įsigaliojusio nebaigtinio įrodinėjimo priemonių sąrašo reikšmė, nes įsigalioję pakeitimai praplėtė įrodinėjimo galimybes, tačiau paliko neaiškumą dėl konkrečiai neįvardintų įrodinėjimo priemonių leistinumo reikalavimų. Trečioje darbo dalyje dėmesys skiriamas ne tik atskiromis įrodinėjimo priemonėmis gaunamų įrodymų leistinumui, bet ir konkrečių įrodinėjimo priemonių panaudojimui. Aptariami dažniausi būtinojo įrodinėjimo ir draudimo naudoti konkrečiai numatytas įrodinėjimo priemones atvejai. Kaip atskira leistina įrodinėjimo priemonė aptariami elektroniniai įrodymai, kurių panaudojimas civiliniame procese auga. Analizuojant elektroninius įrodymus, pagrindinis dėmesys skiriamas jų autentiškumo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyzes the aspects, related to admissibility and correlativity of evidence in civil procedure. The admissibility and correlativity of evidence are relevant, because a final judgment depends on the evidence collected in the case, and whether the person’s rights or interests will be properly and promptly defended. In order to properly understand the importance of factors of admissibility and correlativity of evidence, the first part of the Thesis presents and discusses the concept of evidence and means of proof. The second part of the Thesis is focused on an analysis of the factors of admissibility and correlativity of evidence. An admissibility criterion is important because it describes the procedural form of evidence, collection and the investigative procedure, and the rule of correlativity helps to ensure economy and concentration of the process. In analyzing the admissibility aspect, the value of a non-finite list of means of proof is also discussed, which came into force on 2011 10 01. These changes which came into force have expanded the capabilities of proof, but have left uncertainty in respect of the requirements of the admissibility of innominate means of proof. The third part focuses not only on the admissibility of evidence obtained by individual means of proof, but also the use of the particular means of proof. Here, the most common cases of necessary proof and prohibition of the use of specifically intended means of proof are discussed... [to full text]

Privataus kaltinimo procesas yra įtvirtintas daugumos valstybių baudžiamojo proceso teisės sistemose. Pagrindinė šio proceso formos ypatybė –nukentėjusysis yra svarbiausia figūra baudžiamajame procese, nuo kurio valios ir veiklos priklauso visa bylos nagrinėjimo eiga ir rezultatas. Šio baudžiamojo proceso formos įtvirtinimo baudžiamojo proceso įstatyme tikslas- užtikrinti nuo nusikaltimo nukentėjusiojo asmens efektyvią teisių ir interesų apsaugą, plėsti nukentėjusiojo kaip baudžiamojo proceso subjekto teises, stiprinti jo statusą baudžiamajame procese. Tačiau privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose praktika rodo, kad teisingumo įgyvendinimas šia baudžiamojo proceso forma susidūrė su sunkumais, kurių vienas – įrodinėjimo veikla. Šiame darbe analizuojamas įrodinėjimo procesas privataus kaltinimo bylose, siekiant nustatyti įrodinėjimo ypatumus ir išskirti problemas, su kuriomis susiduria privatus kaltintojas, atlikdamas kaltinimo funkciją. Šiuo tikslu buvo ištirtos 154 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005 -2007 m. privataus kaltinimo tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos. Pirmoje darbo dalyje analizuojama privataus kaltinimo instituto teorinė koncepcija, jo raida, reglamentavimas Lietuvos ir užsienio baudžiamojo proceso įstatymuose, išskiriami pagrindiniai privataus kaltinimo bruožai, galintys turėti įtakos įrodinėjimo procesui privataus kaltinimo bylose. Antroje darbo dalyje išskiriami įrodinėjimo ypatumai, kurie išryškėjo privataus kaltinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Private prosecution proceedings are included in criminal proceeding law systems of many states. The key peculiarity of this form of proceedings: the aggrieved party is the key actor of the criminal proceedings, so the run and the results of the examination of the case depend on the will and the activities of the said party. The purpose of the said form of criminal proceedings – to ensure an affective protection of rights and interests of the aggrieved person, to extend the rights of an aggrieved person as a subject of criminal proceedings, to strengthen its status in criminal proceedings. However, the practice of investigation of private prosecution proceedings at courts of first instance shows that implementation of justice by this form of criminal proceedings comes into collision with difficulties – the averment-related activities. In the Paper, the process of averment in private prosecution case is analyzed striving to establish the peculiarities of the averment and to single out the problems met by a private prosecutor while executing the indictment function. For this purpose, 154 criminal cases investigated by Vilnius Circuit Court No. 3 in the years 2005-2007 according to the procedure of private prosecution were examined. In the Part One, the theoretical conception of the institute of private prosecution, its evolution and regulation in Lithuanian and foreign laws on criminal proceedings are analyzed; the key properties of private prosecution that can impact the... [to full text]

Sandoriai patvirtinti galinų telekomunikacinių įrenginių ir el.pašto pagalba yra neatsiejama komercinės teisės dalis. Lyginant tarptautinius ir Lietuvos teisės aktus, nagrinėjami galimi tokių sandorių formos trūkumai bei jų, kaip rašytinių įrodymų reikšmė civiliniame teismo procese. / This magistrates thesis deals with theoretical and practical aspects of validity of transactions (contracts, confirmed by telecommunications and e-mails, particularly in its form. The purpose of this work was to analyse the possible lack of requisitions of such transactions. According to Lithuanian Civil Code Art. 1.71.2: documents signed by the parties and transmitted by means of telegraph, facsimile communication or over any other means of communication terminal equipment shall be conferred the same power as having been made in the written form, providing the protection of the text is guaranteed and the signature can be identified.

Šiame magistro darbe analizuojama gynėjo teisių ir pareigų visuma įrodinėjimo procese, visose baudžiamojo proceso stadijose. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, užsienio šalių Vokietijos ir Rusijos reglamentavimo lyginamąja analize, nagrinėjamas gynėjo tikslingumo, prasmės aspektas, jo galimybės viso įrodinėjimo proceso metu. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis. Gynėjo pasirengimas įrodinėti baudžiamajame procese pasireiškia jo teise matytis su suimtu ginamuoju be pašaliečių bei susipažinti su procesiniais dokumentais. Aktyviai ikiteisminiame tyrime gynėjas veikia dalyvaudamas baudžiamojo persekiojimo ar teisingumo institucijų pareigūnų atliekamuose tyrimo veiksmuose bei savarankiškai rinkdamas ginamąjį teisinančius ar jo atsakomybę lengvinančius duomenis. Gynėjo teisės užtikrinamos teikiant prašymus, skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinius sprendimus bei reiškiant nušalinimus. Įstatymas įtvirtina kaltinimo ir gynybos šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus teisminiame bylos nagrinėjime. Darbe atskleidžiama, kokios realios gynybos galimybės teikti įrodymus, aptariama gynėjo baigiamosios kalbos reikšmė įrodinėjimo procesui bei jo teisė skųsti teismo sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka. / In this master’s final paper it is analyzed the complex of the rights and duties of the pleader in the criminal process. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis, comparative analyses of the regulation of foreign countries – Germany and Russia, examined expedience, the true meaning of the pleader, his possibilities during the whole criminal process. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts. The preparation of the pleader to aver in criminal process asserts on his right to meet with defensive in confidence and acquaint with the procedural files. Participating in criminal prosecution or justice institution officer’s implemented investigatory action and collecting defensive excusing or amenability palliatives data by himself the pleader acts positively in pretrial. The rights of the pleader are secured by applying, appealing the procedural rulings of the officer, prosecutor and pretrial judge and expressing debar. The law provides to the parties of prosecution and defense equality and competitiveness principles in the judicial stage of the process. This final paper expounds what practical opportunities in showing evidence defense holds, disputes the meaning of the pleader’s final word in the criminal process and his right to appeal judgments in the order of appellate and cassation.

Šiame magistro darbe pateikiama nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo kaip įrodinėjimo priemonės teisinio reglamentavimo bei taikymo praktikoje analizė. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis. Darbe aptariama nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo kaip įrodinėjimo priemonės samprata, šių veiksmų teisinė prigimtis bei esmė, pradedant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisinio reglamentavimo raida, įstatymų, reglamentuojančių šių veiksmų atlikimą, teisės normų analize bei palyginimu. Nagrinėjant teisės normų turinį bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pateikiami šios įrodinėjimo priemonės leistinumo, teisėtumo nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į jos specifinį pobūdį ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimus. Analizuojami veiką imituojančių veiksmų ribų, sankcionavimo tvarkos bei taikymo pagrįstumo klausimai. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas provokacijos problemai, kuri yra pagrindinis šios įrodinėjimo priemonės teisėtumo vertinimo kriterijus teisminio nagrinėjimo metu. / This master‘s final paper gives the analysis of one of the most problematic spheres in law enforcement activity which deals with the application of the deed imitating a criminal act a measure of proof. With reference to the law, legal, notification literature, court praxis, the aspects of legal regulation and application in practice of this measure of proof are discussed upon. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts. The analysis discusses the conception of the application of the deed imitating a criminal act as a measure of proof, the development of legal regulation of such activities, the comparative analysis of provisions of the Criminal Proceedings Code of Republic of Lithuania and the Law on Surveillance Activities as they both regulates the application of this covert activity. A considerable attention is paid on determination of requirements of legality, validity of this measure of proof with reference to the jurisprudence of The Constitutional Court of Republic of Lithuania, Lithuania Supreme Court, The European Human Rights Court. A particular attention is paid to provocation problem, which is the main and the most problematic criterion of legality of the application of deed imitating criminal act and acknowledging the data received in the result of such conduct as evidence in the court.

Šiame magistro darbe nagrinėti pažeidėjo gautos naudos išreikalavimo, kaip civilinio teisių gynimo būdo, ypatumai. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas nagrinėjamos temos koncepcinis įvertinimas ir kiti bendrieji klausimai. Išaiškinta, kad pažeidėjo gauta nauda gali būti išreikalauta pagal žalos atlyginimo taisykles. Būtent, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, pažeidėjo gauta nauda pripažįstama nukentėjusiojo nuostoliais tiek, kiek nukentejusiojo netiesioginiai nuostoliai atitinka pažeidėjo gautą naudą. Likusi dalis išreikalaujama remiantis turto gavimo be pagrindo ir nepagrįsto praturtėjimo normomis. Antrojoje dalyje išanalizuotos bendrosios pažeidėjo gautos naudos išreikalavimo, kaip civilinio teisių gynimo būdo, taikymo pagrindai ir sąlygos. Prieita prie išvados, kad kaltė negali būti būtina sąlyga taikant nepagrįsto praturtėjimo normas. Pateikta analizė, kad subsidiarus nepagrįsto praturtėjimo taikymas turi būti suprantamas taip: pirmiausia turi būti remiamasi civilinės atsakomybės normomis, jei jų taikymas negalimas arba nepasiekiamas norimas rezultatas, papildomai taikomos nepagrįsto praturtėjimo normos jam pasiekti. Trečioji dalis skirta veiksnių, turinčių įtakos pažeidėjo gautos naudos dydžiui, analizei. Nurodoma, kad gauta nauda turi būti suprantama ne tik kaip turto padidėjimas, bet ir nesumažėjimas. Motyvuojama, kad priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio, gautos naudos išraiškos forma gali būti tiek kaina, tiek vertė. Tam, kad nebūtų pernelyg išplečiamos... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the article is to reveal the issues of an account of profits remedy. The substance of aforementioned remedy is considered in the first part of this article. It is asserted that profit made by wrongful conduct must be claimed in accordance to the essential function of civil liability – compensation. Article 6.249 part 2 of Lithuanian Civil code operates to strip a defendant that amount of profit which coincides with the plaintiff‘s indirect damages. The rest profit made by wrongful conduct is reversed by action in unjustified enrichment. The circumstances in which annotated remedy is available is rationalised and explained in the second part of the article. One of the drawn conclusions is that fault can not be a prerequisite for action based on unjustified enrichment. It is submitted that subsidiarity denotes the subordination of action in unjustified enrichment where another claim in fact offers a claimant a basis of recovery. However, the action in unjustified enrichment must not be excluded when the claimant is barred to recover his loss by the primary action. Third part of this article introduces the essential yardsticks which determine the measurement of profit accrued to the defendant. It is preferred that the profit accrued to the defendant should be measured by actual profit made and, then appropriate, by expense saved. It is proved that the benefit conferred on the defendant is measured either by market value or price received. The measurement... [to full text]