Lietuvoje darbo santykius reglamentuoja 2003-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas. Tačiau šiuo įstatymu nustatytas darbo santykių reguliavimas neužtikrina darbuotojams absoliučių darbo ir socialinių garantijų. Sudarant kolektyvines sutartis darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl to, kas nereglamentuota teisės aktais, taip pat kolektyviniai darbo santykiai padeda užtikrinti lygiavertę kolektyvinės sutarties šalių padėtį. Akivaizdu, kad darbuotojas efektyviau gali ginti savo teises ne individualiai, o kolektyviai prieš darbdavį, kuris yra ekonomiškai stipresnė šalis. Taip pat įstatymais neįmanoma apibrėžti visų situacijų atskirose įmonėse, todėl kolektyvinės sutartys atlieka didelį vaidmenį reglamentuojant darbo santykius. Jos yra labai susiję su individualiom darbo sutartim. Būtent kolektyvinių ir individualių darbo sutarčių santykiai yra nagrinėjami šiame darbe. Vertinant kolektyvinės sutarties santykį su individualia darbo sutartimi, darytina išvada, kad turi galioti in favorem principas – taikomos darbuotojui palankesnes darbo sąlygas nustatančio teisės akto nuostatos. Kolektyvinės sutarties reikšmė tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų teisinės savimonės, profesinių sąjungų aktyvumo bei padėties darbo rinkoje. / The main source of Lithuanian labour law is the Labour Code of Lithuania, which was enforced on the first of January, 2003. But the Labour Code of Lithuania can not give absolute all work and social guarantees to the employers. Two social partners (employers from one side and employees from another) when signing the collective agreement negotiate the things, that are not regulated by the law. Collective labour relations ensure the equal position for both sides of collective agreement. It is obvious, that collective bargaining and collective agreement protect the rights of employees efectivelly. The other reason, why collective agreements are very important, is that the Labour Code of Lithuania can not foresee all the situations, that can happen in particular working place. Provisions of the collective agreement are related to the content of the employment contract. This article analyses the competition between norms of different sources of labour law. The conclusion of this work, is that the importance of collective agreement depends on the legal consciousness of the employer, on the activity of the trade union and also on the status of the working market.

Šio darbo tikslas – recidyvo sampratos bei recidyvo reikšmės taikant baudžiamuosius įstatymus analizė. Darbe trumpai aptariama penitenciarinio bei faktinio recidyvo sampratos, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas legaliojo (bendrojo) recidyvo sampratai. Naujajame BK buvo įtvirtintos dvi recidyvo rūšys: paprastas ir pavojingas, todėl dalis darbo skirta šių recidyvo rūšių reglamentavimo analizei. Darbe taip pat atskleidžiama recidyvo reikšmė atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant bausmę, atidedant bausmės vykdymą ar atleidžiant nuo bausmės vykdymo bei recidyvo reikšmė teistumo terminų išnykimui. Didžioji darbo dalis skiriama recidyvo sampratos bei reikšmės analizei Lietuvos BK normų kontekste, tačiau atitinkamas dėmesys skiriamas ir recidyvą bei į jį panašius institutus reglamentuojančių užsienio valstybių baudžiamųjų įstatymų apžvalgai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kuriose atsispindi ne tik recidyvo sampratos, bet ir recidyvo reikšmės trūkumai bei privalumai. Darbą sudaro šešios dalys: įžanga, recidyvą reglamentuojančių teisės normų atsiradimas ir raida Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, recidyvo samprata ir rūšys, recidyvo reikšmė, recidyvą ir į jį panašius institutus reglamentuojančių užsienio valstybių baudžiamųjų įstatymų apžvalga, išvados ir literatūros sąrašas. / The aim of this work is to analyse recidyvism conception and its importance in the context of criminal law practise as well as briefly review penitentiary and factual relapse terms. However, this paper concentrates on legal (common) concepts mainly. There are two types of relapse defined in the new Criminal Code: ordinary and dangerous one, therefore both of the sorts are analysed in this thesis. It also includes disclosure of relapse significance in the matter of excusing a person from criminal law responsibility, prescribing with penalty, delaying penalty prosecution, dispensing from penalty execution and importance of relapse in the case of disappearance of previous conviction terms. The major part of this paper is dedicated to analysing relapse terms and consequences in the subject of criminal law in Lithuania, yet an appropriate part of this work is devoted to relapse review of institution regulations similar to Criminal Code of foreign countries. At the end of this thesis conlusions are made that highlights the concepts of relapse along with its advantages and disadvantages. This work consists of six parts: introduction, origin of law rule regulations of relapse and its evolution in the context of criminal law in Lithuania, relapse terms and varieties, its significance, in detail relapse analysis and review of institution regulations similar to Criminal Code of foreign countries, conlusions and bibliographical entries.

Savo diplominiame darbe trumpai apžvelgiau teismo fotografijos ir vaizdo panaudojimo teisinėje praktikoje raidą. Jame analizuojami teismo fotografijos mokslininkų ir praktikų darbai, patarimai, patalpinti įvairiuose mūsų šalies bei užsienio leidiniuose, skirtuose teismo fotografijos, vaizdo panaudojimo baudžiamajame procese problemoms analizuoti. Akcentavau, kad įvykio vietos, daiktų, objektų, nusikaltimo įrankio atvaizdavimas fotografijos ar filmavimo būdu yra įrodymų rinkimo proceso dalis, pabrėžiama vaizdo, pateikimo teismui kaip įrodymas, reikšmė. Išanalizavau bendrus ir specifinius fotografavimo bei filmavimo būdus, taikomus tiriant įvairių rūšių nusikaltimus. Pavyzdžiui, fotografuojant nužudymo vietą, lavoną, jo žaizdas, kraujo dėmes turi būti naudojama spalvota fotojuosta. Pastatas, kuriame įvyko žmogžudystė, fotografuojamas ar filmuojamas iš išorės ir vidaus, o lavonas-iš ne mažiau kaip penkių skirtingų vietų. Vienas iš pagrindinių fotografavimo ar filmavimo tikslų yra tas, kad užfiksuoti kuo daugiau naudingos informacijos, įgalinčios paadanti nustatyti, kur ir kokiu būdu nusikaltimas buvo padarytas. Be to, pažymėjau, kad nemažą reikšmę tyrimui turi ir vizualinis fiksavimas daiktų bei pėdsakų, liudijančių apie aukos gyvenimo būdą, jo asmenybę, įpročius. Aprašyti, suklasifikuoti bei išanalizuoti atvejai, kai įvykio vieta, joje aptikti objektai, daiktai, pėdsakai turi būti fotografuojami ar filmuojami iš arti, vidutinio ar didesnio atstumo. Pavyzdžiui, tiriant serijiniu... [toliau žr. visą tekstą] / It reflects on current approaches to crime scene photography described in numerous photographic publications but it also includes the observations and suggestions of profilers and photographic examiners who analyze these photographs for forensic evidence. Forensic photography is the art of producing an accurate reproduction of a crime scene for benefit of a court. It is part of the process of evidence collecting. I have been dealing also with a whole course on the purpose of forensic photography. This includes recording the original crime scene, recording all evidence, providing a permanent visual record and understanding the admissibility of photographic evidence and covers basics of crimes regardless of the kind There are procedures that need to be followed and there are some specific only to that particular crime. For example, with homicides color film must be used. Photographs must be taken of the exterior and interior of the building. Photos must be taken of the body itself from as many as five different angles, the adjoining rooms, close up of body wounds, any weapons found, any trace of evidence such as blood, any signs of struggle, any signs of prior activity to the homicide, such as drink on a table and all views that witnesses had there were any. I also found out an area of photography that typical forensic photographer did not get into. As with all other types of photography, a forensic photographer first has to learn the basics of the equipment that is used such... [to full text]

Bausmių skyrimas yra ypatingas baudžiamosios teisės institutas, nes skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra realiai įgyvendinama baudžiamoji teisė ir jos paskirtis. Todėl bet kokia kaltininkui skiriama bausmė turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 dalies nuostatų matyti, jog vienas iš tokių skiriamos bausmės individualizavimą įtakojančių veiksnių yra baudžiamajame kodekse įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Parodydamos teismui tam tikrus momentus, mažinančius nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžiančius švelninti tokią veiką įvykdžiusio asmens baudžiamąją atsakomybę, šios aplinkybės tampa neatsiejama bausmių skyrimo, kaip bene svarbiausio bei sudėtingiausio baudžiamojo proceso etapo, dalis. Atsižvelgdamas į tiesiogiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 dalyje įtvirtintas ar, vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, tik konkrečioje byloje lengvinančiomis pripažintinas aplinkybes, teismas gali paskirti kaltininkui švelnesnę iš atitinkamoje baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos sankcijoje numatytųjų bausmės rūšį ar mažesnį tokios bausmės dydį. Be to, remdamasis baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, teismas taip pat gali paskirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelnesnę, nei numatyta tokioje sankcijoje, bausmę (baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., 62 str. 1 – 2 d.) ar net apskritai atleisti minėtą asmenį nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Imposing of penalties is a special institution of the criminal law because the criminal law and its assignment are practically implemented while imposing the penalty on the person, who has committed the criminal deed. Thus, any penalty, imposed on the culprit, should be just and appropriately individualized. According to the provisions of part 2 of art.54 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the circumstances, which facilitate amenability and are fixed in the Criminal Code, are among the factors, which influence individualization of the penalty to be imposed. By revealing certain moments to the court, which reduce gravity of the criminal deed and permit to mitigate the criminal amenability of the person, who committed this deed, these circumstances become a constituent part of imposing penalties, serving as the most important and the most complex stage of the criminal process. With taking into consideration the provisions, fixed directly in part 1 of art.59 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, or being ruled by the provisions, fixed in part 2 of the same article, which acknowledge the facilitating circumstances in the definite lawsuit, the court may impose a more mitigated type of the penalty, foreseen in the appropriate sanction of the norm, defined in a special part of the Criminal Code, on the culprit. Moreover, referring to the circumstances, which mitigate the criminal amenability, the court may also impose a more mitigated penalty on the... [to full text]

Gydytojai – ypatingai su skausmu susijusi žmonių grupė. Jie ne tik kasdien kaip specialistai susiduria su kitų žmonių skausmu, bet ir patys gali karts nuo karto patirti didesnį ar mažesnį skausmą. Tai, kaip jie supranta šį potyrį, įtakoja ir jų pačių skausmo įveikos būdus, ir tai, kaip jie reaguoja į pacientų nusiskundimus. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kaip skausmą supranta skirtingų kartų ir skirtingo išsimokslinimo medicinos studentai bei jau dirbantys gydytojai. Tikrinama hipotezė, kad studijų pakopa, teorinės žinios bei darbo su pacientais patirtis gali įtakoti skausmui priskiriamą reikšmę. Hipotezėms tikrinti buvo pasirinkta Q metodologija. 44 pirmojo ir 36 penktojo VU Medicinos fakulteto medicinos specialybės studentai bei 32 dirbantys įvairių specializacijų gydytojai užpildė „Skausmo reikšmės klausimyną“, kurį sudaro 92 teiginiai – įvairūs skausmo apibūdinimai. Šie teiginiai turėtų atspindėti lietuviškos kultūros suformuotą skausmo reikšmę, nes buvo surinkti remiantis tokiais šaltiniais: lietuviškos literatūros apie skausmą analize, interviu su 9-iais asmenimis, 3-jų fokus grupių medžiaga. Taip pat, siekiant įtraukti kuo įvairesnes nuomones apie skausmą, keletas teiginių buvo paimta iš S. Aldrich ir C. Eccleston naudoto klausimyno „Making sense of everyday pain“ (2000). Statistiškai apdorojant rezultatus, buvo atliekama faktorinė analizė. Kiekvienai imčiai išskirta po 9 faktorius. Nustatyta, kad subjektyvi skausmo reikšmė, kurią turi sukūrę medicinos... [toliau žr. visą tekstą] / Physicians have particular relations to pain. They not only as specialists encounter other‘s pain every day, but also can suffer their own pain on some occasions. How they understand this phenomenon is related to their own ways of pain coping and to their reaction to the patients. In our research we tried to estimate how medical students and employed physicians, belonging to different generations and having different educational experience understand pain. The hypothesis was raised, saying that age, theoretical knowledge and working with patients experience can influence the meaning of pain. To test hypothesis Q methodology was used. 44 first year, 35 fifth year medical students and 32 placticizing physicians took part in our investigation and filled in “The Meaning of Pain Questionnaire”, which consisted of 92 different statements – variuos pain descriptions. These statements should reflect the meaning of pain created by Lithuanian culture, because they were collected using such sources: analysis of the Lithuanian literature about pain, individual interviews with 9 persons and material of 3 focus groups. Some statements from Aldrich and Eccleston (2000) questionnaire „Making sense of everyday pain“ were included as well. Statistical analysis was based on factor discrimination. 9 factors (accounts) were discriminated from the answers of participants in each group. It was inferred, that the subjective meaning of pain, which was constructed by medical students and employed... [to full text]

Darbo tikslas – semantiniu aspektu ištirti ir aprašyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų maitinimo įmonių pavadinimus. Tikslui pasiekti buvo keliami tokie uždaviniai: a) lietuviškus pavadinimus suskirstyti į semantines grupes; b) lietuviškus simbolinius pavadinimus suskirstyti į grupes pagal jų sandarą; c) aprašyti lietuviškų simbolinių pavadinimų semantinę raišką; d) išanalizuoti lietuviškų maitinimo įmonių pavadinimų konotacijas; e) aptarti surinktų simbolinių pavadinimų santykį su bendrine kalba. Tyrimui atlikti iš didžiausios Lietuvoje maitinimo ir pramogų srities interneto svetainės www.meniu.lt buvo surinkti 1096 įmonių pavadinimai: 596 Vilniaus, 292 Kauno ir 208 Klaipėdos. Atlikus tyrimą pastebėta, kad daugiausia yra pavadinimų, sudarytų iš vieno ar dviejų žodžių. Pavadinimų, sudarytų iš trijų ir daugiau žodžių, yra vos 5 proc. Vienažodžiai simboliniai įmonių pavadinimai dažniausiai yra padaryti iš daiktavardžių, iš žodžių junginių padaryti pavadinimai — daiktavardiniai. Semantiniu požiūriu įmonių pavadinimai yra konkretūs, paprasti ir aiškūs, dažniausiai tiesiogiai nusakantys maitinimo įmonės rūšinį vardą (kavinė, baras, restoranas) arba statinį, pastatą, valstybę, miestą, mieste esančią vietą, įvairių asmenų vardus. Konotacinis žodžių reikšmių tyrimas parodė, kad maitinimo įmonių pavadinimuose ryškiausios yra potencialiosios linksmumo ir lietuviškumo, o rečiausios – tamsumo, niūrumo ir triukšmingumo semos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nelietuviški ar pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work was to discover in semantic aspect and describe the names of food companies in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. In order to achieve this aim the following problems had been raised: a) to divide Lihuanian names into semantic groups; b) to divide symbolic Lithuanian names into groups according to their stucture; c) to describe the semantic meaning of symbolic Lithuanian names; d) to analyse the connotations of the names of Lithuanian food companies; e) to discuss the balance among the collected symbolic names and the common language. To make this research from the main Internet site www.meniu.lt about food and entertainment fields had been collected the names of 1096 food companies: 596 in Vilnius, 292 in Kaunas and 208 in Klaipėda. Having completed the research it had been noticed that majority of names are made up of one or two words. There are only 5 percent of names made up of three or more words. Noun functions as the main word in both one word and phrasal symbolic names. From semantic point of view the names of the companies are concrete , simple and clear most often directly describing the kind of the company (a cafe, a bar or a restaurant) or the building, country, city or the place in the city, names of different people. The research has shown that in the names of companies dominate potencial signs of cheerfulness, whereas darkness and gloominess, raucousness and stateliness are the rarest ones. Having completed the research it had been determined that... [to full text]

Darbe nagrinėjama skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių opozicija bendrinės lietuvių kalbos morfonologinėje sistemoje. Remiantis A.Girdenio fonologinės analizės metodika ir N.Trubeckojaus morfonologijos teorijos pagrindais, surinkta kalbinė medžiaga – skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių opozicijų poros, kurių žymėtieji ir nežymėtieji nariai skiria žodžių reikšmę ar gramatines formas, - skirstoma į tris grupes: opozicijos, skiriančios leksinę, leksinę ir gramatinę ar tik gramatinę reikšmę. Aprašant minėtas grupes, darbe aptariama, kuriose kalbos dalyse nagrinėjamos opozicijos pasireiškia sistemingai, kurios opozicijos yra dažnesnės. Taip pat pateikiami šakninių morfemų, kuriose kontrastuoja skardieji ir duslieji priebalsiai, struktūriniai tipai, aptariama nagrinėjamų opozicijų vieta šiuose tipuose. Išvadose pateikiami tyrimo rezultatai: lietuvių kalbos morfonologinėje sistemoje reikšmingiausios leksinę reikšmę skiriančios opozicijos; skardieji ir duslieji priebalsiai kontrastuoja veiksmažodžių, daiktavardžių ir būdvardžių šakninėse morfemose; dominuojantys šakninių morfemų tipai yra CVC, CVCC ar CCVC; dažnesnės yra šaknies galo opozicijos; nedidelė dalis nagrinėjamų opozicijų sinchroniškai neskiria nei leksinės, nei gramatinės reikšmės. / The object of the investigation of this work is opposition of voiceless and voiced consonants. Using the methods of phonological analysis of A. Girdenis and the theoretical stems of morphonology by N. Trubetskoy, the collected linguistic material – pairs of opposition of voiceless and voiced consonants is divided in groups: opposition with lexical meaning, with lexical and grammatical or only with grammatical meaning. In this work we investigate in detail in what parts of speech oppositions develop systematically, the phonetic structure of the root morphemes is investigated and the place of the oppositions of the morphemes is defined. The investigation shows (proves) that in the morphonological system of the Lithuanian language the opposition develops systematically, destining lexical meaning and it was determines that the analysed oppositions are more often found in the root morphemes of verbs and nouns. Dominating structural types of root morphemes of the opposition are seen at the end of the root. The definite port of the opposition of voiceless and voiced consonants don’t distinguish neither lexical nor grammatical meaning.

Kiekviena organizacija apdoroja informacija kompiuterinėse sistemose ir negali apsieiti be organizacijos informacinių sistemų saugos. Stiprinant organizacijos saugą ir investuojant lėšas, yra poreikis žinoti saugos lygį. Norint išlaikyti saugą tame pačiame lygyje, saugos įvertinimo darbai turi būti atliekami dažnai. Bet jie yra sudėtingi, vykdomi lėtai, rezultatai yra aktualūs tik įvertinimo vykdymo metu. Šias problemas išspręs nuolatinis tinklo stebėjimas, automatizuotas pažeidimų fiksavimas, saugos lygio įvertinimo pateikimas skaitine reikšme, tam kad sekti saugos lygio kitimus laike. Todėl darbe yra sukuriamas automatizuotas įrankis kuris nuolat stebi tinklą ir atsižvelgiant į sukurtą metodiką fiksuoja pažeidimus. Metodika susieja organizacijos saugos politiką su automatizuotu įrankiu ir suteikia jam galimybę apskaičiuoti bendrą saugos įvertinimą atsižvelgiant į saugos politikos pažeidimų kiekį ir jų riziką. Pažeidimų fiksavimui yra pasirinktas „Snort“ įrankis dirbantis NIDS režimu pagal specialiai sukurtas taisykles. Pažeidimų informacija saugoma MySql duomenų bazėje. Saugos lygio įvertinimo skaičiavimui ir atvaizdavimui yra naudojama PHP kalba. / Every organization process information in information systems and cannot manage without the protection of organization information systems. Due to reinforcing protection of organization and investments, a need to know the level of protection exists. In order to retain the same level of protection, security assessment works should be performed regularly. However, they are complicated, performed slowly, and the results are relevant only during the assessment. The above mentioned problems can be solved constantly monitoring the network, registering the violations with the help of automated means, presenting the evaluation of the level of protection in numeric values, so that the changes in the level of security in time could be traced. Therefore, in the following work an automated mean, constantly monitoring the network and registering the violations according to the crated methodology, is created. Methodology relates organization security policy with the automated mean and provides it with the possibility to calculate the general evaluation of security considering the number and the level of risk of violations. The „Snort“ tool, working in NIDS mode according to specially created rules, is chosen to register the violations. Information regarding the violations is saved in MySql data base. PHP language is applied to calculate and map the assessment of the level of security.

The goal of the present thesis is to ascertain the impact of different drugs, intended for the infarction treatment; investigation of the other factors, which may stipulate bleeding in the course of the operation and within the post-operation period. The investigation was carried out in two stages. During the first stage the data was accumulated for processing (investigation of the sample homogeneity and normality); the second stage implied solution of the statistical tasks (solution of the tasks, which correspond to the goals of the thesis). The methods of data analysis and the models of binary logistic and linear logistic regression were applied. 89 patients, who survived the myocarditis infarction, were investigated and it was ascertained that there is no huge difference in between the tranexamic acid and aprotinin. The bleeding complications may be caused by aspirin, which has been used before the operation. One of the complications, i.e. the drainage, may be predicted, judging from the amount of haemoglobin, haematocrit in the blood as well as creatinin. The model of the binary logistic regression assisted us in drawing the conclusion that smoking, hypothermia, euroscore and other factors produce an impact upon the bleeding complications.

The process of communication involves two types of meaning: explicit and implicit. An attempt is made to draw a distinction between two carriers of implicit meaning- presupposition and implicature. It is argued that presupposition is what the speaker assumes before making an utterance, and implicature is what the addressee infers from a linguistic structure used in an appropriate linguistic context. Implicature is of two types: non-contextual (or non-situational) and contextual (or situational). Although both types of implicature are determined by the context, they are generated using different types of context. Non-contextual implicature arises in contexts which are familiar to the addressee, while contextual implicature arises in contexts (situations) which are new to the addressee. Pragmatic competence is the ability to discover implicit meaning. Thus, of great importance is the description of the mechanism that carries implicit meaning. There are two such mechanisms: 1) linguistic structures used in appropriate linguistic contexts and 2) linguistic structures used in appropriate situations. The first mechanism is responsible for the generation of non-contextual implicature while the second mechanism is responsible for the generation of contextual implicature. Both types of implicature contribute to the economy of language. However, of the two types of implicature, the more important in the respect is contextual implicature- it makes possible to use one and the same... [to full text]