Šis magistro darbas yra iš esmės pirmasis mėginamas detaliau išanalizuoti savivaldybių dalyvavimo sutartiniuose teisiniuose santykiuose koncepciją. Net ir pripažįstant, kad savivaldybės dalyvavimo sutartiniuose teisiniuose santykiuose koncepcija, paremta viešųjų interesų atstovavimu, slypi Lietuvos teisės tradicijoje, be to, yra nulemta socialinės savivaldybių prigimties, reikia pripažinti, kad esminiai pokyčiai, nustatantys aiškius savivaldybių dalyvavimo sutartiniuose teisiniuose santykiuose principus, buvo priimti pastarąjį dešimtmetį. Prie tokių esminių pokyčių derėtų priskirti savivaldybės, kaip juridinio asmens, galinčio savarankiškai ir savo vardu sudaryti civilines sutartis ir įgyti civilines teises bei pareigas, pripažinimas, aiškaus savivaldybių sutarčių kontrolės mechanizmo nustatymas, ribojimų sudaryti tam tikras civilines sutartis pagrindimas, ultra vires doktrinos esmės suformavimas. Savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvaudamos civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viena pagrindinių ir labiausiai paplitusių savivaldybės dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose formų yra civilinių sutarčių sudarymas per atitinkamas savivaldybės institucijas. Savivaldybės sudaroma civilinė sutartis bendriausia prasme yra savivaldybės, kaip atskiro... [toliau žr. visą tekstą] / It could be thought that this dissertation is one of the first efforts to define the concept of the participation of Local Government in private legal relationship. The concept of the participation of Local Government in private legal relationship, based on representation of public interests (these interests reflect the local community), shall not be clarified as the invention of recent years. It could be said that this concept comes from Lithuanian legal tradition, and what is more, participation in private legal relationship is closely related to social nature of Local Government. However, most of the achievements, which set principles of the participation of Local Government in private legal relationship, were adopted in recent decade. These achievements could be defines as the separate legal personality of Local Government (not of the representative institution of Local Government), which clearly defined the liability of Local Government for its own contractual duties, reforms made on the control regime of the contracts of Local Government, clarification of the doctrine of ultra vires. Local Government, as the public legal person, through its representative institutions acts in two different ways. On the one hand, Local Government shall perform duties as the subject of public administration, but on the other hand, Local Government shall perform duties in accordance with representation of the interests of local community and enter into private legal relationship. Legal... [to full text]

Magistro darbe “Ypatingosios teisenos esmės problematika” siekiama išanalizuoti ypatingosios teisenos esmę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, ginčo ir ypatingosios teisenos tarpusavio sąveiką, dabartiniame Civilinio proceso kodekse nustatytą ypatingosios teisenos ir ginčo teisenos reglamentavimą, atskleisti jo turinį ir pagrįsti nuostatų įtvirtinimo būtinumą Lietuvos civilinio proceso teisėje. Įsigaliojus dabartiniam Civilinio proceso kodeksui, buvo iš esmės reformuotas ypatingosios teisenos procesas pasirinkus germaniškąją ypatingosios teisenos koncepciją. Atsisakius ginčo dėl teisės kaip pagrindinio teisenas atribojančio kriterijaus, Civilinio proceso kodekse įtvirtinta nuostata, draudžianti perduoti ypatingosios teisenos bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, jei joje kyla ginčas dėl teisės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis Lietuvos civilinio proceso teisėje atribojama ginčo ir ypatingoji teisena, yra tikslingumas bei viešojo intereso egzistavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Įtvirtintas inkvizicinis ypatingosios teisenos proceso modelis su jam būdingais oficialumo, imperatyvumo, riboto viešumo bei žodiškumo principais. Įtvirtintas aktyvus teisėjo statusas nustatant objektyvią tiesą ypatingosios teisenos byloje. Darbe stengiamasi įvertinti šią įstatymo leidėjo poziciją, remiantis egzistuojančia teismų praktika ypatingosios teisenos bylose. Aptariamos kylančios problemos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, santuokos nutraukimo bei kai... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis titled "The issue of essence of the particular proceeding” is being tried to analyse the main features of the particular proceeding in Lithuanian Republic Civil Process Code, the interaction between disputes and particular proceeding, the interaction between those both proceedings, the innovation in the present Civil Process Code, which are related with the regulation of dispute and particular proceeding, to analyze innovation in detail, to exhibit its purport and to give a proof of the fixation of the attitudes in the Lithuanian Civil Process Law. While the present Civil Process Code took effect, the particular proceeding process was reformatted with the choice of the Germanic particular proceeding conception. Having rejected the dispute for law as the main criteria, which deliminates proceeding, in Civil Process Code the attitude is fixed, which prohibits to transfer particular proceeding case to a judge by the dispute proceeding method if the dispute for law (right) arises in it. The main criteria, as the ground of which in Lithuanian Civil Process Law the dispute and particular proceedings are deliminated and the public interest and expediency exist in civil legal regulation. There is consolidated inquisitorial model of particular proceeding with the official, inperative principles, also with the principles of limited publicity and of literal character, which are characteristic to this model. There is also consolidated judge’s active statute... [to full text]