Šiame darbe siekiama nustatyti, kaip skirtingos lyties ir skirtingo amžiaus grupių žmonės vertina atsiprašymo svarbą tarnybinėse, socialinėse ir asmeninėse situacijose. Kalbinių situacijų dalyvių santykiai taip pat skirtingi: oficialūs dalykiški, neoficialūs darbiniai, neutralūs ar draugiški. Analizuojami 8 kalbinių situacijų anketiniai duomenys, kuriuos pateikė 100 respondentų (50 moterų ir 50 vyrų, po 20 asmenų kiekvienoje amžiaus grupėje: iki 20 m., 20–35 m., 36–50 m., 51–65 m. ir per 66 m.). Duomenys rodo, kaip respondentai vertina situaciją. Daugumos respondentų nuomone tarnybinėms situacijoms, kurios vyksta mokslų sferoje, o aukštesnio statuso asmuo atsiprašo žemesnio statuso asmens, yra būdingas atsiprašymas. Analogiškoje situacijoje žemesnio statuso asmuo gali ir neatsiprašyti. Situacijoje, kurioje nenurodytas įstaigos pobūdis, žemesnio statuso adresatas atsiprašymo nesulauks. Esant lygiaverčiams santykiams atsiprašymo gali būti ir nesulaukta. Moterų nuomone, atsiprašyta bus tik dviejose tarnybinėse situacijose, vienoje nebus atsiprašyta, o kitoje gali ir neatsiprašyti. Vyrų nuomone, tarnybinės situacijos reikalauja dar mažesnio kalbos etiketo laikymosi, išskyrus darbinius santykius. Tiek moterys, tiek vyrai, socialinėse situacijose įžvelgia didesnę atsiprašymo tikimybę, išskyrus situaciją, kurioje gresia didesni materialiniai nuostoliai, nors kaltė ir yra tokia pat akivaizdi. Tuomet vietoj atsiprašymo gali būti sulaukta net akiplėšiško puolimo. Asmeninėse... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to establish how people of different gender and age value the importance of apologies in official, social and personal situations. The relationships of participants in linguistic situations are also various: formal official, informal official, neutral or friendly. There is analyzed the data of 8 linguistic situations survey, which is presented of 100 respondents (50 women and 50 men by 20 persons in each age group: to 20 years, 20-35, 36-50, 51-65 and over 66 years old. The data of the survey shows how respondents estimate the situation. The majority of respondents thinks that for official situations, which happens in sphere of science and the person with higher status apologizes the person with lower status the apology is common. Therefore in analogical situation the person with lower status may not apologize. In situation, where the type of the institution is not directed, the apology will not be given by lower status addresser. The apology could not be expected in situations of equal relationships. Women think that apologize is needed only in two official situations, in one of the given situations will not be apologized while in other it could not be apologized. Men think that official situations require keeping less linguistic etiquette, except in informal official situations. Women as well as man in social situations see more likelihood apologizing, except situation, where is faced the bigger material damages, though the guilty is obvious. Then... [to full text]

The aim of this study was to look at speech acts of apology used in linguistic, social, and cultural settings and to answer the question, “Do people overuse and/or misuse them?” The research was conducted on the speech act of apology and its strategies used in American, Chinese, and Lithuanian cultures with 113 total respondents. The method chosen was the Discourse Completion Test (DCT) via a web-based questionnaire. The results revealed that Americans tend to overuse apologies while Chinese and Lithuanian, on the contrary, use them less. It also revealed that the dominant apology strategy in American culture is earnest politeness with an account/explanation; when the Chinese apply such a strategy, it is the same as the American style. Lithuanians most commonly employed the strategies of expected politeness/norm and earnest politeness with an account/explanation. Recommendations are that further research be conducted in the field of apology and its strategies in Lithuanian culture. In addition, an investigation into whether or not a shift in linguistic politeness and the speech act of apology in Chinese and Lithuanian cultures has occurred due to Western influence and globalization. / Šio tyrimo tikslas buvo pažvelgti į atsiprašymus naudojamus lingvistinėje pragmatikoje ištiriant jų kultūrinius atspalvius Amerikiečių, Kinų ir Lietuvių kultūrose. Dar vienas šio darbo tikslas yra atsakyti į klausimą Ar atsiprašymai yra vartojami per dažnai/retai minėtose kultūrose? Išvardintiems tikslams pasiekti, buvo nustatyti šie siekiniai: aptarti atsiprašymų panašumus ir skirtumus Amerikiečių, Kinų ir Lietuvių kultūrose; įvertinti vyrų/moterų naudojamus atsiprašymus; pažvelgti į atsiprašymus naudojamus atsisakant kvietimo ir išsiaiškinti kokie atsiprašymai naudojami skirtingose socialinėse ir profesinėse situacijos atsižvelgiant į santykių familiarumą ir hierarchiją.