Daugelio šiuolaikinių Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, prievolių teisė yra susiformavusi romėnų prievolinės teisės pagrindu. Didelė Senovės Romoje sukurtų prievolių teisės idėjų, principų, nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei nekvestionuojama. Magistro darbe tiriama, kuo konkrečiai pasireiškė bendrųjų romėnų prievolinės teisės nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei, t.y. kokios idėjos, principai, taisyklės darė įtaką minėtos teisės šakos formavimuisi ir kuo konkrečiai ji pasireiškė, kokios nuostatos buvo perimtos ir kaip jos įtvirtintos šiuolaikinėje teisėje. Pirmoje magistro darbo dalyje pateikiama romėniškoji prievolės samprata, jos genezė ir evoliucija iki tokios prievolės sampratos, kokią ją turime šiandien. Čia taip pat apibūdinami bendrieji romėnų teisės recepcijos bruožai, svarbiausi atgijusio susidomėjimo šia teisės sistema momentai. Antroji darbo dalis skirta analizei tų teisės institutų, kurie laikytini pagrindiniais prievolių teisėje, padariusiais didžiausią, esminę įtaką šiuolaikinės civilinės teisės formavimuisi. Šioje dalyje siekiama ištirti konkrečias bendrąsias romėnų prievolinės teisės nuostatas, idėjas, jų raidą ir įtaką šiuolaikinei prievolių teisei. Darbe analizuojami tokie prievolių teisės institutai: prievolės dalykas, prievolės šalys ir jų pasikeitimas, bendrininkavimas prievolėje, prievolių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai, prievolių įvykdymo užtikrinimas, atsakomybė už prievolių pažeidimą. Iš esmės nagrinėjamos tik... [toliau žr. visą tekstą] / The obligation law in many European countries, including the Respublic of Lithuania, was influenced by Roman obligatory law. Huge influence of ideas, rules and principles in obligatory law formed in Ancient Rome, are not questioned. This Master thesis analyses, what exact influence Roman obligatory law made for contemporary law, i. e. what ideas, principles and rules made influence for the branch of law mentioned above and how it operated, what rules were adopted and how they are consolidated in contemporary law. The first part of this work reveals the conception of Roman obligation, genesis and formation of conception of contemporary obligation. The major features of common Roman law reception are also discussed here, the main moments of renewed interest in this system. The second part is devoted to analysis of the legal institutions in obligatory law, which made a great, basic influence to formation of contemporary civil law. This part has purpose to explore the concrete common Roman obligatory law rules, ideas, their genesis and influence to contemporary obligatory law. The institutions of obligatory law are analyzed in this work as it follows: the object of obligation, the parties of obligation and their changes, cooperation in obligation, the beginning and the end of obligation, the guarantees for obligation and responsibility for breach of obligation. Essentially the rules, that made the greatest influence for contemporary obligatory law are analyzed, while these, which... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [полный текст, см. далее] / Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [toliau žr. visą tekstą] / Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas restitucijos, kaip prievolinio teisinio gynybos būdo institutas. Darbas sudarytas iš keturių dalių. Tyrimas pradedamas restitucijos sampratos apžvalga, kurioje nagrinėjamas restitucijos sampratos daugiareikšmiškumas bei taikymo pagrindai ir taip apibrėžiamos nagrinėjamos temos ribos. Sugebėjimas teisingai kvalifikuoti materialinius teisinius santykius reiškia tinkamą gynybos būdo pasirinkimą ir taip užtikrinama efektyvią asmens teisių ar teisėtų interesų apsaugą. Todėl darbe daug dėmesio skiriama restitucijos ir kitų civilinių gynybos būdų atribojimo klausimams. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai negaliojančiu pripažinto sandorio dalykas išreikalaujamas pagal vindikacijos taisykles, nors šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, arba sąžiningo įgijėjo apsaugos principai taikomi negaliojančio sandorio šaliai, o ne trečiajam asmeniui. Šiame magistro darbe taip pat nagrinėjamas restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų santykis. Analizuojama kokia CK XX skyriaus normų įtaka bylose dėl restitucijos taikymo. Siekiant sistemiškai pateikti restitucijos instituto tyrimą, ketvirtoje dalyje pateikiami restitucijos būdų vykdymo pagrindiniai principai. Siekiant įgyvendinti visus šio tyrimo pradžioje iškeltus tikslus, šis darbas grindžiamas nacionaline ir užsienio teisės doktrina, bei Lietuvos teismų praktikos analize. / This thesis "Restitution as an Obligatory Way of Defending One's Rights" concerns the concept of restitution in Lithuanian civil law, grounds for its application and its relation with such legal remedy as vindication and rules governing unjust enrichment. The last part of the thesis deals with various forms of restitution. The analysis is based on numerous examples of Lithuanian case-law as well as on national and foreign doctrine.

Magistro darbo “Genocido traktuotė tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse” tyrimo objektas yra genocido nusikaltimo samprata tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje. Darbas pradedamas atskleidžiant šios sampratos susiformavimo ištakas ir raidą abiejose teisinėse sistemose. Siekiant kuo aiškiau ir išsamiau atskleisti genocido koncepciją, tiriami atskiri šios koncepcijos elementai, remiantis baudžiamojoje teisėje nusistovėjusia nusikalstamų veikų sudėčių analizės schema, t.y. išskiriant objektą, objektyviuosius požymius, subjektą ir subjektyviuosius požymius. Magistro darbe nurodomos problemos, kylančios bandant apibrėžti genocido nusikaltimo požymių turinį, ir vertinant tiek oficialių institucijų, tiek doktrinos atstovų pateikiamus galimus atskirų genocido sampratos aspektų aiškinimus, ieškoma teisiniu ir praktiniu požiūriu priimtiniausio minėtų problemų sprendimo. Darbe didelis dėmesys teikiamas genocido sampratos pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę lyginamajai analizei. Aiškinamasi, kiek nacionalinėje teisėje įtvirtinta genocido koncepcija atitinka tarptautinę, identifikuojami pagrindiniai šių koncepcijų skirtumai, tiriamos minėtų skirtumų atsiradimo istorinės, teisinės prielaidos ir esama bei galima įtaka baudžiamosios teisės teorijai ir praktikai. Magistro darbas buvo rašomas remiantis tarptautiniais teisės aktais (Konvencija dėl genocido, Ruandos tribunolo statutas, Jugoslavijos Tribunolo statutas, Tarptautinio baudžiamojo teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of master thesis is the concept of the crime of genocide in national and international law. Analysis begins by explaining the origins of this concept and following it‘s evolution in both legal systems. In order to give a full and particular account on the notion of the crime of genocide, the concept is examined by splitting it into several different elements, while using the traditional scheme of analysis in Lithuanian criminal law (object, objective side, subject and subjective side are researched separately). Master thesis also points out the problems related to defining the meaning of separate elements of the concept of genocide. By examining and comparing various opinions expressed by official institutions and scientists on these questions, author seeks to find a solution which poses least problems in legal and practical terms. In master thesis attention is also given to comparative analysis of the concept of genocide in national and international law. Author examines the differences between these concepts and historical, legal and political reasons behind said differences and their present and possible impact to criminal law theory and practice. Master thesis was written while using international legal documents (Convention on the prevention and punishment of the crime of genocide, statutes of international criminal tribunals, the Statute of International Criminal Court), international and national case law, Lithuanian legal acts, scientific literature... [to full text]

Saugumo poreikiai yra asmens poreikių sudėtinė dalis.Ypač svarbią vietą jų struktūroje užima poreikiai socialiniam gyventojų saugumui. Socialinis saugumas išreiškia bendromis visuomenės pastangomis pasiektą garantuoto saugumo būseną nepriklausomai nuo gyvenime pasireiškiančios rizikos: senatvės, neįgalumo, ligos, nelaimingų atsitikimų darbe, darbo netekimo ir kt. Socialinio saugumo poreikiai realizuojami per valstybės sukurtą socialinės apsaugos sistemą. Pagrindines teises į socialinę apsaugą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos nuostatos realizuojamos įstatymais, poįstatyminiais aktais. Lietuvos socialinės apsaugos sistemą sudaro: valstybinis socialinis draudimas, socialinė parama, kuri apima piniginę socialinę paramą ir socialinės paslaugos. Svarbiausią vaidmenį socialinės apsaugos sistemoje vaidina valstybinis socialinis draudimas. Jis visiškai ar iš dalies kompensuojama apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl socialinių rizikų prarastas darbo pajamas. Valstybinio socialinis draudimo rūšys: pensijų; ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos; nedarbo; nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ir sveikatos draudimas. Visas šias draudimo rūšis reglamentuoja atitinkami įstatymai. Tam tikra Lietuvos gyventojų dalis iš valstybės biudžeto gauna valstybines pensijas: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos... [toliau žr. visą tekstą] / Verstehen des Bedarfs einzelner Personen, Klassifizierung und Widerspiegelung im Sozialrecht Der Sicherheitsbedarf ist ein Teil von persönlichen menschlichen Bedürfnissen. In deren Struktur entfällt ein besonderer Wert dem Bedarf an sozialer Sicherheit der Einwohner. Die Soziale Sicherheit drückt den Sicherheitsstand aus, der durch gemeinsame Bemühungen der ganzen Gesellschaft, abgesehen von Risiken des menschlichen Lebens, Schwierigkeiten im hohen Alter, Körperbehinderungen, Krankheiten, Betriebsunfällen, Arbeitslosigkeit u.a., gewährleistet wird. Der Sozialsicherheitsbedarf wird durch das von dem Staat aufgebaute System der sozialen Fürsorge realisiert. Die wichtigsten Rechte auf soziale Sicherheit sieht das Grundgesetz der Republik Litauen vor. Die Bestimmungen der Verfassung werden durch Gesetze und Normakten ins Leben gerufen. Das System der sozialen Fürsorge Litauens besteht aus dem Staatlichen Fonds der Sozialversicherung und sozialer Fürsorge, die finanzielle Unterstützung und soziale Dienstleistungen umfasst. Die wichtigste Rolle spielt im System der sozialen Fürsorge die Staatliche Sozialversicherung. Sie entschädigt den versicherten Personen und in den durch die Gesetze festgelegten Fällen auch den Familienmitgliedern die infolge von Sozialrisiken nicht erhaltene Arbeitseinkünfte. Die Arten der staatlichen sozialen Versicherung sind: Rentenversicherung, Krankheits- und Mutterschaftsversicherung, Arbeitslosigkeits- und Betriebsunfallversicherung, Berufskrankheiten-... [to full text]

„Televizijos laidų formatų teisinės apsaugos aspektai“ – tema, analizuojama šiame magistriniame darbe. Pirmosios formatų pagrindu sukurtos televizijos laidos buvo pradėtos transliuoti dar dvidešimto amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Nuo to laiko ženkliai išaugo tiek formatų pagrindu transliuojamų televizijos laidų skaičius, tiek jų populiarumas, o tuo pačiu ir pelnas, gaunamas iš šių laidų transliavimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, televizijos laidų formatų kūrėjai bei jų pagrindu sukurtų televizijos laidų transliuotojai siekia apsaugoti televizijos laidų formatus nuo neteisėto jų naudojimo ir tokiu būdu maksimalizuoti pelną. Dėl šių priežasčių tiek užsienio teismų praktikoje, tiek užsienio teisės doktrinoje jau gana seniai analizuojama televizijos laidų formatų teisinės apsaugos problema, tačiau Lietuvos Respublikos šis klausimas dar nė karto nebuvo iškeltas. Tiek užsienio teismų praktikoje, tiek doktrinoje daugiausia diskusijų sukelia autorių teisės teikiamos apsaugos taikymas televizijos laidos formatams. Akivaizdu, jog autorių teisės normų teikiamos apsaugos taikymas televizijos laidų formatams turi įvairių privalumų - ši apsaugos rūšis taikoma vos tik sukūrus kūrinį ir galioja tam tikrą, įstatymų nustatytą laiką, nepriklausomai nuo šio kūrinio įregistravimo ar paskelbimo, turtinės autorių teisės gali būti perleistos sutarčių, testamento, dovanojimo ar kitais teisėtais pagrindais. Svarbiausia, jog autorių teisės yra reglamentuojamos daugelio tarptautinių teisės aktų... [toliau žr. visą tekstą] / „Aspects of Legal Protection of TV Program Formats” – this is the topic analyzed in this work. The first TV shows based on the TV program formats have been launched in the early 1960’s. The number of TV shows based on TV program formats, their popularity and the profit has increased a lot. According to these factors, the owners of TV program formats are interested in the legal protection of these works in order to maximize their profits. Therefore the foreign case law and doctrine has been analyzing the possibilities of legal protection of TV formats for a long time and still is. However, neither Lithuanian case law, nor doctrine deals with this question. The foreign case law and doctrine usually discuss the possibilities of copyright protection of TV program formats. The advantages of copyright protection are manifold: copyright arises on creation and continues for a statutorily defined period irrespective of registration or promotion. It can be transmitted by will, licensed or, as in common law countries, also be assigned. Most importantly, copyright is governed by a number of international treaties and can easily be made the subject of international transactions. According to these aspects, this work is mostly concerned with the copyright protection of TV program formats. However, the foreign courts are still reluctant to provide TV program formats with the copyright protection. Consequently, the foreign legal doctrine and the industry of TV program formats are looking for... [to full text]

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama sveikatos priežiūros sistemos reforma, apie kurios eigą yra nuolat diskutuojama. Sveikatos sistemos yra kritikuojamos visur. Priežastis paprasta – kad ir kaip gerai veiktų sveikatos sistema, žmonės vis vien serga ir miršta. Žmonių lūkesčiai sveikatos srityje visada didesni, negu būtų įmanoma juos patenkinti. Ne viena valstybė nepajėgi pasirūpinti kiekvieno žmogaus sveikata, nes poreikiai šioje srityje neriboti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, o įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Taigi, Konstitucijos 53 straipsnyje yra deklaruojama teisė į sveikatos priežiūrą bei įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į nemokamos medicinos pagalbos ir nemokamo gydymo reglamentavimą pagal įstatymą. Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos reforma stringa. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų baziniai įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti ir nesiejami su paslaugos kokybe. Pacientai negauna kokybiško gydymo, egzistuoja nelegalios priemokos už gydymo paslaugas. Darbe analizuojamas valstybės įsipareigojimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies pobūdis, nagrinėjamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios sveikatos priežiūrą, keliamos nemokamos sveikatos priežiūros reglamentavimo bei asmens teisės į sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / The Reform of Health Care System is being implemented in Lithuania now and this process is constantly discussed. Health Care Systems are criticized everywhere. The reason is simple – however good Health Care System would be operating, nevertheless people are getting ill and dying. People have bigger expectations in Health Care than they can be fulfilled. Any State cannot take a good care of every person's health as needs in this field are boundless. Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania determines that the State shall take care of people's health and shall guarantee medical aid and services for the human being in the event of sickness. The procedure for providing medical aid to citizens free of charge at State medical establishments shall be established by law. Thus Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania declares the Right to the Health Care. This article is also a directive provision, which directs to free of charge Health Care services and free of charge Health Care regulation by laws. The Reform of Health Care System is getting stuck. Basic prices for Health Care services, compiled by the Ministry of Health, are not reasoned economically nor related to the quality of services. Patients do not get quality Health Care services, they have to pay illegal surcharges under the necessity. This thesis is analysing the obligation of the State, set by Article 53 of the Constitution of the Republic of Lithuania, as well as legal provisions... [to full text]

Priėmus naują LR CK buvo detalizuota turto patikėjimo teisė įtvirtinta dar sename LR CK, tuo pačiu įvedant naują teisės institutą – turto patikėjimo sutartį. Šio instituto įvedimą į Lietuvos teisės sistemą lėmė privačios nuosavybės sukūrimas, ekonominių santykių kaita, bei užsienio šalių praktika. Turto patikėjimo institutas atsirado dar 11 a. – 13 a. Anglijoje ir per ilgą laiką vystėsi, plėtojosi ir buvo perimtas daugelio pasaulio šalių. Turto patikėjimo teisei tik atsiradus plačiai buvo naudojama šeimos turtiniuose santykiuose, tačiau laikui bėgant išplito turto patikėjimo naudojimo sfera ir pradėta naudoti komerciniuose santykiuose. Nuo pat turto patikėjimo sutarties įtvirtinimo LR CK šis institutas Lietuvos autorių nebuvo analizuotas, o taip pat iki šiol teismų praktikos nagrinėjamu klausimu nėra, todėl labai svarbu išanalizuoti turto patikėjimo sutarties reglamentavimą Lietuvoje, jo privalumus, trūkumus. Darbe nagrinėjami šie pagrindiniai klausimai: 1) Turto patikėjimo teisės kilmė ir raida: nagrinėjamos turto patikėjimo teisės atsiradimo priežastys, vystymasis, šio instituto panaudojimo sferos; 2) Turto patikėjimo teisės samprata pagal LR CK: atskleidžiamas turto patikėjimo sutarties turinys lyginant jį su nuosavybės teisės turiniu, nagrinėjamos turto perdavimo patikėjimo teise priežastys; 3) Turto patikėjimo sutarties prigimties analizė: aiškinamasi turto patikėjimo sutarties santykių prigimtis, analizuojamas turto patikėjimo sutarties santykis su kitomis panašiomis... [toliau žr. visą tekstą] / After adoption of the new Civil Code of the Republic of Lithuania (CC RL), the property trust right, which had been established already in the old CC RL, was stipulated in detail by introducing the new legal institute – the contract on property trust. Introduction of this institute into the legal system of Lithuania was determined by development of private property, changes in economic relations and practices of foreign countries. The property trust institute developed already in the 11th - 13th centuries in England, was evolving in a long run and later adopted by numerous countries of the world. Upon the onset of the property trust right, it was widely used in proprietal relations but in the course of time the scope of application of property trust has expanded, and it was introduced also to commercial relations. From the very enforcement of the contract on property trust in the CC RL, this institute was not analysed by Lithuanian authors, and no practice on this issue exist up to this date, therefore it is very important to analyse the regulation of contract on property trust in Lithuania, its benefits and advantages. The following main issues are analysed in the work: 1) Origins and development of the property trust right: reasons for origination of the property trust institute, its development and scope of application; 2) Concept of property trust law according to the CC RL: by disclosing the contents of contract on property trust and comparing it to the contents of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos temos vienas pagrindinių klausimų - darbo teisės klausimų priskirtinumo administraciniams teismams problema bei išskiriamos pagrindinės bylų, kuriose nagrinėjami darbo teisės klausimai, grupės. Darbe taip pat vertinami darbo teisės klausimų nagrinėjimo skirtinguose – bendrosios kompetencijos ir administraciniuose – teismuose aspektai vieningos teismų praktikos formavimo atžvilgiu. Išanalizavus pastarųjų metų LVAT praktiką, susijusią su darbo teisės klausimais, galima išskirti kelias bylų kategorijas, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis. Pirmoji grupė darbo teisės klausimų į administracinius teismus patenka vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, administraciniai teismai nagrinėja administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Kita grupė bylų, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis – tarnybiniai ginčai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Trečioji grupė – bylos dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų teisėtumo. Teismų kompetencijos atribojimas praktikoje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this master’s writting is to analyze theoretical and practical aspects of labour matters to administrative courts. This work consists of two parts. The first part of this writing is theoretical and reveals the issue of labour matters cases interpretation in separate court systems is analised in the approach of unite jurisprudence. In the second part the free principal groups of cases in administrative courts containing labour matters were marked out. This part is more practical. First group of cases, in which administrative court must interpretate labour law issues, is on the ground of administrative law violations code, according to which administrative court judges the violations in labour range. The other group of cases go to administrative court on the grounds of public service law. The third group of cases in which labour law issues are analised are cases, where administrative court monitors the legitimacy of the standart enacment of central administrative subjects. Having analyzed the cases in which labour law matters occur, it may be noticed, that the jurisprudence of labour matters in administrative courts is not united. There must be mentioned that the lack of procedural rules obstruct the appropriate court role in labour range. In this master‘s writting it is seeked to provoke further legal debate concerning probabilities of improving legal system in Lithuania.

UNIDROIT Tarptautiniai komercinių sutarčių principai – vieni iš moderniausių bendrosios sutarčių teisės vienodinimo instrumentų. 1994 m. pirmoji UNIDROIT Principų redakcija pasirodė būtent tuo metu, kai buvo atkuriama Lietuvos privatinė teisė. Atsižvelgiant į tai, beveik visos UNIDROIT Principų nuostatos buvo perkelta į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Tačiau bendrosios sutarčių teisės vienodinimo darbai nesustojo ir 2004 m. pasirodė nauja UNIDROIT Principų redakcija, kuri buvo pataisyta ir papildyta naujomis dalimis: atstovų įgalinimai, trečiųjų asmenų teisės, įskaitymai, reikalavimo teisės perleidimas, skolų perkėlimas, sutarties perleidimas ir senaties terminai. Šio darbo pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų reikšmė Lietuvos civilinėje teisėje, t.y. aptariama kokią įtaką turėjo pirmoji UNIDROIT Principų redakcija kuriant Lietuvos Civilinį kodeksą. Antrojoje darbo dalyje analizuojami atskiri 2004 m. UNIDROIT Principų redakcija papildyti sutarčių teisės institutai Lietuvos civilinės teisės atžvilgiu, išskiriant panašumus ir skirtumus randamus UNIDROIT Principuose (2004) ir CK. Lyginant šiuos du dokumentus, taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. / UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts – one of the most modern instruments of general contract law. 1994 edition of the UNIDROIT Principles appeared exactly when Lithuania’s contract law has been created. As a result, most of provisions of UNIDROIT Principles were incorporated into Civil Code of Lithuania. But it wasn’t the end of international unification of general contract law, so after ten years appeared new edition of UNIDROIT Principles. UNIDROIT Principles 2004 were enlarged in such items: authority of agents, third party rights, set-off, assignment of rights, transfer of obligations and assignment of contract, limitation periods. The first part of the thesis deals with the issues of significance of UNIDROIT Principles vis-à-vis Lithuanian Civil Law, e.g. it is discussed what impact first edition of UNIDROIT Principles have had in creating Civil Code of Lithuania. The second part of the thesis deals with the issues related to separate items of second edition of UNIDROIT Principles in regard to Lithuanian civil law. In analyzing separate items it is highlighting differences and similarities that can be found in provisions and its comments of UNIDROIT Principles 2004 and Civil code. In this part is also analysed concepts of Lithuanian Supreme Court.