Magistro darbo “Genocido traktuotė tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse” tyrimo objektas yra genocido nusikaltimo samprata tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje. Darbas pradedamas atskleidžiant šios sampratos susiformavimo ištakas ir raidą abiejose teisinėse sistemose. Siekiant kuo aiškiau ir išsamiau atskleisti genocido koncepciją, tiriami atskiri šios koncepcijos elementai, remiantis baudžiamojoje teisėje nusistovėjusia nusikalstamų veikų sudėčių analizės schema, t.y. išskiriant objektą, objektyviuosius požymius, subjektą ir subjektyviuosius požymius. Magistro darbe nurodomos problemos, kylančios bandant apibrėžti genocido nusikaltimo požymių turinį, ir vertinant tiek oficialių institucijų, tiek doktrinos atstovų pateikiamus galimus atskirų genocido sampratos aspektų aiškinimus, ieškoma teisiniu ir praktiniu požiūriu priimtiniausio minėtų problemų sprendimo. Darbe didelis dėmesys teikiamas genocido sampratos pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę lyginamajai analizei. Aiškinamasi, kiek nacionalinėje teisėje įtvirtinta genocido koncepcija atitinka tarptautinę, identifikuojami pagrindiniai šių koncepcijų skirtumai, tiriamos minėtų skirtumų atsiradimo istorinės, teisinės prielaidos ir esama bei galima įtaka baudžiamosios teisės teorijai ir praktikai. Magistro darbas buvo rašomas remiantis tarptautiniais teisės aktais (Konvencija dėl genocido, Ruandos tribunolo statutas, Jugoslavijos Tribunolo statutas, Tarptautinio baudžiamojo teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of master thesis is the concept of the crime of genocide in national and international law. Analysis begins by explaining the origins of this concept and following it‘s evolution in both legal systems. In order to give a full and particular account on the notion of the crime of genocide, the concept is examined by splitting it into several different elements, while using the traditional scheme of analysis in Lithuanian criminal law (object, objective side, subject and subjective side are researched separately). Master thesis also points out the problems related to defining the meaning of separate elements of the concept of genocide. By examining and comparing various opinions expressed by official institutions and scientists on these questions, author seeks to find a solution which poses least problems in legal and practical terms. In master thesis attention is also given to comparative analysis of the concept of genocide in national and international law. Author examines the differences between these concepts and historical, legal and political reasons behind said differences and their present and possible impact to criminal law theory and practice. Master thesis was written while using international legal documents (Convention on the prevention and punishment of the crime of genocide, statutes of international criminal tribunals, the Statute of International Criminal Court), international and national case law, Lithuanian legal acts, scientific literature... [to full text]

Šio magistro darbo analizė vyksta trimis kryptimis: pirmiausia autorė apžvelgia tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąveikos problematiką. Atkreipiamas dėmesys į tarptautinių sutarčių vietą Lietuvos teisėje, koncentruojantis ties tokių sutarčių poveikiu nacionaliniam baudžiamajam įstatymui; siekiama nustatyti tiesioginę tokių sutarčių taikymo galimybę baudžiamojoje teisėje. Autorė prieina išvadą, jog tarptautinės sutartys, reglamentuojančios klausimus, svarbius baudžiamajai justicijai, turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Kitoje darbo dalyje tiriamas visuotinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sutarčių, tokių kaip Visuotinės žmogaus teisių chartijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bei Jungtinių Tautų Organizacijos priimamų konvencijų reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei. Autorė nesiekia nustatyti konkrečių normų reikšmės nacionaliniam baudžiamajam įstatymui, bet išskiria poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei kryptis. Analizuodama EŽTK autorė pabrėžia šios tarptautinės sutarties specifiškumą, be to, atkreipia dėmesį į Lietuvos baudžiamajame įstatyme konstruojamų blanketinių dispozicijų ir Konvencija garantuojamo principo nullum crimen sine lege sąveikos problemą. Magistro darbe prieinama išvada, kad Lietuva baudžiamosios teisės požiūriu, tarptautinius teisės aktus, garantuojančius asmens teisių apsaugą, įgyvendina pakankamai tiksliai. Paskutinioji darbo dalis skirta Europos Sąjungos (ES) teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of this Master’s Paper is developed in three directions: firstly, the author summarized the issues of the international and national criminal law. Attention is drawn to the place of the international treaties in the Lithuanian law, focusing on the national criminal law implications of such treaties; attempting to determine the possibility of direct application of the treaties in the criminal law. The author concludes that international treaties regulating the matters that are relevant to criminal justice should be transferred to national laws. The second part of the Paper analyses the significance of the treaties on the protection of universal human rights and freedoms, such as the Universal Charter on Human Rights, the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (ECPHRFF) and of the conventions adopted by the United Nations Organization in general, to the criminal law of Lithuania. The author does not aim at defining the importance of the particular rules of law to the national criminal law, and distinguishes instead the trends of the national criminal law implications. Analyzing the ECPHRFF, the author emphasizes the special character of this international treaty also drawing attention to the problem of interaction between the blanket dispositions constructed in the Lithuanian criminal law and the principle of nullum crimen sine lege guaranteed by the Convention. The Master’s Paper concludes that implementation of the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas turto konfiskavimas, kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių. Darbo tikslas – išsiaiškinti turto konfiskavimo paskirtį. Pirmiausia, remiantis dokumentų analizės metodu, buvo nagrinėjami tarptautiniai teisės aktai, kuriuose, kaip viena iš baudžiamosios teisės prievartos priemonių yra nustatytas turto konfiskavimas. Tai leido suprasti, kad konfiskavimo paskirtis yra susijusi su siekiamu tikslu, jog asmuo negalėtų pasipelnyti iš nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos baudžiamojoje teisėje įtvirtinta turto konfiskavimo paskirtis geriausiai suvokiama nagrinėjant šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo ypatumus. Reikia pabrėžti, kad turto konfiskavimo samprata Lietuvoje kito iš esmės: nuo tarybinės turto konfiskavimo, kaip papildomos bausmės iki šiuo metu galiojančios baudžiamojo poveikio priemonės sampratos. Remiantis analizės metodu, darbe buvo tiriama baudžiamajame įstatyme įtvirtinto konfiskuotino turto samprata. Išnagrinėjus susiformavusią teismų praktiką, taikant turto konfiskavimą, galima teigti, jog didžiausių problemų kyla taikant turto konfiskavimą iš trečiųjų asmenų. Galiausiai, darbas užbaigiamas išplėstinio turto konfiskavimo, kaip naujos baudžiamojo poveikio priemonės teorine analize. Remiantis lyginamuoju metodu buvo nagrinėtos Vakarų Europos valstybės taikomos išplėstinės konfiskacijos sąlygos. Nors užsienio valstybės ir vengia taikyti išplėstinį turto konfiskavimą tretiesiems asmenims, tačiau Lietuvoje ši sritis... [toliau žr. visą tekstą] / The author of this scientific work analyzed the confiscation of property, as one of the criminal sanctions. The aim - to find out the confiscation purposes. First, based on analysis of documents method, were examined international law, which, as one of the criminal law enforcement measures are set out in the confiscation of property. This implied that the purpose of confiscation is associated with the intended purpose, that person can not get profit from the offense. In Lithuania criminal law confiscation purpose is best understood in the context of appling this criminal sanction. It should be noted that the confiscation conception of Lithuania was changed, from the Soviet confiscation as an additional punishment to the current concept of criminal sanctions. Based on the analysis method was studied the asset which can be confiscated. The biggest problem is the confiscation of property from third parties in Lithuania. Finally, the work is completed considering extended confiscation as new criminal sanction. Using the comparative method was examined confiscation conditions of some Western European countries. In conclusion it can be said that Western countries, opposite as in Lithuania, are avoiding to use extended confiscation for the third parties. A review of the European Court of Human Rights to conclude that in Lithuania, the confiscation of assets, and expanded the conditions for confiscation of assets from third parties, does not fully comply with the practice of European... [to full text]

Šis darbas yra skirtas atskleisti Europos Sąjungos teisės įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei, nagrinėjant Europos Sąjungos teisės aktų ypatumus, jų įtvirtinimo nacionalinėje teisėje mechanizmus ir principinius įgyvendinimo žingsnius. Darbo autorė apžvelgia Europos Sąjungos teisės aktų tipus ir nagrinėja jų tiesioginę įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamas Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo mechanizmas, jų rūšys ir tai, kokią įtaką kokie teisės aktai daro Lietuvos Respublikos nacionalinei teisės sistemai. Šioje dalyje aptariama, kokia Europos Sąjungos teisės aktų reikšmė nacionalinės teisės leidybai, paminimi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Antrojoje darbo dalyje tiesiogiai žvelgiama į pirminių ir antrinių Europos Sąjungos teisės aktų įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės sistemai. Kreipiamas dėmesys į teisės aktų inkorporavimą bei tiesioginį poveikį nacionalinei teisei. Apžvelgiamos tam tikros konvencijos, turinčios įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės formavimui. Trečiojoje darbo dalyje autorė tiesiogiai paliečia nacionalinės baudžiamosios teisės institutus, kuriems didelės reikšmės turi Europos Sąjungos teisė; tai tokie institutai kaip fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos stadijos, bendrininkavimas. Nagrinėjama, kaip Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami konkrečiose nacionalinio baudžiamojo įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the author aspires to fully explore the importance of European Union law for the national criminal law. This is done by taking a closer look at the European Union law and how it is incorporated into national law. Author is analyzing different types of European Union legal acts and how they directly influence national and national criminal law. The first part of this paper is dedicated to the European Union legal acts types, their adoption procedures and how they influence Lithuanian legal system. It is analyzed how European Union law is influencing national legislation and the author mentions some aspects that should be taken into consideration when national law is being harmonized with European Union law requirements. In the second part of the work a direct look is taken at the primary and secondary European Union legal acts influence for the national criminal law system. Moreover, it is analyzed how European Union law is incorporated into national law and what influence it has. Finally, some of international conventions are reviewed, precisely the ones that have influence for national criminal law formation. In the final part of the paper particular institutes of national criminal law are examined. These are the institutes that are highly influenced by European Union legal acts, such as liability of natural an legal persons, stages in the commission of crime, aiding and abetting. The author analyses how European Union legal acts regarding the mentioned... [to full text]

SUMMARY The key words in this final master degree work “Connection, Purpose and Place of Punishment Enforcement and Criminal Law” are the branch of punishment enforcement law, the branch of criminal law, legal system, punishment, connection of punishment enforcement law and criminal law in legal system. Punishment enforcement law and criminal law make some kind of the aggregate in legal system which regulates all questions connected with investigation of criminal act and realization of the imposed punishment. It is noted that the branch of punishment enforcement law and the branch of criminal law are independent branches of the law in the legal system. They are different by their indications, subject and specific principles but they can’t function isolated from each other and are close related. The branches of punishment enforcement law and criminal law form common state’s legal basis of crime control.

Tiriamoji problema Šiame darbe yra tiriama nusikalstamų veikų daugeto instituto problematika. Nusikalstamų veikų daugetas kaip baudžiamosios teisės institutas pasižymi tuo, kad savyje apjungia tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo problemas. Su nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemomis yra susiduriama tada, kai yra sprendžiami pavienės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto klausimai. Konstatavus nusikalstamų veikų daugeto egzistavimą, yra būtina pereiti prie kitos problemos sprendimo – baudžiamosios atsakomybės individualizavimo. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto formos. Taigi vieningai teismų praktikai formuoti yra būtini vienodi ir aiškūs nusikalstamų veikų daugeto formų išskyrimo bei tarpusavio atribojimo kriterijai. Apibrėžus nusikalstamų veikų daugeto formas, yra būtina nustatyti ir jų įtaką asmens, padariusio nusikalstamas veikas, baudžiamajai atsakomybei. Žinoma, pagrindinė įtaka baudžiamajai atsakomybei pasireiškia per bausmių bendrinimo taisykles, tačiau reikia nepamiršti ir kitų aktualių klausimų (tokių kaip bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir t.t.), kurių sprendimas vienaip ar kitaip priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto buvimo. Ne gana to, kartais tenka... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem In the present doctoral dissertation, the problematic issues of the institute of multiple offences are analysed. Multiple offences as an institute of criminal law is characterised as involving the problems of both the qualification of criminal offences and the individualisation of criminal liability. The problems of the qualification of criminal offences are relevant, when questions of the separation of single criminal acts from multiple offences are dealt with. When the existence of multiple offences is established, it is necessary to move on to the consideration of another problem—the individualisation of criminal liability. The individualisation of criminal liability depends on the form of multiple offences. Therefore, for the formation of a uniform case-law, homogeneous and clear criteria for the differentiation of the forms of multiple offences and their separation form each other are essential. When the forms of multiple offences are defined, it is necessary to evaluate their impact on the criminal liability of the person who committed the criminal act. Of course, the key influence on criminal liability manifests through the rules of the combination of sentences; however, one should not forget other topical issues (such as sentence suspension, release from a custodial sentence on parole and the replacement of the term not served of the custodial sentence with a more lenient penalty, statute of limitations of a judgement of conviction, etc.) the... [to full text]