In the framework of new stylistics as developed by Roger Fowler, this scientific work researches the impact of the background knowledge of the reader on the interpretation of the beginning of a literary text. The functioning of pragmatic presuppositions in poetry and non-poetic fiction (novels) is explored; 437 poems and 223 novels are analyzed, and the obtained data is compared with the statistical values of the development of pragmatic presuppositions in six genres of non-fictional texts, 300 texts in total. All the sample of the thesis represents works of the twentieth century English-writing authors. Development of pragmatic presuppositions is sought to be quantified by employing the strategy of the research of pragmatic values as developed by van Rooij and Potts. Four main ways of triggering pragmatic presuppositions are singled out in the thesis: non-standard use of (1) verb forms, (2) articles and (3) deictic elements as well as (4) the mixed method represented by combinations of the first three methods or non-standard use of lexical elements. The research strives to verify whether fictional texts of different genres maintain the same trends of triggering pragmatic presuppositions or the genre of a text imposes upon the choice of pragmatic elements. / Šiame moksliniame darbe Rogerio Fowlerio naujosios stilistikos mokslinėje perspektyvoje nagrinėjama, kaip pamatinės skaitytojo žinios įtakoja literatūrinio kūrinio teksto pradžios interpretaciją. Darbe tiriamas pragmatinių prielaidų veikimas poezijoje ir prozoje (romanuose); ištirti 437 eilėraščiai ir 223 romanai, o gauti duomenys lyginami su šešių žanrų trijų šimtų neliteratūrinių kūrinių pragmatininių prielaidų kūrimo duomenimis. Visi tyrimui atsitiktinai parinkti tekstai buvo sukurti anglakalbių dvidešimtojo amžiaus autorių. Pragmatinių prielaidų kūrimą siekiama kvantifikuoti, naudojantis Van Rooijaus ir Pottso pragmatinių verčių tyrimo strategija. Išskiriami keturi pagrindiniai pragmatinių prielaidų iššaukimo būdai – nestandartinis (1) veiksmažodžių formų, (2) artikelių ir (3) deiktinių elementų vartojimas bei (4) mišrus metodas – pirmųjų trijų metodų kombinacija arba nestandartinis leksinių priemonių vartojimas. Tyrimu siekiama patikrinti, ar skirtingų žanrų literatūriniuose tekstuose pastebimi bendri pragmatinių prielaidų iššaukimo dėsningumai, ar teksto žanras esmingai įtakoja pragmatinių elementų parinkimą.