Die vorliegende Abschlussarbeit setzte sich zum Ziel, die Verben des Mitteilens in den Zeitungen Stuttgarter Nachrichten und Berliner Morgenpost zu analysieren. Die dabei insbesondere in den Blick genommenen Redemittel waren die Verben des Mitteilens in den Polizeiberichten als Untersuchungsquelle, weil sie beim Informieren auf den Informationssender sowie –empfänger in der genannten Textsorte sehr häufig vorkommen. Beim Analysieren von Verben des Mitteilens in beiden genannten Zeitungen wurden folgende Schlussfolgerungen gezogen: 1. Es wurden 220 Belege von Polizeiberichten, je 110 aus den Zeitungen Stuttgarter Nachrichten (StN) und Berliner Morgenpost (BMp) gefunden. Jeder Bericht wurde nach seinem Inhalt zur bestimmten Gruppe zugeordnet: Berichte über Verkehrsunfälle, Unglücksfälle, Brände, Diebstähle und Überfälle, Drohungen, Morde und andere Arten der Berichte. 2. In jedem Polizeibericht von dieser Art wurde nach den Verben des Mitteileins (s. S. 16) gesucht und nach dem pragmatischen Prinzip analysiert. Nach der Analyse wurde folgender Schluss gezogen, dass mit den Verben dieser Art nicht nur die Polizei bzw. zu der anderen Gerechtigkeitsinstitution gehörende Person, sondern auch die Bürger zu den Informationssendern werden können: • Bei der Vermittlung der Information verwenden die Journalisten in den Polizeiberichten meistens das Verb mitteilen (StN – 46,75 %; BMp – 44,44 %). Mit diesem Verb des Mitteilens wird oft auf einen Informationssender Polizei und nur... [der volle Text, siehe weiter] / Šio bakalauro darbo tema – „Pragmatinė ir morfologinė pranešimo veiksmažodžių analizė (pagal policijos pranešimų pavyzdžius). Tyrimo tikslas – iš Vokietijos laikraščių Stuttgarter Nachrichten (StN) (liet. Štutgarto Naujienos) ir Berliner Morgenpost (BMp) (liet. Rytinis Berlyno paštas) išrinktų policijos pranešimų, suskirstytų į grupes pagal suteikiamą informaciją, ir juose rastų pranešimo veiksmažodžių analizė, remiantis pragmatiniu bei morfologiniu aspektais. Iš viso buvo rasta 220 policijos pranešimų, kiekviename laikraštyje po 110. Šiuose pranešimuose 313 kartų aptikti pranešimo veiksmažodžiai. Vartodami kiekvieną iš šių veiksmažodžių žurnalistai suteikia tam tikrą informaciją apie įvykio priežastis, pasekmes, aplinkybes ir pan. skaitytojui. Dažniausiai policijos pranešimuose buvo aptinkami veiksmažodžiai: mitteilen (liet. pranešti), sagen (liet. sakyti), alarmieren (liet. iškviesti pagal aliarmą), berichten (liet. pranešti, duoti žinią), melden (liet. pranešti, paskelbti), ankündigen (liet. paskelbti, pranešti), aussagen (liet. pasakyti, pareikšti) ir kt. (žr. psl. 16). Kiekvienu iš šių veiksmažodžiųžurnalistai nusako informacijos apie įvykį skleidėją, kuris pranešimuose dažnai įvardijamas kaip policijos ar kita teisėtvarkai priklausanti institucija. Tačiau galima rasti ir tokių pranešimų, kuomet policininkai tampa informacijos gavėjais, pavyzdžiui, veiksmažodžiu alarmieren visuomet nusakoma, jog gyventojai pranešė policijai apie nusikalstamą veiką ar nelaimingą... [toliau žr. visą tekstą] / Pragmatical and morphological analysis of the Verbs Related to Giving News (according to examples of the police announcments).

The purpose of this paper was to discover the politeness schemes in two languages – American English and Lithuanian – and then compare the means of expressing politeness strategies in the two mentioned languages. The method used in the paper is a survey, evaluated by both qualitative and quantitative methods. The research illustrated that the two mentioned cultures do indeed use the speech acts of gratitude and apology. It also showed that American Female and American Male groups tend to choose more polite reactions, while Lithuanian Female and Lithuanian Male groups tend to use less polite reactions more often. Americans (both genders) do not imply the feeling of gratitude or apology, they say it directly. The Lithuanians (both genders) expressed gratitude or apology in everyday situations not as often and not as directly. In other words, the Lithuanian culture tends to use positive politeness; and vice versa, the American culture tends to use negative politeness. Besides that, the research revealed that gender plays a significant role in the answers of the survey respondents. The Female Americans and Female Lithuanians seem to be more polite than their male counterparts. It was also revealed that the respondents of American nationality express gratitude or apology in a more polite way and use more speech acts of gratitude or apology in both private and public spheres than the group of Lithuanian respondents. I believe, that my research is very important and relevant as it... [to full text] / Šio mokslinio darbo tikslas yra atskleisti mandagumo schemas dviejose kalbose – amerikiečių ir lietuvių – o veliau palyginti mandagumo raiškos priemones abiejose paminėtose kalbose. Tyrimo klausimas šiame darbe yra: Kas yra mandagu ir nemandagu amerikiečių ir lietuvių kultūrose ir kas yra laikoma mandagiu ir nemandagiu amerikiečių ir lietuvių kultūrose, kai tai būna pateikta kasdienėse situacijose (išreiškiant dėkingumą ir atsiprašymą)? Šiame moksliniame darbe aš pirmiausia gilinausi į teorinius aspektus, kurie susiję su mandagumo strategijomis pragmatikoje, vėliau tyrinėjau mandagumo raiškos priemones lietuvių ir amerikiečių kalbose, ir galiausiai lyginau mandagumo strategijų panašumus ir skirtumus, pagal tai, kaip jie yra išreikšti abiejose paminėtose kalbose. Tyrimo metodas, naudotas šiame darbe, yra kokybinė ir kiekybinė analizė. Tyrime dalyvavo 154 dalyviai: 75 amerikiečiai (50 moterų ir 25 vyrai) bei 79 lietuviai (48 moterys ir 31 vyras). Visi jie savanoriškai atsakė į klausimus. Tyrimas buvo pravestas internetinio tyrimų puslapio Survey Monkey pagalba (www.surveymonkey.com), kuris yra vienas populiariausių tyrimo atlikimo būdų pasaulyje. Jis suteikia galimybę tyrėjui ne tik gauti informaciją apklausos būdu iš respondentų iš viso pasaulio, bet ir apskaičiuoja rezultatus. Atliktas tyrimas parodė, kad dvi minėtosios kultūros tikrai naudoja dėkingumo bei atsiprašymo kalbos aktus. Jis taip pat atskleidė, kad Amerikiečių Moterų ir Amerikiečių Vyrų grupės yra linkę... [toliau žr. visą tekstą]

The thesis is focused on the study of discourse markers in English informal language. The main corpus includes seven face-to-face conversations of native and non-native speakers and serves as the basis for the research. At first, necessary linguistic terms are defined. Then, the corpus and speakers{\crq} characteristics are presented. The practical part concerns frequency, different functions and positions of particular discourse markers. The factors which might influence the possible choice of discourse markers and its motivation are focused on. Attention is also paid to the frequency of discourse markers used by the class of non-native speakers who were divided to the sub-classes of pre-intermediate, intermediate and advanced. The work further observes co-occurrence of the markers and ambiguous expressions that are not easily distinguishable. Finally, the results of the research are interpreted and analyzed.

in English: The Expression of Plea, Request and Order in Spanish (with Regard to Czech) The aim of this work is to examine the language forms for expressing a plea, request and order in Spanish, taking into account their Czech counterparts. The work is divided into theoretical and practical part. In the theoretical part of the work we start from the basic works that gave rise to the modern theory of politeness. These findings then serve as a pragmatic basis for the study of our selected structures. For analysis we choose: imperative, deontic use of infinitive and gerund, deontic use of paradigms hablaré and hablo, performative use of verbs mandar and ordenar, performative use of verbs pedir, rogar and suplicar, interrogative constructions with verb poder, interrogative constructions with por qué no, interrogative constructions with quieres and interrogative constructions with te importa / importaría que. We theoretically describe these constructions and then analyze them on the Intercorp v12 corpus and present their Czech counterparts. Our intention is a qualitative analysis, with special emphasis on the context in which the structure is located.

The aim of this thesis is to compare linguistic means of expressing politeness in Czech and in Danish. The term politeness covers both norms defining socially acceptable behaviour and strategies that speakers use to achieve their goals and avoid conflicts. After defining the term politeness, I briefly introduce the most influential theoretical approaches to politeness since the 1960s. The second chapter brings an overview of linguistic means of expressing politeness in Czech and in Danish. The last, most comprehensive part of the thesis is concerned with selected areas typically connected to politeness, i.e. greetings and forms of address, expressing thanks and reacting to them, orders, bans, and requests. In Czech, a polite request usually contains the particle prosím (please). This word has no equivalent in spoken Danish; however, Danish speakers can make use of other expressions, such as particles godt, nok, lige and vel, or the expression vil du være sød/venlig (would you be so kind). They can also use some of the conventional means of expressing a request indirectly. Many of those strategies are common to both languages, especially formulating the requests as a question, perhaps in a negative form. Polite requests in Czech are characterized by the use of conditional, Danish requests typically...

The aim of the thesis is to analyse the interjections in Spanish and Czech with regard to Catalan. The thesis consists of two parts - theoretical and practical. The theoretical one is focused on the definition of interjections form the grammatical point of view; moreover, it describes the distinction between proper and improper interjections. Subsequently, it goes through the role of interjections in the field of pragmatics, especially in terms of interpretation of the utterance and expression of its modal meanings. According to the predominant function, they are classified into mainly three categories - expressive, apellative and phatic. The practical part is focused on analysing some of the most important Spanish proper interjections: eh, ah, oh, ay, bah, uy, ja, zas, pum, hum and uf and their Catalan equivalent eh, ah, oh, ai, bah, ui, ha ha, zas (or xac), pum, hum and uf. The analysis is based on the linguistic corpus InterCorp. The most important part of the practical part are Spanish interjections and their Czech equivalents, while the Catalan ones are considered complementary. Key words: interjections - Spanish - Czech - Catalan - modality - pragmatics - linguistic corpus

This diploma thesis primarily deals with anglicisms in magazines Bravo, Cosmopolitan and Popcorn in 1994, 2004 and 2014 in terms of linguistic, journalistic and pragmatic point of view. The thesis is divided into two main parts: theoretical and analytical. The theoretical part provides an interpretation focusing on the issue of acceptance of English loanwords into the Czech language, their work with them, their eventual integration into the language and stylistic force in the Czech articles. Finally, it takes into account the pragmatic aspect of the texts. The analytical part presents and explains specific examples of anglicisms in the selected magazines, works with adapting processes, and also shows its pragmatic and journalistic functions. On the basis of particular examples from selected magazines, the aim of this thesis is to describe the role of anglicisms in the texts, the way they are treated in the texts, how they are changed in order to serve the journalistic purposes, and how they influence the final form of media content, respectively the whole language system.

The process of communication involves two types of meaning: explicit and implicit. An attempt is made to draw a distinction between two carriers of implicit meaning- presupposition and implicature. It is argued that presupposition is what the speaker assumes before making an utterance, and implicature is what the addressee infers from a linguistic structure used in an appropriate linguistic context. Implicature is of two types: non-contextual (or non-situational) and contextual (or situational). Although both types of implicature are determined by the context, they are generated using different types of context. Non-contextual implicature arises in contexts which are familiar to the addressee, while contextual implicature arises in contexts (situations) which are new to the addressee. Pragmatic competence is the ability to discover implicit meaning. Thus, of great importance is the description of the mechanism that carries implicit meaning. There are two such mechanisms: 1) linguistic structures used in appropriate linguistic contexts and 2) linguistic structures used in appropriate situations. The first mechanism is responsible for the generation of non-contextual implicature while the second mechanism is responsible for the generation of contextual implicature. Both types of implicature contribute to the economy of language. However, of the two types of implicature, the more important in the respect is contextual implicature- it makes possible to use one and the same... [to full text]

Šiame darbe siekiama nustatyti, kaip skirtingos lyties ir skirtingo amžiaus grupių žmonės vertina atsiprašymo svarbą tarnybinėse, socialinėse ir asmeninėse situacijose. Kalbinių situacijų dalyvių santykiai taip pat skirtingi: oficialūs dalykiški, neoficialūs darbiniai, neutralūs ar draugiški. Analizuojami 8 kalbinių situacijų anketiniai duomenys, kuriuos pateikė 100 respondentų (50 moterų ir 50 vyrų, po 20 asmenų kiekvienoje amžiaus grupėje: iki 20 m., 20–35 m., 36–50 m., 51–65 m. ir per 66 m.). Duomenys rodo, kaip respondentai vertina situaciją. Daugumos respondentų nuomone tarnybinėms situacijoms, kurios vyksta mokslų sferoje, o aukštesnio statuso asmuo atsiprašo žemesnio statuso asmens, yra būdingas atsiprašymas. Analogiškoje situacijoje žemesnio statuso asmuo gali ir neatsiprašyti. Situacijoje, kurioje nenurodytas įstaigos pobūdis, žemesnio statuso adresatas atsiprašymo nesulauks. Esant lygiaverčiams santykiams atsiprašymo gali būti ir nesulaukta. Moterų nuomone, atsiprašyta bus tik dviejose tarnybinėse situacijose, vienoje nebus atsiprašyta, o kitoje gali ir neatsiprašyti. Vyrų nuomone, tarnybinės situacijos reikalauja dar mažesnio kalbos etiketo laikymosi, išskyrus darbinius santykius. Tiek moterys, tiek vyrai, socialinėse situacijose įžvelgia didesnę atsiprašymo tikimybę, išskyrus situaciją, kurioje gresia didesni materialiniai nuostoliai, nors kaltė ir yra tokia pat akivaizdi. Tuomet vietoj atsiprašymo gali būti sulaukta net akiplėšiško puolimo. Asmeninėse... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to establish how people of different gender and age value the importance of apologies in official, social and personal situations. The relationships of participants in linguistic situations are also various: formal official, informal official, neutral or friendly. There is analyzed the data of 8 linguistic situations survey, which is presented of 100 respondents (50 women and 50 men by 20 persons in each age group: to 20 years, 20-35, 36-50, 51-65 and over 66 years old. The data of the survey shows how respondents estimate the situation. The majority of respondents thinks that for official situations, which happens in sphere of science and the person with higher status apologizes the person with lower status the apology is common. Therefore in analogical situation the person with lower status may not apologize. In situation, where the type of the institution is not directed, the apology will not be given by lower status addresser. The apology could not be expected in situations of equal relationships. Women think that apologize is needed only in two official situations, in one of the given situations will not be apologized while in other it could not be apologized. Men think that official situations require keeping less linguistic etiquette, except in informal official situations. Women as well as man in social situations see more likelihood apologizing, except situation, where is faced the bigger material damages, though the guilty is obvious. Then... [to full text]

In the framework of new stylistics as developed by Roger Fowler, this scientific work researches the impact of the background knowledge of the reader on the interpretation of the beginning of a literary text. The functioning of pragmatic presuppositions in poetry and non-poetic fiction (novels) is explored; 437 poems and 223 novels are analyzed, and the obtained data is compared with the statistical values of the development of pragmatic presuppositions in six genres of non-fictional texts, 300 texts in total. All the sample of the thesis represents works of the twentieth century English-writing authors. Development of pragmatic presuppositions is sought to be quantified by employing the strategy of the research of pragmatic values as developed by van Rooij and Potts. Four main ways of triggering pragmatic presuppositions are singled out in the thesis: non-standard use of (1) verb forms, (2) articles and (3) deictic elements as well as (4) the mixed method represented by combinations of the first three methods or non-standard use of lexical elements. The research strives to verify whether fictional texts of different genres maintain the same trends of triggering pragmatic presuppositions or the genre of a text imposes upon the choice of pragmatic elements. / Šiame moksliniame darbe Rogerio Fowlerio naujosios stilistikos mokslinėje perspektyvoje nagrinėjama, kaip pamatinės skaitytojo žinios įtakoja literatūrinio kūrinio teksto pradžios interpretaciją. Darbe tiriamas pragmatinių prielaidų veikimas poezijoje ir prozoje (romanuose); ištirti 437 eilėraščiai ir 223 romanai, o gauti duomenys lyginami su šešių žanrų trijų šimtų neliteratūrinių kūrinių pragmatininių prielaidų kūrimo duomenimis. Visi tyrimui atsitiktinai parinkti tekstai buvo sukurti anglakalbių dvidešimtojo amžiaus autorių. Pragmatinių prielaidų kūrimą siekiama kvantifikuoti, naudojantis Van Rooijaus ir Pottso pragmatinių verčių tyrimo strategija. Išskiriami keturi pagrindiniai pragmatinių prielaidų iššaukimo būdai – nestandartinis (1) veiksmažodžių formų, (2) artikelių ir (3) deiktinių elementų vartojimas bei (4) mišrus metodas – pirmųjų trijų metodų kombinacija arba nestandartinis leksinių priemonių vartojimas. Tyrimu siekiama patikrinti, ar skirtingų žanrų literatūriniuose tekstuose pastebimi bendri pragmatinių prielaidų iššaukimo dėsningumai, ar teksto žanras esmingai įtakoja pragmatinių elementų parinkimą.