Magistro darbe analizuojamas romėnų teisės, kaip šiuolaikinės privatinės teisės pagrindo, fenomenas. Darbe visų pirma aptariama sąvokos „romėnų teisė“ daugiareikšmiškumas, šios teisės sistemos raida skirtinguose istoriniuose laikotarpiuose. Be to, atskleidžiama romėnų teisės reikšmė vėlesnių epochų teisės raidai. Didžiausias dėmesys nagrinėjant tyrimo objektą skiriamas etinių romėnų teisės vertybių poveikio esminiams šiuolaikinės privatinės teisės principams analizei, šios teisės sistemos pagrindinių nuostatų, principų bei institutų perimamumo mūsų šalies bei kitų užsienio valstybių privatinėje teisėje būdams bei apimčiai. Atsižvelgiant į tai, kad romėnų teisės poveikis atskirų valstybių privatinei teisei nėra vienodas, darbe pateikiama didžiausią romėnų teisės įtaką patyrusių valstybių (Prancūzijos, Vokietijos) taip pat ir Lietuvos civilinių kodeksų apžvalga, išryškinant esminius romėnų teisės bruožus šių valstybių teisės sistemose. Siekiant kuo visapusiškiau atskleisti romėnų teisės įtaką šiuolaikinei privatinei teisei, darbe be minėtų civilinių įstatymų taip pat remiamasi žymiausių Romos juristų darbų ištraukomis, teisės vadovėliais, monografijomis, moksliniais straipsniais. / Master thesis analyses the phenomenon of Roman law as the basis of contemporary private law. First of all, thesis discusses the polysemanticity of term “Roman law”, and the development of this legal system over different historical periods. Furthermore, the influence of Roman law over the development of law during latter periods is revealed. While analysing the research object, the biggest attention is paid to the analysis of influence of ethical values of Roman law over the essential principles of contemporary private law, as well as to methods and scope of continuity of main provisions, principles and institutes from this legal system to private law of our country and foreign countries. Considering the fact that the effect of Roman law on private law in different countries is uneven, thesis presents a review of Civil codes from countries that were mostly influenced by Roman law (France, Germany), as well as Lithuania, by revealing the most essential features of Roman law in legal systems of these countries. In order to reveal the influence of Roman law over the contemporary private law as comprehensively as possible, besides the aforementioned civil laws, thesis is also based on excerpts from the works of most important Roman lawyers, law handbooks, monographs, and scientific articles.

Nustatant ribas tarp Sutarties 106 straipsnio ir konkurencijos taisyklių veikimo pirmiausia apibrėžiama, kokios Europos Sąjungos konkurencijos teisėje įtvirtintos konkurencijos taisyklės gali patekti į 106 straipsnio veikimo ribas. Taip pat atsakoma, kokiems Sutarties taisyklių pažeidimams gali būti taikomas 106 straipsnis, nustatoma sąlygos, kurioms esant galimas 106 straipsnio 1 dalies taikymas. Be to, įvertinama Europos Teisingumo praktika kartu taikant 102 straipsnyje esančias taisykles ir 106 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjama, kada 101 ir 106 straipsniai gali būti taikomi kartu. Nustatomas santykis tarp 106 straipsnio ir Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies veikimo, kai abiejų straipsnių nuostatų pagrindu atsakomybė dėl konkurencijos taisyklės pažeidimo gali atsirasti valstybei narei. Nustatoma, kokiomis sąlygomis konkurencijos taisyklės pažeidimas gali būti pateisinamas, pritaikant 106 straipsnio 2 dalyje esančią išimtį, ir pagrindiniai bendro ekonominio intereso paslaugos bruožai. Taip pat bandoma atsakyti, kokio straipsnio nuostatos bus taikomos konkurenciją neleistinai ribojant monopolinei įmonei. Be to nustatoma, kada konkurencijos taisyklės dėl valstybės pagalbos gali būti taikomos kartu su 106 straipsniu ir kada šios taisyklės į 106 straipsnio veikimo ribas nepateks. Atsižvelgiama ir į 106 straipsnio veikimą Lietuvos Respublikoje. / To determine the delimitations between the action of the Article 106 of the Treaty and the competition rules the first step is to define which of competition rules in European Union competition law could fall in the range of the action of the Article 106. And it‘s answered to which infringement of the Treaty could be the Article 106 applied and the conditions for the application of Article‘s 106 part 1. Also the application of the 102 Article and 106 Article‘s part 2 in case law of the European Court of Justice is rated. The application of Article 101 and Article 106 is determined. The relation between Article 106 and Article‘s 4 part 3 of the European Union Treaty is defined, when both articles could apply directly for the member state. The conditions for the justification of the infringement of the completion rules because of the application of the exception of Article‘s 106 part 2 is identified and so are the main points of the general economical interest service. The restrains of the competition caused because of a monopoly actions is considered. Competition rules of the state aid and the Article 106 is defined. The action of the Article 106 in Lithuania is considered too.

SANTRAUKA Tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš tarptautinės humanitarinės teisės, yra svarbi kiekvienos valstybės, taip pat ir Lietuvos Respublikos, tarptautinių įsipareigojimų dalis. Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas laikomas vienu pagrindinių tarptautinės humanitarinės teisės išbandymų, kadangi yra svarbu sukurti ne tik taisykles, bet ir mechanizmą, kuris užtikrintų, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Kadangi tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis reikalauja, kad jos normos būtų įgyvendinamos imantis priemonių nacionalinėje teisėje, šis magistro baigiamasis darbas parašytas aktualia tematika – jame nagrinėjama, kokių priemonių imasi Lietuvos Respublika, įgyvendindama tarptautinius įsipareigojimus tarptautinės humanitarinės teisės srityje. Teorinėje magistro baigiamojo darbo dalyje pateikiama humanitarinės teisės instituto sąvoka, aptariamos humanitarinės teisės istorinės ištakos ir raida. Praktinėje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjami šiandien aktualūs humanitarinės teisės įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje aspektai - baudimas už tarptautinės teisės pažeidimus Lietuvos Respublikos teisėje ir su tuo susijusios spragos. Taip pat nagrinėjama, kokiose tarptautinės humanitarinės teisės sutartyse Lietuvos Respublika dalyvauja, kokių imtasi priemonių, siekiant įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus. / Summary The international engagements in international humanitarian law are a very important task for every country including Lithuania. Implementation of international humanitarian law is an important trial for every country because international humanitarian law can not function properly unless the affective mechanism in national level is created. This Master’s thesis is a research on how Lithuania meets international engagements in international humanitarian law – what are the measures which Lithuania take while meeting its engagements in international humanitarian law. In theoretical part of the thesis the author introduces a definition of international humanitarian law institution, discusses its historical origin and the development. Modern problems of humanitarian law implementation are introduced within the practical part of the thesis. The author analyses the regulation of punishment for international humanitarian law violation in Lithuania’s national law and the related problems. Also the major international treaties of international humanitarian law in which Lithuania takes part are discussed.

Privatumo pažeidimai visuomenės informavimo priemonėse yra kasdienis reiškinys. Visuomenės informavimo priemonės užuot pateikusios žmonėms daugiau informacijos apie teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą bei jos apsaugos galimybes, dažnai pačios piktnaudžiauja savo teisėmis ir neleistinai skverbiasi į žmogaus privatų gyvenimą. Tokia padėtis yra sąlygota keleto veiksnių – pirma, po sovietmečio laikais nuasmeninto gyvenimo bei menko visuomenės teisinio išprusimo dar juntamas žmonių neįpratimas ginti savo pažeistas teises, naudojantis visomis įstatymų suteikiamomis galimybėmis; antra, dėl milžiniškų informacinių technologijų vystimosi tempų teisės mokslas nebesuspėja tinkamai išnagrinėti ir įvertinti naujai atsirandančių santykių dėl ko teisės normos tik iš dalies sprendžia praktines problemas. Visuomenės informavimas reikalauja aukštos kultūros, tvirtų moralinių ir etinių pozicijų, pagarbos šalies, tautos ir tarptautiniu mastu pripažįstamoms vertybėms bei moralės normoms. Tai sfera, kuriai turėtų būti nepriimtini siauri privatūs ar grupiniai interesai, noras diegti ir įtvirtinti demoralizuojančią šou verslo „kultūrą”, nesiskaitymą su padorumu, pasityčiojimą iš dorovės ir etikos normų. Visuomenės informavimo priemonių laisvė yra neatsiejama nuo socialinės ir teisinės atsakomybės, nes tuomet, kai neveikia teisės normos, nukenčia demokratija, o žmogaus teisės nuvertinamos. Asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą esmė – asmens teisė pačiam spręsti, kokią informaciją ir... [toliau žr. visą tekstą] / Offences in private life are dayly occurrence. Public information means very often abuse their own rights and in impermissible ways struggle through private lives instead of presenting more information about personal life inviolability and its defence possibilities. This kind of situation has several backgrounds – first of all, after soviet period`s deprivation of individual lives and poor legal education of the society it is still felt that people are not used to defend their offenced rights, using all possibilities provoded by law; secondly, due to enourmous infomation technologies‘ development pace science of law cannot keep up properly analysing and evaluating newly appeared relations, so standarts of law solve practical problems just for a part. The information of the society requires high culture level, strong ethic and moral positions, respect to the values and moral norms, recognized on the country’s, national and international levels. This is the sphere, where narrow private and group interests, wishes to apply and develop demoralizing show business “culture”, abuse of ethic norms should not be acceptable. Freedom of the media is inseparatable from social and legal responsibility, because when standarts of law do not work, democraty suffers and human rights are downgraded. The essence of the right of personal life inviolability is the right to decide himself/herself what kind and amount of information to reveal about own private life under the condition that such... [to full text]

Santrauka Darbo teisės reforma Lietuvoje prasidėjo atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1990 metais. Ją nulėmė visa eilė priežasčių, kurių pagrindinės: politinės bei ekoniminės priežastys. Minėtos priežastys sudarė sąlygas keistis socialinei visuomenei ir tai negalėjo neatsispindėti darbo teisėje. Visą darbo teisės reformą galima skirti į du etapus: pirmąjį, - kurio metu darbo teisės normos buvo įtvirtinos atskirais darbo įstatymais, atitinkančiais atskirus darbo teisės institutus ir antrąjį, - pradėjus sisteminti darbo teisės normas viename teisės akte, - Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Šie etapai negali būti suprantami vien tik kaip darbo teisės normų įtvirtinimo būdo pasirinkimo problema, tačiau etapais vykusi reforma pamažu keitė darbo teisės doktriną iš esmės. Palaipsniui buvo keičiamas normatyvinis darbo santykių teisins reguliavimas, sutartiniu darbo santykių teisiniu reguliavimu. Svarbu paminėti, jog darbo teisės liberalizavimas vyko atsižvelgiant į darbo santykių specifiką. Turint omenyje tai, jog darbo santykių subjektai nėra pripažįstami lygais (darbuotojas pripažįstamas labiau pažeidžiamu darbo santykių subjektu), valstybės vaidmuo reguliuojant šiuos santykius išliko. Ir nors prioritetas suteikiamas kolektyvinių santykių reglamentavimui, valstybė pasiliko sau teisę nustatyti minimalius, būtinus standartus siekiant užtikrinti darbuotojų apsaugą. Vykdant reformą, be darbo teisės liberalizavimo klausimo, buvo iškelta daugybė problemų, kurias stengtasi... [toliau žr. visą tekstą] / The Reform of Labour Law in Lithuania after the Reestablishment of Independence Summary Labor law reform has started in Lithuania after the restoration of Independence in 1990. The reform was predetermined by a number of reasons, most important of them were political and economical. These circumstances created conditions for social changes in the society and all this could not have been neglected in the labor law. Labor law reform could be split into two phases. During the first period separate labor laws corresponding to certain labor law institutions have consolidated the norms of the labor laws. The second period marks the systematization of labor law norms into one single act, namely the Labor Codex of the Republic of Lithuania. These two phases cannot be simply regarded as the issue of choosing the way of entrenching labor law norms; stage-by-stage introduced reform has essentially changed the labor law doctrine. Gradually the normative legal regulation of labor relations has been replaced by the contractual regulation of labor relations. It is important to note that labor law liberalization has been carried out with respect to the specifics of labor relations. Bearing in mind that the subjects of labor relations are not regarded as equal entities (employee is acknowledged as a more exposed subject of labor relations) the role of state in regulating these relationship has been maintained. Therefore, in spite of the fact that priority is given to the regulation of the... [to full text]

SANTRAUKA Rinkos ekonomikos sąlygomis, esant didelei prekių ir paslaugų pasiūlai, vartotojas, lygindamas jų kainas, kokybę bei kitas savybes, stengiasi jas kuo geriau pasirinkti savo poreikiams tenkinti. Tačiau net ir efektyvioje rinkos ekonomikoje šiandien dar egzistuoja nesąžininga ir klaidinanti prekybos praktika, nesaugios, nekokybiškos prekės, neadekvati informacija apie prekes bei paslaugas. Tai sukuria jėgų, teisės doktrinoje vadinamų derybinių galių disbalansą tarp vartotojo ir verslininko. Vartotojo teisė į informaciją - tai teisinis instrumentas, padedantis apriboti verslininko piktnaudžiavimo galimybes, padedantis suformuoti tikrąją vartotojo valią pagal savo lūkesčius ir norus ir tam tikrais atvejais suteikiantis teisę jam atsisakyti sutarties. Ši vartotojo teisė yra imperatyviai vartotojų apsaugos įstatymų saugoma, įpareigojant kitą sutarties šalį - verslininką - atskleisti informaciją, svarbią vartotojo informuotam sprendimui priimti. Verslininko informacijos atskleidimo pareigos turinys sudarant tam tikras vartojimo sutartis vartotojų apsaugos teisės aktų nuostatomis imperatyviai išplečiamas. Verslininko informacijos atskleidimo pareiga gali būti realizuojama įvairiais būdais. Vieni jų imperatyviai teisės aktų normomis reglamentuojami (informacijos pateikimas ženklinant prekes), kiti pasižymi dispozityvaus naudojimo galimybe (reklama, pardavimų skatinimas). Vartotojo teisės į informaciją įgyvendinimas garantuoja vartotojo teisių gynimą. Įstatymo leidėjas numato... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY In the presence of market economy with the extensive offer of goods and services, the user is striving for most appropriate selection comparing them by price, quality and other aspects, to satisfy his (her) needs. However even in the effective market economy the unfair and misleading trade practice, unsafe goods of low quality, inadequate information about goods and services are existing ever since. This creates a disbalance of powers, so-called negotiation powers in law doctrine, between a user and a businessman. The user’s right of access to information is legal instrument preventing a businessman from possibility of misuse, helping to form actual will of a user according to his (her) expectations and intentions and in some cases providing opportunity to withdraw from the agreement. This user’s right is imperatively secured under the laws on the protection of user rights by committing the second part of the agreement – businessman – to reveal information that may be relevant for the user to accept the appropriate decision. When signing the specific usage agreements, the content of information to be revealed by a businessman is imperatively extended by the provisions of legal acts on the protection of user rights. The responsibility of businessman to reveal information may be implemented in several ways. Some of them are imperatively regulated by the standards of legal acts (providing information by stamping goods), other ones have an opportunity of dispositive use... [to full text]

Investicijos į produktų išorinį apipavidalinimą, suteikiantį gaminiams identitetą, informuojantį vartotojus apie ypatingas šių gaminių savybes ir neretai lemiantį jų apsisprendimą pirkti, palaipsniui sukuria produktų gamintojams atskirą nuo gaminio pridėtinę vertę, siejančią vartotojų lūkesčius dėl prekės kokybės ar kitų savybių su produkto prekybine išraiška. Dėl šios priežasties gerą reputaciją turinčių, ypatingas gaminio savybes identifikuojančių ar tiesiog stipriu emociniu poveikiu vartotojų elgsenai pasižyminčių produktų išorinių apipavidalinimų imitavimas kaip ir neteisėtas kitų intelektinės nuosavybės formų naudojimas kelia vartotojų klaidinimo dėl gaminio komercinės kilmės pavojų, sudarydamas prielaidas produkto prekybinės išvaizdos imitatoriams gauti nesąžiningos naudos, pasinaudojant imituojamos prekės ir (ar) jos gamintojų reputacija, investicijomis ir gera padėtimi rinkoje. Todėl produktų išorinio apipavidalinimo kūrėjams ar teisių į jį turėtojams svarbu tinkamai šią netradicinę nuosavybę apsaugoti. Šis magistro darbas skirtas produktų išorinio apipavidalinimo, rinkodaros specialistų vaizdžiai vadinamo nebyliuoju produkto pardavėju, teisinės apsaugos galimybių intelektinės nuosavybės teisėje vertinimui. Magistro darbe išorinis produktų apipavidalinimas analizuojamas kaip kūrinys, erdvinis prekių ženklas, pramoninis dizainas ir išradimas, vertinamas šiam netradiciniam intelektinės nuosavybės produktui skirtingų intelektinės nuosavybės teisės apsaugos sistemų... [toliau žr. visą tekstą] / Zusammenfassung Die Schutz der äußere Gestaltung von Produkten im Recht des Geistigen Eigentum Unternehmerische Investionen für äußere Gestaltung von Produkten, die ihre Identität erschafft, die Verbraucher über besondere Eigenschaften von diesen Produkten informiert und oft ihre Entscheidung kaufen oder nicht kaufen bestimmt, haben allmählich die getrennte Mehrwert der Erzeugnisse für Hersteller geschaft, weil die Konsumenten nehmen ihre Erwartungen an die Produktqualität oder an die anderen Eigenschaften mit kommerzielle Bedingung der Produkt beziehen. Aus diesem Grund die Nachahmungen der äußere Gestaltung von Produkten, die einen guten Ruf hat, besondere Eigenschaften der Werk identifiziert oder einfach eine starke emotionale Auswirkung für das Verhalten der Verbraucher hat, als auch die gesetzeswidrige Nutzung der anderen Formen geistiges Eigentum bewirken der Gefar der Irreführung des Verbrauchers über die kommerzielle Herkunft des Produkten, erlauben den Voraussetzungen für Fälscher unlauterer Vorteil auf dem Markt zu erzielen. Dafür ist sehr wichtig für die Schöpfer der äußere Gestaltung von Produkten diese unkonventionelle Eigenschaft richtig zu schützen. Die folgende Arbeit hat ein Einblick verschaffen, welche rechtlichen Möglichkeiten bestehen eine äußere Gestaltung der Produkten von Nachahmungen zu schützen. In dieser Arbeit wird strukturelle die äußere Gestaltung der Produkten als ein Werk, eine dreidimensionale Marke für die Waren, ein Geschmacksmuster und eine... [to full text]

9. Santrauka. Nuosavybės teisė į laukinius gyvūnus: lyginamoji analizė. Magistro darbas yra skirtas nuosavybės teisės į laisvėje esančius laukinius gyvūnus aspektų tyrimui Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos ir kitų valstybių teisinėse sistemose. Be to lyginamąja prasme yra išnagrinėti žalos atsiradusios dėl laukinių gyvūnų ir transporto priemonių keliuose susidūrimų atlyginimo aspektai. Nepaisant aktualumo šios temos yra bendrai mažai tyrinėtos. Taip pat atsižvelgiama, kad Seime yra įregistruotas naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatymo projektas, kuris šiame darbe kritikuojamas. Tyrimui buvo panaudoti teisės aktai, teisės doktrina, teismų praktika ir kiti šaltiniai. Tyrimo metu nustatyta, kad Vokietijos, Šveicarijos ir Lenkijos įstatymuose yra teisės normų, kuriose pažodžiui nustatyta, kad gyvūnai nėra daiktai. Todėl buvo ištirti šių normų tikslai, reikšmė ir pasekmės, o taip pat galimybės Lietuvoje atitinkamai pakeisti teisės aktus. Buvo nustatyta, kad Vokietijos, Šveicarijos ir Lenkijos įstatymų leidėjai normomis, kuriose išreikšta, kad gyvūnai nėra daiktai, siekė gyvūnų apsaugos tikslų, o šios normos neturi teisinių santykių reglamentavimo turinio, bet simbolinę prasmę. Todėl, autoriaus nuomone, tokių nuostatų Lietuvoje reikia vengti. Be to buvo tiriami principai nustatantys išimtinę valstybės nuosavybės teisę į laisvėje esančius laukinius gyvūnus. Tyrimas parodė, kad šie principai daugiausia yra išlaikomi valstybėse, kurios įgijo valstybinį suverenitetą dėl... [toliau žr. visą tekstą] / 10. Zusammenfassung Eigentumsrecht an wilde Tiere: Rechtsvergleichende Analyse Die vorliegende Magisterarbeit ist für die Untersuchung von Aspekten des Eigentumsrechtes an wilden Tieren in den Rechtssystemen in Deutschland, in der Schweiz, in Polen und in anderen Staaten konzipiert. Darüber hinaus werden hier die Aspekte des Schadenersatzes infolge eines Zusammenstosses zwischen wilden Tieren und Transportmitteln auf den Kraftverkehrsstrassen in den obengenannten Ländern untersucht und verglichen. Ungeachtet der Aktualität dieser Fragen sind sie bisher wenig untersucht worden. In dieser Arbeit wird ebenfalls die Tatsache berücksichtigt, dass ein neuer Gesetzentwurf über die Tierwelt im Seimas der Republik Litauen eingebracht worden ist, der hier einer Kritik unterzogen wird. Für die Untersuchung wurden die Rechtsakte, Rechtsgrundsätze, Gerichtspraxen und andere Quellen in Anspruch genommen. Im Laufe der Untersuchung wurde festgestellt, dass die Gesetze in Deutschland, in der Schweiz und in Polen die Rechtsnormen beinhalten, in denen expressis verbis festgestellt ist, dass Tiere keine Sachen sind. Daher wurden Zwecke, Bedeutung und Folgen der obengenannten Rechtanormen untersucht sowie die Möglichkeiten erörtert, jeweilige Rechtsakte in Litauen zu ändern. Es wurde festgestellt, dass die Gesetzgeber in Deutschland, in der Schweiz sowie in Polen durch die Rechtsnormen, nach denen Tiere keine Sachen sind, den Tierschutz erstreben, also werden durch diese Normen die... [to full text]

The statement that the law of property takes an exceptional part in the system of main human rights is unquestioned. It is regulated in a lot of laws and first of all in the Constitution of the Republic of Lithuania and in the Civil Code. In order to properly protect this fundamental law, there is a necessity of a suitable understanding of the law or property, revealing and determining its content and restriction of basics. Under the guidance of practice of Constitutional Court of the Republic of Lithuania the above mentioned aspects of law property are being analyzed in this final Master's work. Complexity is characteristic of legal regulation of property. Constitutional interpretation of the law of property is the broadest. Definition of the content of the law of property formed in the jurisprudence of the Constitutional Court is not thrusted into the “triad” of the traditional rights belonging to the owner. In one of the cases of constitutional justice analyzed this year, the court “freed” the content of property of law from the synthesis of property law into the “triad” of laws, stating that the owner can treat his property as he finds it best, without breaking laws, not restricting other people's rights and freedoms. Thus, law of property is not the whole complex of the owner's possibilities. It might, as well as some other rights, be limited or even deprived. In such cases question arises of values, in favour of which implementation of property law is limited... [to full text]

Gamtinė aplinka yra esminė žmogaus, kaip biologinės būtybės egzistavimo sąlyga, o specifiniai gamtos ištekliai, gamtiniai kompleksai (miškai, parkai, vandens telkiniai) yra svarbūs visų visuomenės narių gerovei, sveikatai užtikrinti. Po nepriklausomybės atkūrimo iš esmės atkūrus ir privačios nuosavybės institutą, Lietuvos teritorijoje esantys gamtiniai kompleksai buvo (ir yra) privatizuojami, atkuriamos nuosavybės teisės, vis didesnė dalis šių objektų patenka privačion nuosavybėn. Keičiantis gamtos išteklių nuosavybės rūšiai, labai svarbu kokį kelią pasirinks valstybė suderindama privačių savininkų ir likusios visuomenės dalies, t. y. kitų, su savininku nesusijusių asmenų interesus. Nuo senovės Romos laikų žinoma galimybė tam tikrais atvejais naudotis kito asmens turtu savo naudai (servitutai), o Lietuvos Statutuose buvo įtvirtinta paprotinės teisės nuostata, leidžianti kitiems asmenims lankytis ponų miškuose, rinkti gėrybes. Ši teisė, pakitusia apimtimi, yra išlikusi iki dabar. Po nepriklausomybės atkūrimo priimtuose įstatymuose buvo įtvirtinta kitų asmenų teisė lankytis miškuose, naudotis paviršiniais vandens telkiniais, vėliau reglamentavimas buvo keičiamas. Šiame darbe autorius nagrinėja savininko patiriamus ribojimus, pasireiškiančius kaip įstatymais nustatyta kitų asmenų teisė naudotis tam tikrais gamtos ištekliais be savininko žinios. Darbe lyginamas Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės teisinis reglamentavimas, nustatantis nekilnojamojo turto savininkų teisių... [toliau žr. visą tekstą] / Natural environment plays essential role for human being as a biological organism. Now-days using specific environmental objects, such as forests, parks, water fields are very important to ensure for society's health and welfare. In Lithuania, after restoration of independence, private ownership as a field of law was restored also. Since then, more and more real property objects are bought from the state or falls into private ownership by restitution. Under such circumstances crucially important issue arises: how the state will regulate the relationship between owners of real property and other members of society. Since Roman law, it is widely known, that under specific circumstances one can use the property of another man without his permission (by servitudes). There was an old customary law In the Statutes of Lithuania, which let the people use the forests freely, despite the will of owner. This legal norm is still provided in Lithuanian law. After restoration of independence, the right of public access was provided in the new-coming law, but the legislation was significantly changing even during quite short period of independence. In this thesis author analyses the restrictions, suffered by owners because of law-provided right of individuals to use another's real property without permission. Also, author compares Lithuanian and Swedish legal norms, genesis of such restrictions, legal procedures on implementation of such right. According to an author, there is a lack of... [to full text]