Magistro darbe nagrinėjamas 2002 m. birželio 13 d. Tarybos Pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimas Lietuvos teisės sistemoje. Darbe apžvelgiamas Europos arešto orderio instituto atsiradimas ir raida, nagrinėjami Europos arešto orderio vykdymo arba atsisakymo jį vykdyti pagrindai ir sąlygos, Europos arešto orderio išdavimo ir vykdymo procedūros, orderio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Darbe analizuojamas ir vienas aktualiausių klausimų - probleminis Pamatinio sprendimo perkėlimas į nacionalinę teisę kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių atveju. Taip pat pateikiamos atskiros autorių nuomonės dėl Europos arešto orderio ir jį įgyvendinančių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimams. Be to, vaizdingai pateikiami ir analizuojami statistiniai duomenys, atspindintys Lietuvoje išduotų Europos arešto orderių skaičiaus pokytį bei išduotų Europos arešto orderių ir perduotų asmenų į Lietuvą santykį, atliekama jų lyginamoji analizė. Geresniam temos supratimui visame darbe pateikiami pavyzdžiai iš Lietuvos teismų ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros praktikos bei aptariamos pastebėtos Europos arešto orderio taikymo praktikoje tendencijos. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos išvados bei pasiūlymai dėl esamos teisinės bazės, reglamentuojančios asmens perdavimą pagal Europos arešto orderį, tobulinimo. / The author studies a legal measure, which was introduced by a type of European Union law known as Framework Decision, adopted in June 2002 by the European Union Council of Ministers. Lithuania has implemented the Framework Decision on the European Arrest Warrant by making modifications to the national Criminal Code and the Code of Criminal Procedure. It should be noted, that the European Arrest Warrant is the first European instrument, implementing the principle of mutual recognition. The master‘s thesis deals with the concept and system of the European Arrest Warrant, it’s historical development, examines mandatory and discretionary grounds for non execution of the European Arrest Warrant, legal procedure, requirements of the form and content of the European Arrest Warrant. The author also focuses on some obstacles and problems found at national level during implementation of the Framework Decision. Furthermore, the author analyzes the statistical rates of issuing European Arrest Warrant and the surrendered persons to Lithuania. Aditionally, the master’s thesis is illustrated by practical application of the European Arrest Warrant. Finally, the author gives summarized conclusions and makes particular suggestions for improving existing legal norms, which regulate the European Arrest Warrant.

Šis darbas yra skirtas atskleisti Europos Sąjungos teisės įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei, nagrinėjant Europos Sąjungos teisės aktų ypatumus, jų įtvirtinimo nacionalinėje teisėje mechanizmus ir principinius įgyvendinimo žingsnius. Darbo autorė apžvelgia Europos Sąjungos teisės aktų tipus ir nagrinėja jų tiesioginę įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamas Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo mechanizmas, jų rūšys ir tai, kokią įtaką kokie teisės aktai daro Lietuvos Respublikos nacionalinei teisės sistemai. Šioje dalyje aptariama, kokia Europos Sąjungos teisės aktų reikšmė nacionalinės teisės leidybai, paminimi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Antrojoje darbo dalyje tiesiogiai žvelgiama į pirminių ir antrinių Europos Sąjungos teisės aktų įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės sistemai. Kreipiamas dėmesys į teisės aktų inkorporavimą bei tiesioginį poveikį nacionalinei teisei. Apžvelgiamos tam tikros konvencijos, turinčios įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės formavimui. Trečiojoje darbo dalyje autorė tiesiogiai paliečia nacionalinės baudžiamosios teisės institutus, kuriems didelės reikšmės turi Europos Sąjungos teisė; tai tokie institutai kaip fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos stadijos, bendrininkavimas. Nagrinėjama, kaip Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami konkrečiose nacionalinio baudžiamojo įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the author aspires to fully explore the importance of European Union law for the national criminal law. This is done by taking a closer look at the European Union law and how it is incorporated into national law. Author is analyzing different types of European Union legal acts and how they directly influence national and national criminal law. The first part of this paper is dedicated to the European Union legal acts types, their adoption procedures and how they influence Lithuanian legal system. It is analyzed how European Union law is influencing national legislation and the author mentions some aspects that should be taken into consideration when national law is being harmonized with European Union law requirements. In the second part of the work a direct look is taken at the primary and secondary European Union legal acts influence for the national criminal law system. Moreover, it is analyzed how European Union law is incorporated into national law and what influence it has. Finally, some of international conventions are reviewed, precisely the ones that have influence for national criminal law formation. In the final part of the paper particular institutes of national criminal law are examined. These are the institutes that are highly influenced by European Union legal acts, such as liability of natural an legal persons, stages in the commission of crime, aiding and abetting. The author analyses how European Union legal acts regarding the mentioned... [to full text]

SUMMARY Extradition is the official process by which one nation or state requests and obtains from another nation or state the surrender of a suspected or convicted criminal. As between nations, extradition is regulated by treaties. As between states or other political subdivisions on a domestic level, extradition is more accurately known as rendition. The master thesis is a research of the concept of extradition in historical perspective, trying to overlook deeper the basics of this legal norm. The research of the concept of extradition in historical perspective, trying to overlook deeper the basics of this legal norm. The research is made by comparing the institute of extradition and institute of fugitives in the context of international law, other legal acts. Fundamental legal acts of extradition are thoroughly discussed in the master thesis. The author presents the analysis of conventions, bilateral, agreements, national laws of extradition, principle of reciprocity and moral human rights. The author presents opinions of various contemporary Lithuanian scientists such as V. Vadapalas, A. Nevera, A. Čepas, J. Žilinskas, G. Goda, M. Kazlauskas, P. Kuconis, G. Švedas, L. Visockienė. Also were used fundamental works about extradition by M. Akehurst, S. Bedi, G. Gilbert, H. Lauterpacht, I. A. Shearer, A. Boicov, R. Valejev, J. Vasiljev, B. Velčev, L. Galenskaja etc. International agreements, national criminal laws and laws of criminal procedure are also analyzed in the study... [to full text]