Šiame magistro darbe nagrinėti pažeidėjo gautos naudos išreikalavimo, kaip civilinio teisių gynimo būdo, ypatumai. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas nagrinėjamos temos koncepcinis įvertinimas ir kiti bendrieji klausimai. Išaiškinta, kad pažeidėjo gauta nauda gali būti išreikalauta pagal žalos atlyginimo taisykles. Būtent, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, pažeidėjo gauta nauda pripažįstama nukentėjusiojo nuostoliais tiek, kiek nukentejusiojo netiesioginiai nuostoliai atitinka pažeidėjo gautą naudą. Likusi dalis išreikalaujama remiantis turto gavimo be pagrindo ir nepagrįsto praturtėjimo normomis. Antrojoje dalyje išanalizuotos bendrosios pažeidėjo gautos naudos išreikalavimo, kaip civilinio teisių gynimo būdo, taikymo pagrindai ir sąlygos. Prieita prie išvados, kad kaltė negali būti būtina sąlyga taikant nepagrįsto praturtėjimo normas. Pateikta analizė, kad subsidiarus nepagrįsto praturtėjimo taikymas turi būti suprantamas taip: pirmiausia turi būti remiamasi civilinės atsakomybės normomis, jei jų taikymas negalimas arba nepasiekiamas norimas rezultatas, papildomai taikomos nepagrįsto praturtėjimo normos jam pasiekti. Trečioji dalis skirta veiksnių, turinčių įtakos pažeidėjo gautos naudos dydžiui, analizei. Nurodoma, kad gauta nauda turi būti suprantama ne tik kaip turto padidėjimas, bet ir nesumažėjimas. Motyvuojama, kad priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio, gautos naudos išraiškos forma gali būti tiek kaina, tiek vertė. Tam, kad nebūtų pernelyg išplečiamos... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the article is to reveal the issues of an account of profits remedy. The substance of aforementioned remedy is considered in the first part of this article. It is asserted that profit made by wrongful conduct must be claimed in accordance to the essential function of civil liability – compensation. Article 6.249 part 2 of Lithuanian Civil code operates to strip a defendant that amount of profit which coincides with the plaintiff‘s indirect damages. The rest profit made by wrongful conduct is reversed by action in unjustified enrichment. The circumstances in which annotated remedy is available is rationalised and explained in the second part of the article. One of the drawn conclusions is that fault can not be a prerequisite for action based on unjustified enrichment. It is submitted that subsidiarity denotes the subordination of action in unjustified enrichment where another claim in fact offers a claimant a basis of recovery. However, the action in unjustified enrichment must not be excluded when the claimant is barred to recover his loss by the primary action. Third part of this article introduces the essential yardsticks which determine the measurement of profit accrued to the defendant. It is preferred that the profit accrued to the defendant should be measured by actual profit made and, then appropriate, by expense saved. It is proved that the benefit conferred on the defendant is measured either by market value or price received. The measurement... [to full text]

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]